Cholesterolio valdymas: išsamus gidas apie vaistus, gydymo būdus ir sveiką gyvenseną

„Jūsų cholesterolis padidėjęs“, – šią frazę iš gydytojo kabineto tenka išgirsti daugeliui lietuvių. Iš pradžių ji gali nuskambėti grėsmingai ir painiai. Kas tas cholesterolis? Kodėl jis padidėjo? Ir, svarbiausia, ką daryti toliau? Nors dažnai griebiamasi ieškoti stebuklingos piliulės, tiesa yra ta, kad cholesterolio valdymas – tai kompleksinis procesas, apimantis ne tik medikamentus, bet ir esminius gyvenimo būdo pokyčius. Tai ne sprintas, o maratonas, kurio pagrindinis prizas – sveika širdis ir ilgesnis gyvenimas.

Šiame išsamiame gide panagrinėsime viską, ką reikia žinoti apie cholesterolį ir jo gydymą. Aptarsime, kada vaistai yra neišvengiami, kokios yra pagrindinės jų grupės, kuo jos skiriasi ir kaip veikia. Tačiau lygiai tiek pat dėmesio skirsime ir tam, ką galime padaryti patys – mitybai, fiziniam aktyvumui ir kitiems veiksniams, kurie yra neatsiejama sėkmingo gydymo dalis. Pamirškite paieškas „geriausi vaistai nuo cholesterolio“, nes geriausias gydymas yra tas, kuris pritaikytas individualiai jums, atsižvelgiant į jūsų sveikatos būklę, rizikos veiksnius ir gyvenimo būdą.

Kas yra cholesterolis ir kodėl jis tampa priešu?

Prieš pradedant kalbėti apie gydymą, svarbu suprasti, su kuo turime reikalų. Cholesterolis – tai į riebalus panaši, gyvybiškai svarbi medžiaga, esanti kiekvienoje mūsų kūno ląstelėje. Jis dalyvauja gaminant hormonus (pavyzdžiui, testosteroną ir estrogeną), vitaminą D bei tulžies rūgštis, kurios padeda virškinti riebalus. Mūsų organizmas, daugiausia kepenys, pasigamina visą jam reikalingą cholesterolio kiekį. Tačiau papildomai jo gauname ir su gyvūninės kilmės maistu.

Problemos prasideda tada, kai cholesterolio kraujyje tampa per daug. Svarbu atskirti dvi pagrindines jo rūšis:

• Mažo tankio lipoproteinų (MTL) cholesterolis, dažnai vadinamas „bloguoju“ cholesteroliu. Būtent jo perteklius yra pavojingas. MTL dalelės linkusios kauptis ant kraujagyslių sienelių, formuodamos aterosklerozines plokšteles. Šis procesas, vadinamas ateroskleroze, siaurina kraujagyslių spindį, trukdo normaliai kraujotakai ir didina riziką susidaryti trombams.
• Didelio tankio lipoproteinų (DTL) cholesterolis, arba „gerasis“ cholesterolis. Jis veikia kaip šiukšliavežis – surenka „blogojo“ cholesterolio perteklių iš kraujagyslių ir transportuoja jį atgal į kepenis, kur šis yra suskaidomas ir pašalinamas iš organizmo.

Taigi, siekiamybė yra ne tiesiog sumažinti bendrą cholesterolio kiekį, o pasiekti kuo mažesnę „blogojo“ MTL cholesterolio koncentraciją ir palaikyti pakankamą „gerojo“ DTL cholesterolio lygį.

Kada gyvensenos pokyčių nebepakanka: žingsnis link vaistų

Pirmoji ir svarbiausia gydymo linija visada yra gyvensenos korekcija. Sveika, subalansuota mityba, reguliarus fizinis aktyvumas, svorio kontrolė, rūkymo atsisakymas – tai pamatiniai dalykai, galintys ženkliai pagerinti cholesterolio rodiklius. Daugeliui žmonių, kurių cholesterolis padidėjęs nedaug ir nėra papildomų rizikos veiksnių, vien šių priemonių gali pakakti.

Tačiau gydytojas paskirti medikamentinį gydymą gali nuspręsti atsižvelgdamas į keletą esminių faktorių:

• Labai aukštas MTL cholesterolio lygis. Jei „blogojo“ cholesterolio rodikliai yra ženkliai virš normos, vien mitybos pokyčiais juos sumažinti iki saugios ribos gali būti neįmanoma.
• Didelė širdies ir kraujagyslių ligų rizika. Gydytojai naudoja specialias rizikos skaičiuokles (pvz., SCORE), kurios įvertina ne tik cholesterolį, bet ir amžių, lytį, kraujo spaudimą, rūkymą. Jei apskaičiuota rizika per artimiausius 10 metų patirti mirtiną kardiovaskulinį įvykį yra didelė, vaistai skiriami net ir esant vidutiniškai padidėjusiam cholesteroliui.
• Gretutinės ligos. Pacientams, kurie jau serga išemine širdies liga, yra patyrę miokardo infarktą ar insultą, serga cukriniu diabetu ar lėtine inkstų liga, vaistai nuo cholesterolio yra būtini kaip antrinė prevencija, siekiant išvengti pasikartojančių įvykių.
• Genetinis polinkis. Kai kuriais atvejais labai aukštą cholesterolio lygį lemia paveldimumas, pavyzdžiui, šeiminė hipercholesterolemija. Tokiems pacientams vien gyvensenos pokyčių niekada nepakaks ir gydymas vaistais yra privalomas nuo pat mažens.

Svarbu suprasti: vaistų paskyrimas nereiškia, kad galite pamiršti sveiką gyvenseną. Priešingai, vaistai ir sveiki įpročiai veikia sinergiškai, papildydami ir sustiprindami vienas kito poveikį.

Pagrindinės vaistų nuo cholesterolio grupės: kaip jos veikia?

Šiuolaikinė medicina siūlo keletą skirtingų vaistų grupių, skirtų cholesterolio kiekiui kraujyje mažinti. Populiariausi ir plačiausiai naudojami yra statinai, tačiau egzistuoja ir kitų, kurie skiriami vieni arba derinami tarpusavyje siekiant geriausio rezultato.

1. Statinai – auksinis standartas

Statinai (atorvastatinas, rozuvastatinas, simvastatinas ir kt.) yra neabejotinai kertinis akmuo gydant padidėjusį cholesterolį. Jų veiksmingumas ir nauda mažinant širdies ir kraujagyslių ligų riziką yra įrodyta daugybe didelės apimties mokslinių tyrimų. Ne veltui jie yra vieni dažniausiai išrašomų vaistų visame pasaulyje.

Kaip jie veikia? Statinai blokuoja fermentą kepenyse (HMG-KoA reduktazę), kuris yra būtinas cholesterolio gamybai. Sumažėjus cholesterolio gamybai pačiose kepenų ląstelėse, jos „pajunta“ cholesterolio trūkumą ir, siekdamos jį kompensuoti, savo paviršiuje padidina MTL receptorių skaičių. Šie receptoriai aktyviai „sugaudo“ „blogąjį“ MTL cholesterolį iš kraujo ir pašalina jį. Dėl šio mechanizmo statinai gali sumažinti MTL cholesterolio kiekį net 30-50% ar daugiau, priklausomai nuo vaisto ir jo dozės.

Šalutinis poveikis. Nors statinai yra laikomi labai saugiais vaistais, daliai pacientų gali pasireikšti šalutinis poveikis. Dažniausiai minimas raumenų skausmas ar silpnumas (mialgija). Nors tai gali būti nemalonu, rimtos raumenų pažaidos (rabdomiolizė) pasitaiko itin retai. Taip pat kartais stebimas nedidelis kepenų fermentų aktyvumo padidėjimas (todėl gydymo pradžioje ir periodiškai vėliau atliekami kraujo tyrimai) ar nežymus gliukozės kiekio kraujyje padidėjimas. Vis dėlto, absoliučiai daugumai pacientų statinų teikiama nauda – infarkto ir insulto rizikos sumažinimas – daug kartų nusveria galimą riziką.

2. Ezetimibas – pagalba iš žarnyno

Ezetimibas veikia visiškai kitu principu nei statinai. Jis neslopina cholesterolio gamybos kepenyse, o blokuoja jo įsisavinimą iš maisto ir tulžies plonajame žarnyne.

Kada jis skiriamas? Ezetimibas retai skiriamas kaip vienintelis vaistas. Dažniausiai jis derinamas su statinais, kai:

• Vartojant maksimalią toleruojamą statino dozę nepavyksta pasiekti tikslinio MTL cholesterolio lygio.
• Pacientas netoleruoja didelių statinų dozių dėl šalutinio poveikio.

Pridėjus ezetimibą prie statinų terapijos, galima papildomai sumažinti MTL cholesterolį maždaug 15-20%. Retesniais atvejais, kai pacientas apskritai negali vartoti statinų, ezetimibas gali būti skiriamas vienas.

3. PCSK9 inhibitoriai – naujos kartos galia

Tai palyginti nauja, tačiau itin galinga vaistų klasė. Skirtingai nuo kasdien geriamų tablečių, PCSK9 inhibitoriai (evolokumabas, alirokumabas) yra biologinė terapija – vaistai, leidžiami po oda kas 2 ar 4 savaites.

Kaip jie veikia? Šie vaistai yra monokloniniai antikūnai, kurie blokuoja baltymą PCSK9. Šis baltymas natūraliai ardo MTL receptorius kepenyse. Užblokavus PCSK9, MTL receptoriai lieka aktyvūs daug ilgiau, todėl gali iš kraujo pašalinti kur kas daugiau „blogojo“ cholesterolio. Šių vaistų poveikis yra įspūdingas – jie gali sumažinti MTL cholesterolį papildomai 50-60% net ir tiems pacientams, kurie jau vartoja maksimalias statinų dozes.

Kam jie skirti? Dėl didelės kainos ir injekcinės formos, PCSK9 inhibitoriai nėra pirmo pasirinkimo vaistai. Jie skiriami tik specifinėms pacientų grupėms:

• Sergantiems šeimine hipercholesterolemija.
• Itin didelės rizikos pacientams, kurie jau patyrė infarktą ar insultą ir kurių MTL cholesterolio nepavyksta sumažinti kitais vaistais.
• Pacientams, kurie visiškai netoleruoja statinų.

4. Kiti vaistai: Bempedoinė rūgštis ir fibratai

Bempedoinė rūgštis – dar vienas naujesnis geriamasis vaistas, kuris, panašiai kaip statinai, slopina cholesterolio gamybą kepenyse, tačiau veikia per kitą fermentą. Dėl to ji nesukelia tokio paties pobūdžio raumenų skausmo, todėl yra gera alternatyva pacientams, netoleruojantiems statinų. Ji taip pat dažnai derinama su ezetimibu.

Fibratai (fenofibratas) – šios grupės vaistai pirmiausia skirti ne cholesterolio, o kitos riebalų rūšies – trigliceridų – kiekiui mažinti. Jie taip pat šiek tiek padidina „gerojo“ DTL cholesterolio kiekį. Fibratai gali būti skiriami kartu su statinais pacientams, kuriems yra vadinamoji mišri dislipidemija (padidėjęs ir MTL cholesterolis, ir trigliceridai).

Gydymo individualizavimas: kelias į sėkmę

Perskaičius apie vaistų įvairovę, gali kilti klausimas – o kuris man tinka labiausiai? Atsakymas vienareikšmis: tą gali nuspręsti tik gydytojas, įvertinęs jūsų individualią situaciją. Gydymo planas sudaromas atsižvelgiant į:

• Jūsų MTL cholesterolio lygį: Kuo jis aukštesnis, tuo intensyvesnio gydymo reikės.
• Jūsų rizikos grupę: Kuo didesnė rizika, tuo žemesnio MTL cholesterolio lygio bus siekiama.
• Gretutines ligas ir kitus vartojamus vaistus: Būtina įvertinti galimą vaistų sąveiką.
• Ankstesnį gydymo patyrimą ir vaistų toleravimą.

Gydymas dažniausiai pradedamas nuo vidutinės statinų dozės. Po 4-8 savaičių atliekamas kontrolinis kraujo tyrimas. Jei tikslas nepasiektas, gydytojas gali padidinti statino dozę, pakeisti jį galingesniu statinu arba pridėti antros eilės vaistą, pavyzdžiui, ezetimibą. Tai nuolatinis procesas, reikalaujantis paciento ir gydytojo bendradarbiavimo.

Pabaigai: investicija į savo ateitį

Padidėjęs cholesterolis – tai nebūtinai nuosprendis. Tai signalas, kad laikas atidžiau pažvelgti į savo gyvenseną ir imtis pokyčių. Šiuolaikiniai vaistai yra nepaprastai veiksmingas ir saugus įrankis, padedantis kontroliuoti „blogąjį“ cholesterolį ir apsaugoti kraujagysles nuo žalingo jo poveikio. Tačiau jokia piliulė neatstos sveikos mitybos lėkštės, pasivaikščiojimo parke ar sprendimo galiausiai užgesinti paskutinę cigaretę.

Cholesterolio valdymas – tai ilgalaikė investicija į savo sveikatą. Ji reikalauja kantrybės, disciplinos ir glaudaus bendradarbiavimo su savo gydytoju. Tačiau atpildas už šias pastangas yra neįkainojamas – sveikesnis, ilgesnis ir aktyvesnis gyvenimas be infarkto ar insulto šešėlio.