2016 metų birželio 23 diena įėjo į istoriją kaip diena, kai Jungtinė Karalystė (JK) nubalsavo už išstojimą iš Europos Sąjungos (ES). Šis sprendimas, dažnai vadinamas tiesiog „Brexit“ (angl. *British exit*), sukėlė politinį, ekonominį ir socialinį žemės drebėjimą, kurio padariniai jaučiami iki šiol, tiek pačioje JK, tiek visoje Europoje, ir, žinoma, Lietuvoje.
Kelias į „Brexit“: nuo euroskepticizmo iki referendumo
Euroskepticizmas Jungtinėje Karalystėje turi gilias šaknis. Nors JK įstojo į Europos Ekonominę Bendriją (EEB), ES pirmtakę, 1973 metais, visuomenėje ir politiniame spektre visada buvo stiprių prieš ES integraciją nukreiptų jėgų. Šios jėgos teigė, kad narystė ES riboja JK suverenitetą, verčia paklusti Briuselio biurokratijai ir atveria sienas nepageidaujamai imigracijai.
Konservatorių partijos vidaus nesutarimai dėl Europos klausimo ir augantis Jungtinės Karalystės Nepriklausomybės partijos (UKIP) populiarumas, kurios pagrindinis tikslas buvo išstojimas iš ES, vertė tuometinį ministrą pirmininką Davidą Cameroną pažadėti surengti referendumą dėl narystės ES, jei jis bus perrinktas 2015 metų visuotiniuose rinkimuose. Cameronas tikėjosi, kad referendumas nuramins euroskeptikus partijos viduje ir sustabdys UKIP stiprėjimą.
Tačiau referendumas, kurio kampanija buvo itin įtempta ir pilna emocijų, baigėsi netikėtu rezultatu: 51,9% rinkėjų balsavo už išstojimą iš ES, o 48,1% – už pasilikimą. Skirtumas buvo nedidelis, bet lemiamas. Rinkėjų aktyvumas siekė 72,2%.
„Brexit“ padariniai Jungtinei Karalystei
„Brexit“ sukėlė politinį chaosą JK. Davidas Cameronas atsistatydino, o naująja ministre pirmininke tapo Theresa May. Prasidėjo ilgos ir sudėtingos derybos su ES dėl išstojimo sąlygų. Šios derybos atskleidė didžiulius nesutarimus JK vyriausybėje ir parlamente, o Theresa May galiausiai buvo priversta atsistatydinti, nesugebėjusi užsitikrinti parlamento pritarimo išstojimo sutarčiai.
Ją pakeitęs Borisas Johnsonas galiausiai pasiekė susitarimą su ES, ir 2020 metų sausio 31 dieną JK oficialiai išstojo iš ES. Tačiau tai buvo tik „Brexit“ proceso pradžia. Prasidėjo pereinamasis laikotarpis, kurio metu JK ir ES turėjo susitarti dėl būsimų santykių, ypač prekybos srityje.
Ekonominiai padariniai
„Brexit“ turėjo reikšmingų ekonominių padarinių JK. Svaro sterlingų kursas smuko iškart po referendumo ir išliko žemesnis nei prieš jį. Sumažėjo tiesioginės užsienio investicijos, o kai kurios įmonės perkėlė savo veiklą į kitas ES šalis. Prekyba su ES šalimis tapo sudėtingesnė dėl naujų muitų ir patikrų. Ypač nukentėjo žemės ūkio ir žuvininkystės sektoriai.
Nors „Brexit“ šalininkai teigė, kad išstojimas iš ES leis JK sudaryti palankesnius prekybos susitarimus su kitomis pasaulio šalimis, šis procesas vyksta lėčiau nei tikėtasi. Be to, nauji prekybos susitarimai nekompensuoja praradimų, patirtų dėl sudėtingesnės prekybos su ES.
Socialiniai ir politiniai padariniai
„Brexit“ pagilino socialinius ir politinius skirtumus JK. Referendumo rezultatai atskleidė didelį atotrūkį tarp didmiesčių ir provincijos, tarp jaunimo ir vyresnio amžiaus žmonių, tarp Škotijos ir Anglijos. Škotija, kurioje dauguma rinkėjų balsavo už pasilikimą ES, vėl iškėlė nepriklausomybės klausimą. Taip pat išaugo įtampa Šiaurės Airijoje, kurios statusas po „Brexit“ tapo itin sudėtingas dėl sienos su Airijos Respublika, ES nare.
Imigracijos klausimas, kuris buvo vienas pagrindinių „Brexit“ kampanijos argumentų, taip pat tapo aštrių diskusijų objektu. Nors imigracija iš ES šalių sumažėjo, padidėjo imigracija iš kitų pasaulio šalių. Be to, JK susidūrė su darbo jėgos trūkumu kai kuriuose sektoriuose, ypač žemės ūkyje ir sveikatos apsaugoje.
„Brexit“ įtaka Lietuvai
Lietuvai, kaip ES narei, „Brexit“ taip pat turėjo tiesioginių ir netiesioginių padarinių. JK buvo svarbi Lietuvos prekybos partnerė, todėl prekybos santykių pasikeitimai paveikė kai kurias Lietuvos įmones. Taip pat sumažėjo Lietuvos gaunamos ES struktūrinių fondų lėšos, nes JK buvo viena didžiausių įmokų į ES biudžetą mokėtojų.
Daugelis lietuvių gyveno ir dirbo JK, todėl „Brexit“ sukėlė nerimą dėl jų teisių ir ateities. Nors JK vyriausybė garantavo ES piliečių, gyvenusių JK iki „Brexit“, teises, praktinis šių teisių įgyvendinimas kartais kėlė problemų.
Politiniu lygmeniu, Lietuva prarado svarbią sąjungininkę ES. JK dažnai palaikydavo Lietuvai svarbius klausimus, tokius kaip griežtesnė pozicija Rusijos atžvilgiu ir parama Rytų partnerystės politikai.
Ateities perspektyvos
„Brexit“ procesas dar toli gražu nesibaigė. JK ir ES vis dar sprendžia daugybę klausimų, susijusių su būsimais santykiais, pradedant žvejyba ir baigiant bendradarbiavimu saugumo srityje. JK vidaus politikoje „Brexit“ ir toliau išlieka svarbiu veiksniu, o Škotijos nepriklausomybės klausimas gali vėl tapti aktualus.
Sunku prognozuoti, kokia bus ilgalaikė „Brexit“ įtaka JK ekonomikai ir visuomenei. Vieni ekspertai teigia, kad JK ilgainiui prisitaikys prie naujų sąlygų ir galbūt net gaus naudos iš didesnės nepriklausomybės. Kiti perspėja, kad „Brexit“ padaryta žala bus ilgalaikė ir sunkiai atitaisoma.
Aišku viena: „Brexit“ yra istorinis įvykis, kuris pakeitė ne tik Jungtinę Karalystę, bet ir visą Europą. Jo pamokos bus analizuojamos dar daugelį metų.
Dažniausiai užduodami klausimai apie „Brexit“
- Kada JK išstojo iš ES? JK oficialiai išstojo iš ES 2020 metų sausio 31 dieną.
- Kas yra pereinamasis laikotarpis? Pereinamasis laikotarpis buvo laikotarpis po JK išstojimo iš ES, kurio metu JK ir ES turėjo susitarti dėl būsimų santykių. Jis baigėsi 2020 metų gruodžio 31 dieną.
- Kokia „Brexit“ įtaka Lietuvos ekonomikai? „Brexit“ paveikė Lietuvos prekybos santykius su JK, sumažėjo ES struktūrinių fondų lėšos.
- Ar lietuviai vis dar gali vykti dirbti į JK? Taip, tačiau dabar jiems reikalinga viza.
- Kokia „Brexit“ reikšmė Škotijai? „Brexit” sustiprino nepriklausomybės siekį Škotijoje.
- Ar JK gali grįžti į ES? Teoriškai taip, tačiau tai būtų ilgas ir sudėtingas procesas.
Trumpa Jungtinės Karalystės ir Europos Sąjungos santykių chronologija
- 1973 m. Jungtinė Karalystė įstoja į Europos Ekonominę Bendriją (EEB).
- 1975 m. Referendume dėl narystės EEB 67,2% britų balsuoja už pasilikimą.
- 1993 m. Įsigalioja Mastrichto sutartis, sukurianti Europos Sąjungą.
- 2015 m. Konservatorių partija laimi visuotinius rinkimus, pažadėjusi surengti referendumą dėl narystės ES.
- 2016 m. birželio 23 d. Referendume dėl narystės ES 51,9% britų balsuoja už išstojimą.
- 2017 m. kovo 29 d. JK oficialiai praneša ES apie savo ketinimą išstoti.
- 2020 m. sausio 31 d. JK oficialiai išstoja iš ES.
- 2020 m. gruodžio 31 d. Baigiasi pereinamasis laikotarpis.
- 2021 m. sausio 1 d. Įsigalioja JK ir ES prekybos ir bendradarbiavimo susitarimas.
„Brexit“ – tai sudėtingas ir daugialypis reiškinys, turintis toli siekiančių padarinių. Šis straipsnis yra tik trumpa jo apžvalga, ir daugelis aspektų galėtų būti nagrinėjami dar išsamiau. Tačiau tikimės, kad jis suteikė jums bendrą supratimą apie „Brexit“ istoriją, priežastis, padarinius ir ateities perspektyvas.
