Blužnis: Tylusis Organizmo Sargybinis, Apie Kurį Būtina Žinoti Daugiau

Kiekvienas iš mūsų puikiai žino, kur yra širdis, kas yra plaučiai ar kokį svarbų vaidmenį atlieka kepenys. Tačiau paklauskite praeivio, ką jis žino apie blužnį, ir tikėtina, kad sulauksite gūžtelėjimo pečiais. Šis kumščio dydžio organas, pasislėpęs giliai pilvo ertmėje, dažnai lieka nepelnytai pamirštas ir neįvertintas. Tačiau blužnis – tai ne koks nereikšmingas priedas, o vienas svarbiausių imuninės sistemos ir kraujotakos sistemos žaidėjų. Tai tylusis sargybinis, be perstojo filtruojantis mūsų kraują, naikinantis įsibrovėlius ir užtikrinantis sklandų viso organizmo darbą. Šiame straipsnyje mes atidengsime paslapties šydą nuo šio organo ir išsiaiškinsime viską: nuo jo anatomijos ir gyvybiškai svarbių funkcijų iki ligų, galinčių jį paveikti, ir patarimų, kaip juo tinkamai pasirūpinti.

Kur ji slypi ir kaip atrodo? Blužnies anatomija

Norint suprasti blužnies veiklą, pirmiausia reikia žinoti, kur ją rasti. Blužnis yra minkštas, kempinės pavidalo, tamsiai raudonos spalvos organas, įsitaisęs viršutinėje kairėje pilvo ertmės pusėje, iškart po diafragma, už skrandžio ir greta kasos bei kairiojo inksto. Dėl tokios „užmaskuotos“ padėties jos neįmanoma apčiuopti, nebent ji yra smarkiai padidėjusi dėl ligos. Sveiko suaugusio žmogaus blužnis sveria apie 150–200 gramų ir yra maždaug delno ar kumščio dydžio.

Blužnį gaubia plona, bet tvirta jungiamojo audinio kapsulė, iš kurios į organo vidų nusidriekia pertvaros, vadinamos trabekulėmis. Jos padalija blužnies audinį į dvi pagrindines funkcines zonas – raudonąją ir baltąją pulpą.

• Raudonoji pulpa (Raudonasis minkštimas): Tai didžioji blužnies dalis, sudaryta iš kraujagyslių tinklo (sinusoidų) ir specializuotų ląstelių, vadinamų makrofagais. Būtent čia vyksta pagrindinis kraujo filtravimo darbas. Raudonoji pulpa veikia kaip itin tankus sietas, pro kurį pratekėdamas kraujas yra kruopščiai išvalomas.
• Baltoji pulpa (Baltasis minkštimas): Šios zonos yra išsidėsčiusios kaip nedidelės salelės raudonosios pulpos jūroje. Struktūra ir funkcija ji labai primena limfmazgius. Baltojoje pulpoje gausu imuninių ląstelių – limfocitų (T ir B ląstelių), kurios yra atsakingos už svetimkūnių atpažinimą ir imuninio atsako organizavimą.

Tylioji darbininkė: kokius gyvybiškai svarbius darbus atlieka blužnis?

Nors blužnis nedidelė, jos atliekamų funkcijų sąrašas įspūdingas. Ji yra tarsi daugiafunkcinė stotis, kurioje vyksta keli svarbūs procesai vienu metu.

1. Kraujo filtras ir „ląstelių kapinės“

Tai bene žinomiausia blužnies funkcija. Įsivaizduokite blužnį kaip griežtą kokybės kontrolės postą visai kraujotakos sistemai. Kiekvieną minutę pro ją prateka didžiulis kraujo kiekis. Specialios ląstelės – makrofagai – atidžiai „apžiūri“ kiekvieną pratekantį raudonąjį kraujo kūnelį (eritrocitą). Eritrocitai gyvuoja apie 120 dienų. Pasenę, pažeisti ar nenormalios formos eritrocitai praranda savo lankstumą ir nebegali prasisprausti pro siaurus raudonosios pulpos kanalus. Čia juos sugauna ir sunaikina makrofagai. Šis procesas yra be galo svarbus, nes jis neleidžia pažeistoms ląstelėms kauptis kraujyje ir užkimšti smulkių kraujagyslių.

Tačiau blužnis yra ir taupi šeimininkė – sunaikinusi eritrocitą, ji perdirba jo sudedamąsias dalis. Iš hemoglobino išlaisvinta geležis yra grąžinama į kaulų čiulpus, kur panaudojama naujų raudonųjų kraujo kūnelių gamybai. Taip organizmas išsaugo šį gyvybiškai svarbų mikroelementą.

2. Galinga imuninės sistemos tvirtovė

Baltoji blužnies pulpa yra viena iš pagrindinių imuninės sistemos dalių. Kai kraujyje cirkuliuoja bakterijos, virusai ar kiti patogenai, blužnis juos atpažįsta ir aktyvuoja gynybą. Čia esantys B limfocitai pradeda gaminti antikūnus – specialius baltymus, kurie prisikabina prie įsibrovėlių ir pažymi juos kaip taikinius sunaikinimui. Tuo tarpu T limfocitai tiesiogiai atakuoja užkrėstas ląsteles arba koordinuoja kitų imuninių ląstelių darbą.

Blužnis ypač svarbi kovojant su vadinamosiomis kapsulėtomis bakterijomis (pvz., pneumokokais, meningokokais, Haemophilus influenzae). Šias bakterijas dengia slidi polisacharidinė kapsulė, kuri padeda joms išvengti kitų imuninės sistemos dalių atakos. Būtent blužnyje gaminami specifiniai antikūnai, kurie sugeba prisitvirtinti prie šių kapsulių ir padeda sunaikinti pavojingus sukėlėjus.

3. Kraujo rezervuaras

Blužnis veikia ir kaip nedidelis kraujo rezervuaras. Joje nuolat laikoma tam tikra kraujo atsarga, ypač trombocitų – ląstelių, atsakingų už kraujo krešėjimą. Esant staigiam ir dideliam kraujo netekimui (pvz., traumos metu), blužnis gali staigiai susitraukti ir išleisti šį rezervą į bendrą kraujotaką. Taip padedama stabilizuoti kraujo spaudimą ir kompensuoti prarastą kraujo tūrį, suteikiant organizmui brangaus laiko.

4. Vaidmuo vaisiaus vystymosi metu

Įdomu tai, kad vaisiui vystantis gimdoje, blužnis atlieka dar vieną svarbią funkciją – ji aktyviai dalyvauja kraujodaroje, t. y., gamina raudonuosius ir baltuosius kraujo kūnelius. Vėliau, po gimimo, šią funkciją pilnai perima kaulų čiulpai, o blužnis susitelkia į anksčiau minėtas užduotis.

Kai blužnis praneša apie save: sutrikimai ir ligos

Paprastai apie blužnį nepagalvojame, kol ji veikia tinkamai. Tačiau kartais šis organas ima didėti, tampa pernelyg aktyvus arba yra pažeidžiamas. Svarbu žinoti, kad blužnies ligos dažniausiai yra ne pirminės, o kitų organizmo problemų pasekmė.

Splenomegalija – padidėjusi blužnis

Splenomegalija yra dažniausias su blužnimi susijęs sutrikimas. Svarbu suprasti, kad tai nėra savarankiška liga, o simptomas, rodantis, kad organizme vyksta kažkas negero. Kai blužnis priversta dirbti viršvalandžius – filtruoti per daug pažeistų ląstelių ar kovoti su lėtine infekcija – ji padidėja. Dažniausios splenomegalijos priežastys:

• Infekcijos: Ypač virusinės, pvz., infekcinė mononukleozė (dar vadinama „pabučiavimo liga“), kurią sukelia Epšteino-Baro virusas. Taip pat bakterinės infekcijos (pvz., endokarditas, tuberkuliozė) ar parazitinės ligos (pvz., maliarija).
• Kepenų ligos: Lėtinės kepenų ligos, ypač cirozė, sutrikdo normalią kraujo tėkmę pro kepenis. Dėl to padidėja slėgis vartų venoje, kuria kraujas iš blužnies teka į kepenis. Kraujas pradeda kauptis blužnyje, ir ji išsiplečia.
• Kraujo ligos ir vėžys: Įvairios anemijos formos (ypač hemolizinės, kai eritrocitai ardomi per greitai), leukemija, limfoma gali sukelti blužnies padidėjimą.
• Autoimuninės ligos: Sisteminė raudonoji vilkligė, reumatoidinis artritas ir kitos ligos, kurių metu imuninė sistema atakuoja savo organizmo ląsteles.

Padidėjusios blužnies simptomai gali būti nepastebimi, tačiau kartais jaučiamas pilnumo ar spaudimo jausmas po kairiuoju šonkaulių lanku, skausmas, plintantis į kairįjį petį, greitas sotumo jausmas valgant (nes padidėjęs organas spaudžia skrandį).

Blužnies plyšimas

Tai ūmi ir gyvybei pavojinga būklė, reikalaujanti skubios medicininės pagalbos. Dažniausiai blužnis plyšta dėl stiprios traumos pilvo srityje – autoavarijos, kritimo iš aukščio, stipraus smūgio kontaktinio sporto metu. Tačiau kartais plyšimas gali įvykti ir savaime, jei blužnis yra labai padidėjusi ir jos kapsulė įtempta (pvz., sergant sunkia mononukleozės forma). Pagrindinis plyšimo požymis – staigus, aštrus skausmas kairėje pilvo viršuje, kuris gali plisti į kairįjį petį (vadinamasis Kero simptomas). Dėl vidinio kraujavimo greitai krenta kraujospūdis, atsiranda galvos svaigimas, silpnumas, blyškumas.

Hipersplenizmas (padidėjęs blužnies aktyvumas)

Kartais padidėjusi blužnis tampa pernelyg aktyvi ir pradeda iš kraujo šalinti ne tik senas, bet ir sveikas kraujo ląsteles: eritrocitus, leukocitus ir trombocitus. Dėl to gali išsivystyti anemija (mažakraujystė), leukopenija (padidėjęs imlumas infekcijoms) ir trombocitopenija (polinkis kraujuoti, mėlynių atsiradimas).

Gyvenimas be blužnies: ar tai įmanoma?

Taip, gyventi be blužnies įmanoma. Operacija, kurios metu blužnis pašalinama, vadinama splenektomija. Ji atliekama esant sunkioms traumoms, plyšimams, kai kurioms kraujo ligoms ar vėžiui gydyti. Po operacijos dalį blužnies funkcijų, ypač senų kraujo ląstelių šalinimą, perima kepenys ir kaulų čiulpai. Tačiau joks kitas organas negali pilnai kompensuoti jos imuninės funkcijos.

Didžiausias pavojus žmonėms be blužnies – drastiškai padidėjusi rizika susirgti sunkiomis, žaibinėmis bakterinėmis infekcijomis, ypač tomis, kurias sukelia jau minėtos kapsulėtos bakterijos. Tokia būklė vadinama OPSI (angl. Overwhelming Post-Splenectomy Infection) ir gali būti mirtina. Todėl žmonėms po splenektomijos taikomos specialios apsaugos priemonės:

• Skiepai: Prieš planinę operaciją arba iškart po jos būtina pasiskiepyti nuo pneumokokinės, meningokokinės infekcijos ir Haemophilus influenzae B tipo. Taip pat rekomenduojama kasmet skiepytis nuo gripo.
• Antibiotikai: Gydytojas gali paskirti nuolatinį profilaktinį antibiotikų kursą, ypač vaikams ir pirmuosius kelerius metus po operacijos. Taip pat būtina turėti antibiotikų atsargai, kad būtų galima nedelsiant pradėti gydymą pajutus pirmuosius infekcijos požymius (pvz., karščiavimą).
• Budrumas: Žmogus be blužnies privalo nedelsdamas kreiptis į gydytoją pakilus temperatūrai ar atsiradus kitiems infekcijos simptomams. Tai, kas kitam būtų tik lengvas peršalimas, jam gali virsti gyvybei pavojinga liga.
• Informavimas: Svarbu visada informuoti medicinos personalą (įskaitant stomatologus) apie tai, kad blužnis yra pašalinta. Patartina nešioti specialią apyrankę ar kortelę.

Kaip galime padėti savo blužniai?

Nors nėra stebuklingos dietos ar specialių pratimų, skirtų tik blužniai, bendri sveikos gyvensenos principai padeda palaikyti gerą jos būklę. Kadangi blužnies sveikata glaudžiai susijusi su kepenų ir imuninės sistemos būkle, rūpindamiesi jomis, padedame ir blužniai.

• Subalansuota mityba: Valgykite daug daržovių, vaisių, viso grūdo produktų. Antioksidantais gausus maistas padeda kovoti su uždegimais visame organizme.
• Venkite pertekliaus: Ribokite alkoholio vartojimą, nes jis kenkia kepenims, o tai tiesiogiai veikia ir blužnį. Taip pat venkite perdirbto, riebaus ir saldaus maisto.
• Fizinis saugumas: Visada segėkite saugos diržą automobilyje, dėvėkite apsaugas sportuodami. Jei jums diagnozuota būklė, didinanti blužnį (pvz., mononukleozė), griežtai venkite kontaktinio sporto ir fizinio krūvio, kol gydytojas leis grįžti prie įprastos veiklos.
• Infekcijų prevencija: Laikykitės geros higienos, plaukite rankas, laiku skiepykitės pagal nacionalinį skiepų kalendorių.

Blužnis – tai tylus, bet nepaprastai darbštus ir svarbus mūsų organas. Nors dažnai lieka šešėlyje, jos indėlis į mūsų sveikatą yra milžiniškas. Suprasdami jos funkcijas ir galimus pavojus, galime geriau įvertinti šį mažą sargybinį ir pasirūpinti, kad jis galėtų efektyviai atlikti savo pareigas – saugoti mūsų kraują ir ginti mus nuo ligų.