Balta grėsmė gerklėje: kai aštrus skausmas slepia pūlingą infekciją

Pabundate ryte ir pirmasis veiksmas – seilių nurijimas – priverčia susiraukti iš skausmo. Jausmas toks, lyg gerklėje būtų įstrigęs stiklo gabalėlis ar metalinis ežys. Žvilgtelėjus į veidrodį ir plačiai išsižiojus, vaizdas nedžiugina: tonzilės ne tik paraudusios ir padidėjusios, bet ir nusėtos baltais ar gelsvais taškeliais. Tai ne šiaip peršalimas ir ne eilinis gerklės perštėjimas. Tai – pūliuojanti angina (mediciniškai tiksliau – pūlingas tonzilitas), būklė, kuri reikalauja ne tik arbatos su medumi, bet ir rimto medicininio požiūrio.

Daugelis lietuvių vis dar linkę numoti ranka į gerklės skausmą, tikėdamiesi, kad „praeis savaime“. Tačiau kai kalbame apie pūlingą procesą, laukimas gali tapti pavojingu žaidimu su savo širdimi, inkstais ir sąnariais. Šiame straipsnyje be sudėtingų medicininių terminų, bet remdamiesi mokslu, išnarstysime šią ligą po kaulelį: nuo to, kas iš tikrųjų sudaro tuos baltus pūlinukus, iki to, kodėl močiutės patarimas „nuvalyti apnašas šaukštu“ gali jus nuvaryti į ligoninę.

[Image of inflamed tonsils with white spots]

Kas iš tikrųjų vyksta jūsų gerklėje?

Kad suprastume ligą, turime suprasti kovos lauką. Tonzilės (liaudiškai vadinamos angina, nors angina yra ligos pavadinimas) – tai limfoidinio audinio sankaupos, atliekančios sargybinių vaidmenį. Jos yra pirmoji imuninės sistemos gynybinė linija, pasitinkanti viską, ką įkvepiame ar nuryjame. Kai į organizmą patenka agresyvi bakterija, tonzilės pradeda gaminti leukocitus (baltuosius kraujo kūnelius), kad sunaikintų įsibrovėlį.

Kai matote pūlingą anginą, jūs tiesiogiai stebite mūšio pasekmes. Tie balti taškeliai ar apnašos ant tonzilių nėra maisto likučiai. Tai – žuvę leukocitai, bakterijos ir audinių irimo produktai. Tai rodo, kad infekcija yra stipri, o jūsų organizmas meta didžiulius resursus kovai su ja. Skirtingai nei virusinio faringito atveju, kai gerklė tiesiog parausta, pūlingas procesas rodo bakterinę (dažniausiai) kilmę, kuri neretai reikalauja specifinio ginklo – antibiotikų.

Pagrindinis kaltininkas: Bakterija ar Virusas?

Tai yra svarbiausias klausimas, kurį turi išspręsti gydytojas. Nors tonzilitą gali sukelti ir virusai (pavyzdžiui, adenovirusai ar Epšteino-Baro virusas mononukleozės atveju), klasikinė „pūliuojanti angina“ dažniausiai yra bakterinė. Pagrindinis ir pavojingiausias sukėlėjas – A grupės beta hemolizinis streptokokas.

Kodėl svarbu tai atskirti? Nes antibiotikai neveikia virusų. Jei gydysite virusinę anginą antibiotikais, ne tik nepadėsite sau, bet ir nualinsite organizmą bei prisidėsite prie pasaulinės bakterijų atsparumo problemos. Tačiau jei tai streptokokas – antibiotikai yra būtini, kad išvengtumėte komplikacijų. Štai čia ir atsiranda painiava: kartais ir virusinė infekcija gali atrodyti panašiai, todėl „iš akies“ diagnozuoti yra rizikinga.

Kaip atskirti bakterinę pūlingą anginą be tyrimų?

Nors galutinį žodį taria tyrimai, yra vadinamieji Centor kriterijai, kurie padeda įtarti bakterinę infekciją:

• Aukšta temperatūra: Dažniausiai staiga pakyla virš 38°C.
• Nėra kosulio: Tai labai svarbu. Jei kosite, bėga nosis, ašaroja akys – tai greičiausiai virusas. Pūliuojanti angina „kerta“ tiesiai į gerklę be slogos.
• Padidėję kaklo limfmazgiai: Čiuopiant kaklą po žandikauliu jaučiami skausmingi guziukai.
• Matomas eksudatas (pūliai): Tonzilės patinusios, ant jų matyti baltos apnašos.

Simptomų audra: kaip jaučiasi ligonis?

Pūliuojanti angina retai prasideda palengva. Dažniausiai ji užklumpa staiga. Ryte jautėtės puikiai, o vakare jau krečia šaltis. Simptomatika būna audringa ir varginanti:

Skausmas, trukdantis gyventi

Tai nėra tiesiog nemalonus pojūtis. Rijimas tampa toks skausmingas, kad pacientai dažnai nustoja valgyti ir net vengia gerti skysčius, kas veda prie dehidratacijos. Skausmas gali plisti į ausis – tai dažnas reiškinys, nes gerklė ir ausys turi bendrą inervaciją.

Intoksikacija

Bakterijos išskiria toksinus, kurie nuodija visą organizmą. Todėl jaučiamas bendras silpnumas, „kaulų laužymas“, galvos skausmas, pykinimas (ypač vaikams). Žmogus tampa apatiškas, nori tik gulėti.

Burnos kvapas

Specifinis, nemalonus burnos kvapas yra būdingas pūlingam procesui. Tai pūlių ir bakterijų veiklos rezultatas, kurio nepanaikina paprastas dantų valymas.

Diagnostikos svarba: kodėl nereikia burti iš tirščių

Lietuvoje vis dar populiaru diagnozuoti ligas pasitarus su vaistininku ar kaimynu. Tačiau pūliuojančios anginos atveju vizitas pas gydytoją yra kritiškai svarbus. Gydytojas ne tik pažiūrės į gerklę, bet ir atliks du esminius tyrimus:

1. CRB (C-reaktyvinio baltymo) tyrimas: Paimamas kraujas iš piršto. Jei CRB rodiklis labai aukštas (pavyzdžiui, 50, 80 ar daugiau), tai rodo bakterinį uždegimą. Virusų atveju jis dažniausiai būna mažesnis.
2. Streptatestas (Greitasis streptokoko testas): Tai „auksinis standartas“. Gydytojas specialiu tamponėliu pabrauko per tonziles ir per kelias minutes sužino, ar tai streptokokas. Jei atsakymas teigiamas – antibiotikai skiriami nedelsiant.

[Image of Streptococcus bacteria illustration]

Gydymo strategija: tarp vaistų ir liaudies išminties

Gydant pūlingą anginą, tikslas yra dvejopas: sunaikinti sukėlėją ir palengvinti kančias. Aptarkime, kas veikia, o kas yra tik mitas.

Antibiotikų vaidmuo

Jei patvirtinta bakterinė kilmė, antibiotikai (dažniausiai penicilino grupės) yra būtini. Svarbiausia taisyklė – sugerti visą kursą. Net jei po 3 dienų pasijusite geriau (o taip ir bus), nutraukus gydymą, stipriausios bakterijos išgyvena, tampa atsparios ir infekcija gali sugrįžti su dviguba jėga arba pereiti į lėtinę formą. Be to, nebaigtas kursas didina komplikacijų riziką.

Skausmo malšinimas ir vietinis gydymas

Kol antibiotikai pradės veikti (tai užtrunka 24–48 val.), reikia malšinti skausmą. Tam tinka nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (ibuprofenas ir kt.). Purškalai į gerklę ir čiulpiamos pastilės taip pat padeda, nes juose dažnai yra antiseptikų ir anestetikų (skausmą mažinančių medžiagų).

Skalavimas – senas, bet geras metodas

Skalauti gerklę yra naudinga, nes tai mechaniškai nuplauna pūlius, drėkina gleivinę ir mažina uždegimą. Nereikia brangių tirpalų. Puikiai tinka:

• Druskos tirpalas: Šaukštelis druskos stiklinei šilto vandens. Druska natūraliai mažina audinių patinimą.
• Soda ir jodas: Klasikinis derinys, tačiau su jodu reikia elgtis atsargiai, kad nenudegintumėte gleivinės.
• Vaistažolės: Ramunėlės, šalavijai ar medetkos turi raminamąjį poveikį.

Klaida Nr. 1: Pūlių valymas mechaniškai

Internete pilna patarimų, kaip namuose, apsivyniojus pirštą marle ar naudojant šaukštą, reikia „nugramdyti“ pūlius. Niekada to nedarykite! Pūlinga angina reiškia, kad audiniai yra itin pažeidžiami ir pilni kraujagyslių. Gramdydami jūs pažeidžiate apsauginį barjerą ir tiesiogiai įstumiate bakterijas į kraujotaką. Tai gali sukelti sepsį (kraujo užkrėtimą) ar paratonzilinį pūlinį. Leiskite pūliams pasišalinti natūraliai skalaujant arba veikiant vaistams.

Mityba ir režimas sergant

Sergant pūlinga angina, jūsų gerklė yra kaip atvira žaizda. Todėl maistas turi būti tausojantis:

• Konsistencija: Rinkitės trintą, košės pavidalo maistą. Kieti džiūvėsėliai, riešutai ar traškučiai yra griežtai draudžiami.
• Temperatūra: Maistas ir gėrimai turi būti šilti arba vėsūs, bet ne karšti. Karštis tik padidina uždegimą ir skausmą.
• Venkite rūgščių: Citrusiniai vaisiai, pomidorų padažai, marinuoti produktai „graužia“ pažeistą gleivinę.
• Ledai: Paradoksalu, bet vėsūs (bet be priedų, riešutų) ledai gali trumpam apmalšinti skausmą ir sumažinti patinimą. Tai vienas iš nedaugelio malonumų sergant šia liga.

Svarbiausia – skysčiai. Dėl skausmo atsisakyti gerti yra pavojinga. Dehidratacija tirština kraują, sunkina toksinų šalinimą ir lėtina gijimą.

Kodėl gydytojai taip bijo streptokoko? Komplikacijos

Jei pūliuojanti angina būtų tik savaitę trunkantis gerklės skausmas, ji nebūtų tokia gąsdinanti. Didžiausia grėsmė slypi komplikacijose, kurios gali pasireikšti praėjus kelioms savaitėms po pasveikimo, ypač jei liga nebuvo gydoma antibiotikais.

Reumatas ir širdies pažeidimai

Streptokoko bakterija yra klastinga – jos struktūra panaši į kai kurių žmogaus audinių (širdies vožtuvų, sąnarių) struktūrą. Imuninė sistema, kovodama su bakterija, gali „susipainioti“ ir pradėti pulti savus organus. Tai vadinama reumatiniu karščiavimu, kuris gali negrįžtamai pažeisti širdies vožtuvus.

Inkstų pažeidimai (Glomerulonefritas)

Imuniniai kompleksai, susidarę po infekcijos, gali užkimšti inkstų filtrus. Tai gali sukelti rimtą inkstų uždegimą, pasireiškiantį kraujospūdžio kilimu ir inkstų funkcijos nepakankamumu.

Paratonzilinis abscesas

Tai ūmi komplikacija, kai pūliai išplinta už tonzilių ribų ir susiformuoja pūlinys giliau gerklės audiniuose. Skausmas tampa nepakeliamas, ligonis negali išsižioti (trizmas). Tokiu atveju būtina skubi chirurgo intervencija – pūlinio atvėrimas.

Kada operuoti tonziles?

Jei pūliuojanti angina kartojasi dažnai (3–4 kartus per metus ar dažniau), tampa lėtine, o tonzilės praranda savo gynybinę funkciją ir tampa nuolatiniu infekcijos židiniu, gydytojai gali pasiūlyti tonzilektomiją – tonzilių šalinimą. Tai nėra sprendimas, priimamas lengvabūdiškai, nes tonzilės yra reikalingos imunitetui, tačiau kartais geriau gyventi be sargybinių, nei su sargybiniais, kurie nuolat įsileidžia priešą ar patys tampa priešu.

Prevencija: ar įmanoma apsisaugoti?

Pūliuojanti angina yra užkrečiama. Ji plinta oro lašeliniu būdu bei per bendro naudojimo daiktus. Jei šeimoje kažkas susirgo:

• Ligonis turėtų būti izoliuotas atskirame kambaryje.
• Naudoti atskirus indus ir rankšluosčius.
• Dažnai vėdinti patalpas.
• Svarbu: Pradėjus vartoti antibiotikus ir pasijutus geriau, būtina pakeisti dantų šepetėlį. Senajame šepetėlyje gali slėptis bakterijos, kurios sukels pakartotinę infekciją (reinfekciją).

Stiprus imunitetas, subalansuota mityba, streso vengimas ir laiku gydomi dantys (kariesas yra bakterijų šaltinis burnoje) yra geriausia apsauga. Pūliuojanti angina – ne nuosprendis, o signalas, kad jūsų organizmui reikia pagalbos. Išgirdę šį signalą ir tinkamai reagavę, išvengsite ilgalaikių pasekmių ir greitai grįšite į įprastą gyvenimo ritmą.