Celiakija – tai autoimuninė liga, kuri pažeidžia plonąją žarną, kai žmogus vartoja gliuteno turinčius produktus. Gliutenas yra baltymų grupė, randama kviečiuose, rugiuose ir miežiuose. Ši liga nėra tiesiog maisto netoleravimas; tai rimtas susirgimas, galintis sukelti ilgalaikius sveikatos sutrikimus, jei nebus tinkamai diagnozuotas ir gydomas. Celiakija dažnai vadinama „chameleoniška liga”, nes jos simptomai gali būti labai įvairūs ir priminti kitas ligas.
Kas vyksta organizme sergant celiakija?
Kai celiakija sergantis žmogus suvartoja gliuteno, jo imuninė sistema pradeda atakuoti plonosios žarnos gleivinę, tiksliau, jos gaurelius. Šie gaureliai yra atsakingi už maistinių medžiagų įsisavinimą. Ilgainiui ši autoimuninė reakcija sukelia gaurelių atrofiją (sunykimą), o tai reiškia, kad organizmas nebepajėgia pasisavinti reikalingų vitaminų, mineralų ir kitų maistinių medžiagų. Tai gali sukelti įvairių sveikatos problemų, įskaitant anemiją, osteoporozę, nevaisingumą, neurologinius sutrikimus ir net padidinti tam tikrų vėžio formų riziką.
Celiakijos simptomai: nuo akivaizdžių iki sunkiai pastebimų
Celiakijos simptomai gali labai skirtis priklausomai nuo amžiaus, ligos sunkumo ir individualių organizmo savybių. Kai kuriems žmonėms pasireiškia klasikiniai virškinimo trakto simptomai, tokie kaip:
- Lėtinis viduriavimas arba vidurių užkietėjimas
- Pilvo pūtimas ir skausmas
- Pykinimas ir vėmimas
- Svorio kritimas (nors kai kurie žmonės gali ir priaugti svorio)
- Bendra silpnumo ir nuovargio būsena
Tačiau daugelis žmonių, ypač suaugusieji, patiria nevirškinimo simptomus, kurie gali būti labai įvairūs ir sunkiai susiejami su celiakija. Šie simptomai gali apimti:
- Geležies stokos anemiją, kuri nereaguoja į gydymą geležies preparatais
- Nuolatinį nuovargį ir silpnumą
- Kaulų ir sąnarių skausmus
- Odą bėrimus (herpetiforminį dermatitą)
- Burnos opas (aftas)
- Dantų emalio pažeidimus
- Neurologinius simptomus, tokius kaip galvos skausmai, migrena, pusiausvyros sutrikimai, depresija, nerimas, dėmesio koncentracijos sutrikimai
- Nevaisingumą arba pasikartojančius persileidimus
- Menstruacinio ciklo sutrikimus
- Kepenų fermentų (transaminazių) padidėjimą kraujyje
- Periferinę neuropatiją (rankų ir kojų tirpimą, dilgčiojimą)
Vaikams celiakijos simptomai dažnai būna panašūs į suaugusiųjų, tačiau gali pasireikšti ir augimo sulėtėjimas, svorio nepriaugimas, dirglumas, elgesio pokyčiai. Kūdikiams celiakija gali pasireikšti vėmimu, pilvo pūtimu, blogu apetitu ir nesugebėjimu priaugti svorio.
Celiakijos diagnostika: kelias į aiškumą
Celiakijos diagnozė nėra paprasta, nes simptomai gali būti nespecifiniai ir priminti kitas ligas. Diagnozė paprastai prasideda nuo kraujo tyrimų, kuriais nustatomi specifiniai antikūnai, būdingi celiakijai (audinių transglutaminazės antikūnai (tTG-IgA) ir endomiziumo antikūnai (EMA-IgA)). Jeigu kraujo tyrimai rodo celiakijos tikimybę, atliekama plonosios žarnos biopsija. Biopsijos metu paimamas nedidelis plonosios žarnos audinio gabalėlis, kuris tiriamas mikroskopu, siekiant nustatyti, ar nėra gaurelių atrofijos. Svarbu paminėti, kad prieš atliekant kraujo tyrimus ir biopsiją, negalima pradėti laikytis begliutenės dietos, nes tai gali iškreipti tyrimų rezultatus.
Gyvenimas su celiakija: begliutenė dieta – ne pasirinkimas, o būtinybė
Vienintelis efektyvus celiakijos gydymo būdas yra griežta begliutenė dieta visą gyvenimą. Tai reiškia, kad reikia visiškai atsisakyti produktų, kuriuose yra kviečių, rugių, miežių ir jų darinių. Tai apima ne tik duoną, makaronus, sausainius ir kitus akivaizdžius gliuteno šaltinius, bet ir daugelį perdirbtų maisto produktų, kuriuose gliutenas gali būti naudojamas kaip tirštiklis, stabilizatorius ar skonio stipriklis. Netgi nedidelis gliuteno kiekis gali sukelti žarnyno pažeidimą celiakija sergančiam žmogui.
Begliutenė dieta: ką valgyti ir ko vengti?
Laikytis begliutenės dietos gali būti iššūkis, ypač pradžioje. Svarbu atidžiai skaityti produktų etiketes ir vengti:
- Akivaizdžių gliuteno šaltinių: kviečių, rugių, miežių, manų kruopų, kuskuso, bulguro, speltos, kamuto, kvietrugių.
- Produktų, kuriuose gali būti paslėpto gliuteno: padažų, marinatų, sriubų, dešrų, mėsos gaminių, saldumynų, kai kurių rūšių jogurtų, ledų, alaus, kai kurių vaistų ir vitaminų.
- Produktų pažymėtų „gali turėti gliuteno pėdsakų”.
Vietoj to, rinkitės šiuos produktus:
- Natūraliai begliutenius produktus: vaisius, daržoves, mėsą, žuvį, kiaušinius, pieno produktus (jei netoleruojate laktozės, rinkitės be laktozės), riešutus, sėklas.
- Begliutenius grūdus ir kruopas: ryžius, kukurūzus, grikius, soras, bolivinę balandą (kynvą), amarantą, avižas (sertifikuotas be gliuteno).
- Specialius begliutenius produktus: begliutenę duoną, makaronus, sausainius, miltus.
Svarbu ne tik vengti gliuteno, bet ir užtikrinti, kad mityba būtų visavertė ir subalansuota. Dėl maistinių medžiagų įsisavinimo sutrikimų, celiakija sergantiems žmonėms dažnai trūksta geležies, kalcio, vitamino D, B grupės vitaminų ir skaidulų. Todėl gali prireikti vartoti maisto papildus, tačiau prieš tai būtina pasitarti su gydytoju ar dietologu.
Celiakija ir kitos ligos: dažni palydovai
Celiakija dažnai pasireiškia kartu su kitomis autoimuninėmis ligomis, tokiomis kaip 1 tipo cukrinis diabetas, autoimuninis tiroiditas (Hašimoto liga), reumatoidinis artritas, Sjögreno sindromas. Taip pat yra ryšys tarp celiakijos ir Dauno sindromo, Turnerio sindromo bei Viljamso sindromo. Todėl, jei sergate viena iš šių ligų, rekomenduojama pasitikrinti dėl celiakijos.
Celiakija Lietuvoje: situacija ir pagalba
Manoma, kad Lietuvoje celiakija serga apie 1% gyventojų, tačiau didelė dalis atvejų lieka nediagnozuoti. Diagnozavus celiakiją, svarbu kreiptis į gydytoją gastroenterologą ir dietologą, kurie padės sudaryti individualų mitybos planą ir suteiks reikiamą informaciją. Taip pat Lietuvoje veikia Celiakijos draugija, kuri vienija celiakija sergančius žmones, jų artimuosius ir specialistus. Draugija teikia informaciją, organizuoja renginius, seminarus, stovyklas, leidžia informacinius leidinius, bendradarbiauja su kitomis organizacijomis ir institucijomis. Tai puiki vieta gauti palaikymą, pasidalinti patirtimi ir sužinoti naujienas apie celiakiją.
Ateities perspektyvos: nauji tyrimai ir gydymo būdai
Mokslininkai intensyviai tiria celiakiją, siekdami geriau suprasti jos atsiradimo mechanizmus ir ieškodami naujų gydymo būdų. Nors šiuo metu vienintelis efektyvus gydymas yra begliutenė dieta, ateityje gali atsirasti ir kitų alternatyvų, pavyzdžiui, vaistų, kurie blokuotų gliuteno sukeliamą imuninį atsaką, arba vakcinų, kurios padėtų organizmui toleruoti gliuteną. Tačiau kol kas šie tyrimai yra ankstyvoje stadijoje, ir begliutenė dieta išlieka pagrindiniu ir būtinu celiakijos valdymo metodu.
