Depresija – tai ne šiaip bloga nuotaika ar trumpalaikis liūdesys. Tai rimtas psichikos sveikatos sutrikimas, paveikiantis milijonus žmonių visame pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje. Ji pasireiškia įvairiais būdais ir gali smarkiai paveikti žmogaus gebėjimą funkcionuoti kasdieniame gyvenime, dirbti, mokytis, bendrauti su kitais ir netgi rūpintis savimi.
Kas yra depresija?
Depresija yra nuotaikos sutrikimas, kuriam būdingas ilgalaikis ir intensyvus liūdesio, bejėgiškumo, beviltiškumo ir prasmės praradimo jausmas. Šie jausmai yra kur kas stipresni ir ilgiau trunkantys nei įprastas liūdesys, patiriamas po nesėkmės ar netekties. Depresija nėra silpnumo požymis ar kažkas, ką žmogus gali tiesiog „išjungti” ar „susitvarkyti”. Tai liga, kurią reikia gydyti.
Depresijos simptomai
Depresijos simptomai gali būti labai įvairūs ir kiekvienam žmogui pasireikšti skirtingai. Tačiau yra keletas bendrų požymių, į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį:
- Nuolatinis liūdesys, tuštumos jausmas. Tai pagrindinis depresijos simptomas. Žmogus jaučiasi prislėgtas, liūdnas didžiąją dienos dalį, beveik kiekvieną dieną.
- Anhedonija – malonumo praradimas. Dalykai, kurie anksčiau teikė džiaugsmą ir malonumą (hobiai, bendravimas su draugais, maistas), tampa nebeįdomūs.
- Miego sutrikimai. Tai gali būti nemiga (sunku užmigti, dažnas prabudimas naktį) arba, priešingai, padidėjęs mieguistumas (noras miegoti visą laiką).
- Apetito pokyčiai. Gali sumažėti arba padidėti apetitas, dėl ko kinta svoris.
- Nuovargis ir energijos stoka. Net ir atlikus nedideles užduotis, jaučiamas didelis nuovargis, sunku susikaupti.
- Sunkumai susikaupti, priimti sprendimus, atsiminti informaciją.
- Kaltės, bevertiškumo jausmas. Žmogus gali jaustis kaltas dėl dalykų, kurie nėra jo atsakomybė, arba manyti, kad yra nieko vertas.
- Nervingumas, nerimas, irzlumas.
- Fiziniai simptomai. Gali pasireikšti galvos, nugaros, skrandžio skausmai, virškinimo sutrikimai, kuriems nėra aiškios fizinės priežasties.
- Mintys apie mirtį ar savižudybę. Tai labai rimtas simptomas, į kurį būtina nedelsiant reaguoti.
Svarbu paminėti, kad ne visiems žmonėms, sergantiems depresija, pasireiškia visi šie simptomai. Kai kuriems gali būti tik keli, o kitiems – dauguma. Simptomų intensyvumas taip pat gali skirtis.
Depresijos priežastys
Depresija nėra sukeliama vieno konkretaus veiksnio. Dažniausiai tai yra kompleksinė problema, atsirandanti dėl kelių veiksnių sąveikos:
- Genetika. Jei šeimoje yra buvę depresijos atvejų, tikimybė susirgti šia liga padidėja. Tačiau tai nereiškia, kad depresija yra neišvengiama.
- Biocheminiai veiksniai. Depresija gali būti susijusi su tam tikrų cheminių medžiagų (neurotransmiterių, pvz., serotonino, dopamino, noradrenalino) disbalansu smegenyse.
- Psichologiniai veiksniai. Tam tikri asmenybės bruožai (pvz., žema savivertė, pesimizmas, polinkis į nerimą), taip pat neigiamos mintys ir įsitikinimai apie save, pasaulį ir ateitį gali padidinti depresijos riziką.
- Socialiniai ir aplinkos veiksniai. Stresą keliantys gyvenimo įvykiai (pvz., artimojo netektis, skyrybos, darbo praradimas, finansiniai sunkumai), socialinė izoliacija, patyčios, smurtas, vaikystėje patirtos traumos gali turėti įtakos depresijos atsiradimui.
- Kitos ligos. Kai kurios lėtinės ligos (pvz., širdies ligos, vėžys, skydliaukės sutrikimai) gali padidinti depresijos riziką.
Depresijos tipai
Yra keletas skirtingų depresijos tipų, kurie skiriasi simptomais, trukme ir sunkumu:
- Didžioji depresija (klinikinė depresija). Tai dažniausiai pasitaikantis depresijos tipas, kuriam būdingi aukščiau išvardyti simptomai, trunkantys bent dvi savaites ir trukdantys kasdienei veiklai.
- Nuolatinis depresinis sutrikimas (distimija). Tai lengvesnė, bet ilgiau trunkanti depresijos forma. Simptomai yra panašūs į didžiosios depresijos, bet mažiau intensyvūs ir trunka bent dvejus metus.
- Bipolinis sutrikimas. Šiam sutrikimui būdingi nuotaikos svyravimai – nuo depresijos epizodų iki manijos (pernelyg pakilios nuotaikos, energijos antplūdžio, impulsyvaus elgesio) epizodų.
- Sezoninis afektinis sutrikimas (SAS). Tai depresijos forma, kuri pasireiškia tam tikru metų laiku, dažniausiai rudenį ir žiemą, kai trūksta saulės šviesos.
- Pogimdyminė depresija. Tai depresija, kuri pasireiškia moterims po gimdymo. Ji gali būti susijusi su hormonų pokyčiais, miego trūkumu ir kitais veiksniais.
- Psichozinė depresija. Tai sunki depresijos forma, kai be įprastų simptomų pasireiškia ir psichozės požymiai (pvz., haliucinacijos, kliedesiai).
Depresijos gydymas
Depresija yra gydoma liga. Kuo anksčiau pradedamas gydymas, tuo geresnių rezultatų galima pasiekti. Gydymo metodai gali būti įvairūs ir dažnai derinami tarpusavyje:
- Psichoterapija. Tai pokalbių terapija, kurios metu žmogus mokosi atpažinti ir keisti neigiamas mintis, įsitikinimus ir elgesio modelius, kurie prisideda prie depresijos. Yra įvairių psichoterapijos rūšių, pvz., kognityvinė elgesio terapija (KET), tarpasmeninė terapija, psichodinaminė terapija.
- Medikamentinis gydymas. Antidepresantai – tai vaistai, kurie padeda atkurti cheminių medžiagų balansą smegenyse. Yra įvairių antidepresantų rūšių, ir gydytojas parenka tinkamiausią atsižvelgdamas į individualius paciento poreikius. Svarbu žinoti, kad antidepresantai pradeda veikti ne iš karto, o po kelių savaičių.
- Gyvensenos pokyčiai. Reguliarus fizinis aktyvumas, sveika mityba, pakankamas miegas, streso valdymo technikos (pvz., meditacija, joga), vengimas alkoholio ir narkotikų gali padėti pagerinti savijautą ir palengvinti depresijos simptomus.
- Šviesos terapija. Gali būti naudojama sezoniniam afektiniam sutrikimui gydyti.
- Elektrokonvulsinė terapija (EKT). Tai procedūra, kurios metu smegenys veikiamos elektros srove. EKT naudojama sunkiais depresijos atvejais, kai kiti gydymo metodai nėra veiksmingi.
- Transkranijinė magnetinė stimuliacija (TMS). Tai neinvazinis metodas, kurio metu smegenys veikiamos magnetiniais impulsais. TMS gali būti naudojama depresijai gydyti, kai kiti metodai nėra veiksmingi.
Pagalba sau ir kitiems
Jei įtariate, kad sergate depresija, svarbu kreiptis pagalbos. Nebijokite ir negėdykite kalbėti apie savo jausmus. Pasikalbėkite su artimu žmogumi, draugu, šeimos nariu ar kreipkitės į specialistą – psichologą, psichoterapeutą ar psichiatrą. Taip pat galite kreiptis į emocinės paramos tarnybas, pavyzdžiui Jaunimo linija, Vaikų linija, Vilties linija ir kitos.
Jei pastebite depresijos požymių pas artimą žmogų, neskubėkite teisti ar kritikuoti. Pasiūlykite savo paramą, išklausykite, padrąsinkite kreiptis pagalbos. Būkite kantrūs ir supratingi, nes depresija sergančiam žmogui gali būti sunku net ir paprasčiausi dalykai.
Depresija Lietuvoje
Statistika rodo jog Lietuva turi viena didžiausiu savižudybių skaičių pasaulyje, ir daugelių atvejų tai yra susiję su negydoma ar netinkamai gydoma depresija. Todėl yra ypatingai svarbu atkreipti dėmesį, anksti pastebėti depresijos požymius ir laiku kreiptis profesionalios pagalbos.
Apibendrinimas
Depresija yra rimta liga, kurią reikia gydyti. Ji nėra silpnumo požymis ar kažkas, ką galima tiesiog „ignoruoti”. Nebijokite kreiptis pagalbos, jei jaučiate, kad jums ar jūsų artimajam to reikia. Kuo anksčiau bus pradėtas gydymas, tuo didesnė tikimybė pasveikti ir grįžti į visavertį gyvenimą. Svarbu atsiminti – nesate vieni.
