Cista – tai uždara, maišelį primenanti struktūra, kuri gali susiformuoti bet kurioje kūno vietoje: odoje, organuose, audiniuose. Ji yra pripildyta skysčio, pusiau kietos medžiagos arba dujų. Cistos dydis gali svyruoti nuo mikroskopinio iki tokio, kuris gali išstumti vidaus organus. Nors dauguma cistų yra gerybinės (nevėžinės), kai kuriais atvejais jos gali sukelti skausmą, diskomfortą ar net rimtesnes sveikatos problemas.
Cistų rūšys
Egzistuoja daugybė skirtingų cistų tipų, kurie klasifikuojami pagal susidarymo vietą, priežastį ir turinį. Štai keletas dažniausiai pasitaikančių:
- Epidermoidinė cista (ateroma): Tai viena dažniausių odos cistų, susidaranti užsikimšus plauko folikului arba riebalinei liaukai. Ji dažniausiai būna pripildyta keratino – baltymo, kuris yra pagrindinė odos, plaukų ir nagų sudedamoji dalis. Epidermoidinės cistos dažniausiai atsiranda veido, kaklo, nugaros ir krūtinės srityse.
- Seborėjinė cista (riebalinės liaukos cista): Šios cistos taip pat susidaro užsikimšus riebalinėms liaukoms, tačiau jos skiriasi nuo epidermoidinių cistų savo turiniu. Jose yra riebalų (sebumo), kurį gamina riebalinės liaukos, kad suteptų odą ir plaukus.
- Gangliono cista: Tai gerybinė cista, dažniausiai susidaranti šalia sąnarių ar sausgyslių, ypač riešo ir rankos srityse. Ji pripildyta skaidraus, želė pavidalo skysčio. Gangliono cistos atsiradimo priežastis nėra visiškai aiški, tačiau manoma, kad tai gali būti susiję su sąnario ar sausgyslės trauma arba per dideliu krūviu.
- Kiaušidžių cista: Tai skysčiu pripildytas maišelis, kuris susidaro kiaušidėje. Dauguma kiaušidžių cistų yra funkcinės, t.y., susijusios su normaliu mėnesinių ciklu ir dažniausiai išnyksta savaime. Tačiau kartais gali susidaryti ir patologinės kiaušidžių cistos, kurios gali būti gerybinės arba piktybinės.
- Krūties cista: Tai skysčiu pripildytas maišelis, kuris susidaro krūties audinyje. Krūties cistos yra dažnos moterims, ypač prieš menopauzę. Jos dažniausiai yra gerybinės ir nesukelia jokių simptomų, tačiau kartais gali būti skausmingos.
- Inksto cista: tai skysčiu užpildytas darinys inkstuose. Inkstų cistos yra gana dažnos, ir dažniausiai atrandamos atsitiktinai atliekant pilvo organų tyrimus dėl kitų priežasčių. Dauguma inkstų cistų yra paprastos ir nesukelia jokių problemų.
- Kepenu cista: Tai skysčiu užpildytos ertmės kepenyse. Šios cistos dažniausiai yra gerybinės ir atrandamos atsitiktinai. Dažniausiai jos nesukelia simptomų ir nereikia gydyti.
- Bakerio cista (pakinklio cista): Tai skysčiu pripildyta cista, susidaranti kelio sąnario užpakalinėje dalyje. Ji dažniausiai atsiranda dėl kelio sąnario problemų, tokių kaip artritas ar menisko pažeidimas.
- Pilonidinė cista: Ši cista dažniausiai susidaro odos raukšlėje tarp sėdmenų, virš kryžkaulio. Ji susidaro įaugus plaukams į odą, dėl ko gali kilti uždegimas ir susidaryti pūlinys.
- Mukokelė (gleivinė cista): Tai cista, kuri susiformuoja burnos gleivinėje, dažniausiai ant lūpos, skruosto ar liežuvio. Ji susidaro užsikimšus seilių liaukų latakėliams. Mukokelės paprastai yra neskausmingos ir dažnai išnyksta savaime.
Simptomai
Cistų simptomai priklauso nuo jų dydžio, vietos ir tipo. Daugelis mažų cistų nesukelia jokių simptomų ir yra atrandamos atsitiktinai. Tačiau didesnės cistos gali sukelti šiuos simptomus:
- Gumbas arba patinimas: Tai dažniausias cistos simptomas, ypač jei cista yra arti odos paviršiaus.
- Skausmas: Cistos gali būti skausmingos, ypač jei jos spaudžia aplinkinius audinius ar nervus, arba jei jose kyla uždegimas.
- Paraudimas ir karštis: Jei cistoje kyla uždegimas, oda aplink ją gali parausti, tapti karšta ir jautri.
- Išskyros: Kai kurios cistos, pavyzdžiui, epidermoidinės, gali pratrūkti ir iš jų gali išsiskirti balkšva, sūrio konsistencijos medžiaga.
- Funkcijos sutrikimai: Jei cista yra organe, ji gali sutrikdyti to organo funkciją. Pavyzdžiui, kiaušidžių cista gali sukelti menstruacijų ciklo sutrikimus, o inksto cista – inkstų funkcijos sutrikimus.
- Priklausomai nuo vietos, kur yra cista, gali būti jaučiamas spaudimas, maudimas, pilnumo jausmas.
Diagnostika
Cistos diagnozė dažniausiai pradedama nuo fizinės apžiūros. Gydytojas apžiūri ir apčiuopia cistą, įvertina jos dydį, formą, konsistenciją ir jautrumą. Taip pat gali būti užduodami klausimai apie simptomus, bendrą sveikatos būklę ir buvusias traumas.
Priklausomai nuo cistos vietos ir įtariamos priežasties, gali būti atliekami papildomi tyrimai:
- Ultragarsinis tyrimas (echoskopija): Tai neinvazinis tyrimas, kurio metu naudojamos garso bangos cistos vaizdui gauti. Ultragarsas padeda nustatyti cistos dydį, formą, turinį (skystis, kieta medžiaga ar mišrus turinys) ir vietą.
- Kompiuterinė tomografija (KT): Tai rentgeno spindulių tyrimas, kuris suteikia detalesnius cistos ir aplinkinių audinių vaizdus. KT gali būti naudojama, jei ultragarsas nepateikia pakankamai informacijos arba jei įtariama, kad cista yra giliau organizme.
- Magnetinio rezonanso tomografija (MRT): Tai tyrimas, kurio metu naudojamas stiprus magnetinis laukas ir radijo bangos cistos ir aplinkinių audinių vaizdams gauti. MRT ypač naudinga tiriant minkštuosius audinius, pavyzdžiui, smegenis, sąnarius ir vidaus organus.
- Biopsija: Tai procedūra, kurios metu iš cistos paimamas nedidelis audinio mėginys ir tiriamas mikroskopu. Biopsija atliekama, jei įtariama, kad cista gali būti piktybinė. Ji leidžia nustatyti cistos ląstelių tipą ir atmesti vėžio diagnozę.
- Punkcija: Plona adata įduriama į cistą ir paimamas jos turinio mėginys. Šis mėginys gali būti tiriamas laboratorijoje, siekiant nustatyti cistos tipą ir uždegimo požymius.
Gydymas
Cistos gydymas priklauso nuo jos tipo, dydžio, vietos, simptomų ir bendros paciento sveikatos būklės. Daugelis mažų, besimptomių cistų nereikalauja jokio gydymo, tik stebėjimo. Tačiau jei cista sukelia skausmą, diskomfortą, uždegimą ar kitus simptomus, gali būti taikomi šie gydymo metodai:
- Stebėjimas: Jei cista yra maža ir nesukelia jokių simptomų, gydytojas gali rekomenduoti tiesiog reguliariai ją stebėti, kad įsitikintų, jog ji nedidėja ir nesikeičia.
- Vaistai: Skausmą malšinantys vaistai (pvz., ibuprofenas ar paracetamolis) gali būti naudojami cistos sukeliamam skausmui mažinti. Jei cistoje kyla uždegimas, gali būti skiriami antibiotikai.
- Punkcija ir drenažas: Ši procedūra atliekama, jei cista yra pripildyta skysčio. Gydytojas plona adata įduria į cistą ir išsiurbia jos turinį. Kartais po drenažo į cistos ertmę gali būti suleidžiama vaistų, kad būtų sumažinta uždegimo rizika ir užkirstas kelias cistos atsinaujinimui.
- Injekcijos: Kai kuriais atvejais, pavyzdžiui, esant gangliono cistai, į cistą gali būti suleidžiama kortikosteroidų, kurie mažina uždegimą ir skausmą. Tačiau šis gydymo metodas ne visada būna efektyvus, ir cista gali atsinaujinti.
- Chirurginis pašalinimas: Jei cista yra didelė, sukelia nuolatinius simptomus, atsinaujina po drenažo arba jei įtariama, kad ji gali būti piktybinė, gali būti rekomenduojama ją pašalinti chirurginiu būdu. Operacija paprastai atliekama taikant vietinę nejautrą, tačiau didesnėms ar sudėtingesnėms cistoms gali prireikti bendrosios nejautros.
Prevencija
Ne visų cistų susidarymo galima išvengti, tačiau yra keletas bendrų patarimų, kurie gali padėti sumažinti riziką:
- Tinkama odos higiena: Reguliariai prauskite odą švelniu prausikliu, kad išvengtumėte plaukų folikulų ir riebalinių liaukų užsikimšimo.
- Venkite odos traumų: Saugokite odą nuo įpjovimų, įbrėžimų ir kitų pažeidimų.
- Sveika mityba: Subalansuota mityba, kurioje gausu vaisių, daržovių ir neskaldytų grūdų, gali padėti palaikyti sveiką odą ir imuninę sistemą.
- Pakankamas skysčių vartojimas: Gerkite pakankamai vandens, kad organizmas būtų tinkamai hidratuotas.
- Venkite per didelio streso: Stresas gali turėti įtakos hormonų pusiausvyrai, o tai gali padidinti kai kurių cistų, pavyzdžiui, kiaušidžių cistų, susidarymo riziką.
- Reguliariai tikrinkitės sveikatą: Reguliarūs apsilankymai pas gydytoją gali padėti anksti nustatyti ir gydyti bet kokias sveikatos problemas, įskaitant cistas.
Nors cistos dažniausiai nėra pavojingos, svarbu kreiptis į gydytoją, jei pastebėjote bet kokį neįprastą gumbą ar patinimą kūne, ypač jei jis yra skausmingas, greitai didėja ar sukelia kitus simptomus. Ankstyva diagnostika ir tinkamas gydymas gali padėti išvengti komplikacijų ir užtikrinti geriausius rezultatus.
