Bakterinė vaginozė: išsamus gidas apie tyliąją epidemiją, kurią privalote pažinti

Makšties sveikata – intymi ir dažnai nutylima tema. Vis dėlto, statistika negailestinga: bakterinė vaginozė (BV) yra viena dažniausių makšties infekcijų, su kuria per savo gyvenimą susiduria daugybė moterų. Nors jos pavadinimas gali skambėti sudėtingai ir gąsdinančiai, svarbu suprasti, kas tai yra, kodėl ji atsiranda ir kaip sėkmingai ją gydyti bei išvengti ateityje. Tai nėra lytiškai plintanti liga tradicine prasme, tačiau jos poveikis moters savijautai, pasitikėjimui savimi ir net ilgalaikei sveikatai gali būti reikšmingas. Šiame straipsnyje mes giliai pasinersime į bakterinės vaginozės pasaulį – nuo subtilių simptomų iki moderniausių gydymo būdų ir prevencijos strategijų, kad suteiktume jums visą reikalingą informaciją ir padrąsintume atvirai kalbėti apie savo sveikatą.

Kas yra bakterinė vaginozė? Makšties mikrobiomo disbalansas

Norint suprasti, kas yra bakterinė vaginozė, pirmiausia reikia susipažinti su makšties ekosistema. Sveikos moters makštyje gyvena daugybė mikroorganizmų, kurie sudaro subtilią ir dinamišką pusiausvyrą. Šioje ekosistemoje dominuoja gerosios bakterijos, vadinamos laktobacilomis (Lactobacillus). Jos atlieka nepaprastai svarbų vaidmenį – gamina pieno rūgštį, kuri palaiko rūgštinę makšties terpę (pH lygis tarp 3.8 ir 4.5). Būtent ši rūgštinė aplinka veikia kaip natūralus apsauginis barjeras, neleidžiantis daugintis kenksmingiems mikroorganizmams.

Bakterinė vaginozė atsiranda tada, kai ši trapi pusiausvyra sutrinka. Dėl tam tikrų veiksnių laktobacilų skaičius drastiškai sumažėja, o jų vietą užima ir ima nekontroliuojamai daugintis kitos, anaerobinės bakterijos (tokios kaip Gardnerella vaginalis, Prevotella, Atopobium vaginae ir kt.). Svarbu pabrėžti, kad šios „blogosios” bakterijos nedideliais kiekiais visuomet egzistuoja makštyje ir įprastai nesukelia jokių problemų. Problema kyla tada, kai jų koncentracija tampa per didelė ir jos pradeda dominuoti prieš laktobacilas. Šis pokytis pakeičia makšties pH – jis tampa labiau šarminis (didesnis nei 4.5), o tai sudaro dar palankesnes sąlygas anaerobinėms bakterijoms klestėti. Būtent šis procesas ir sukelia būdingus bakterinės vaginozės simptomus.

Dažnai bakterinė vaginozė painiojama su kandidoze (pienlige) ar trichomonoze, tačiau tai yra visiškai skirtingos būklės, kurias sukelia skirtingi mikroorganizmai ir kurios reikalauja skirtingo gydymo. Pienligę sukelia grybelis Candida albicans, o trichomonozę – pirmuonis Trichomonas vaginalis. Todėl savidiagnostika ir savigyda gali būti ne tik neefektyvi, bet ir žalinga.

Priežastys ir rizikos veiksniai: kodėl sutrinka pusiausvyra?

Tiksli priežastis, kodėl vienoms moterims išsivysto bakterinė vaginozė, o kitoms ne, vis dar nėra iki galo aiški. Tačiau mokslininkai ir gydytojai yra nustatę keletą pagrindinių rizikos veiksnių, kurie gali išprovokuoti makšties mikrobiomo disbalansą.

• Makšties plovimas (irigacija): Tai vienas iš pagrindinių ir dažniausiai pasitaikančių rizikos veiksnių. Daugelis moterų klaidingai mano, kad makšties plovimas specialiais tirpalais padeda palaikyti švarą. Iš tiesų, šis procesas išplauna ne tik kenksmingas, bet ir gerąsias laktobacilas, sutrikdo natūralų pH ir atveria kelią infekcijai. Makštis turi puikią savaiminio apsivalymo sistemą.
• Seksualinis aktyvumas: Nors BV nėra laikoma lytiškai plintančia infekcija, ji yra glaudžiai susijusi su seksualiniu gyvenimu. Riziką didina naujas seksualinis partneris, keli seksualiniai partneriai arba lytiniai santykiai su moterimi, kuri serga BV. Manoma, kad lytinių santykių metu gali būti perduodamos tam tikros bakterijos, kurios sutrikdo makšties florą. Taip pat vyro sperma yra šarminė, todėl laikinai pakeičia makšties pH, sudarydama palankesnes sąlygas anaerobinėms bakterijoms.
• Netinkama higiena ir prausikliai: Agresyvių, parfumuotų muilų, dušo gelių, intymios higienos prausiklių su kvapikliais naudojimas gali sudirginti jautrią makšties gleivinę ir pažeisti jos natūralią apsaugą. Geriausia intymiai higienai naudoti tik šiltą vandenį arba specialius, bešarmius, geros sudėties prausiklius, skirtus tik išorinių lytinių organų apiplovimui.
• Gimdos spiralė (IUD): Moterys, naudojančios gimdos spiralę kaip kontracepcijos priemonę (ypač varinę), turi šiek tiek didesnę riziką susirgti bakterine vaginoze. Manoma, kad spiralės siūleliai gali tapti vieta, kurioje kaupiasi bakterijos, sudarydamos biofilmą.
• Rūkymas: Rūkymas silpnina bendrą organizmo imunitetą ir yra siejamas su didesne bakterinės vaginozės rizika. Nikotinas ir kitos cheminės medžiagos gali neigiamai paveikti makšties mikrobiomą.
• Hormoniniai pokyčiai: Nėštumas, menopauzė ar net menstruacinio ciklo svyravimai gali daryti įtaką makšties aplinkai ir padidinti jautrumą infekcijoms.

Simptomai: kaip atpažinti bakterinę vaginozę?

Vienas iš klastingiausių bakterinės vaginozės aspektų yra tai, kad maždaug 50% moterų nejaučia jokių simptomų. Tai vadinama asimptomine BV. Tačiau kai simptomai pasireiškia, jie būna gana specifiniai ir juos sunku ignoruoti.

Pagrindiniai bakterinės vaginozės simptomai:

• Išskyros: Tai pats būdingiausias simptomas. Išskyros tampa gausios, skystos, baltos arba pilkšvos spalvos. Jos tolygiai padengia makšties sieneles. Skirtingai nuo pienligės, kuriai būdingos varškės pavidalo išskyros, BV išskyros yra vientisos konsistencijos.
• Nemalonus kvapas: Kitas labai specifinis požymis – stiprus, nemalonus, dažnai apibūdinamas kaip „žuvies” kvapas. Šis kvapas ypač sustiprėja po lytinių santykių arba po menstruacijų. Taip yra todėl, kad šarminė spermos ar kraujo terpė reaguoja su anaerobinių bakterijų išskiriamais cheminiais junginiais (aminais) ir išlaisvina lakias, nemalonaus kvapo molekules.
• Diskomfortas: Kartais gali pasireikšti nežymus niežulys išorinių lytinių organų srityje arba deginimo pojūtis šlapinantis. Tačiau šie simptomai yra kur kas retesni ir ne tokie intensyvūs kaip, pavyzdžiui, sergant kandidoze.

Jei pastebėjote bet kurį iš šių simptomų, ypač jei jie atsirado pirmą kartą, labai svarbu kreiptis į gydytoją ginekologą. Tiksliai diagnozei nustatyti ir tinkamam gydymui paskirti būtina profesionali konsultacija.

Diagnostika ir gydymas: kelias į pasveikimą

Gydytojas diagnozuoja bakterinę vaginozę remdamasis keliais kriterijais. Pirma, atliekama ginekologinė apžiūra, kurios metu įvertinamos makšties sienelės ir išskyros. Antra, paimamas išskyrų tepinėlis ir atliekami keli tyrimai:

• pH matavimas: Specialia indikatorine juostele nustatomas makšties pH lygis. Esant BV, jis paprastai būna didesnis nei 4.5.
• Mikroskopija: Išskyrų tepinėlis tiriamas per mikroskopą. Ieškoma vadinamųjų „raktinių” ląstelių (angl. clue cells). Tai epitelio ląstelės, aplipusios daugybe bakterijų, kurios atrodo tarsi „apibarstytos pipirais”. Tai vienas patikimiausių BV diagnostikos požymių.
• Aromatinis aminų testas: Ant tepinėlio užlašinus kalio šarmo (KOH) tirpalo, sustiprėja būdingas „žuvies” kvapas.

Nustačius diagnozę, skiriamas gydymas. Standartinis bakterinės vaginozės gydymas yra antibiotikai, kurie veikia anaerobines bakterijas. Dažniausiai skiriami preparatai yra metronidazolis arba klindamicinas. Jie gali būti vartojami keliomis formomis:

• Geriamomis tabletėmis: Įprastai skiriamas 5-7 dienų gydymo kursas.
• Makšties kremu arba geliu: Tepami į makštį specialiu aplikatoriumi, dažniausiai prieš miegą.
• Makšties ovulėmis (žvakutėmis): Dedamos į makštį.

Labai svarbu baigti visą paskirtą antibiotikų kursą, net jei simptomai išnyksta anksčiau. Nutraukus gydymą per anksti, infekcija gali atsinaujinti. Gydymo metu rekomenduojama susilaikyti nuo alkoholio vartojimo (ypač su metronidazoliu, nes gali sukelti stiprų pykinimą ir vėmimą) ir lytinių santykių.

Negydomos bakterinės vaginozės pavojai ir komplikacijos

Ignoruoti bakterinės vaginozės simptomų ar gydytis netinkamai yra pavojinga. Nors pati savaime BV nėra gyvybei grėsminga būklė, ji gali sukelti rimtų komplikacijų:

• Padidėjusi rizika užsikrėsti lytiškai plintančiomis infekcijomis (LPI): Sutrikusi makšties mikroflora ir pažeistas apsauginis barjeras padaro moterį daug jautresnę LPI, tokioms kaip chlamidiozė, gonorėja, trichomonozė ir net ŽIV.
• Dubens uždegiminė liga (DUL): Kenksmingos bakterijos iš makšties gali pakilti į gimdą, kiaušintakius ir kiaušides, sukeldamos rimtą uždegimą. DUL gali sukelti lėtinį dubens skausmą, nevaisingumą ar negimdinį nėštumą.
• Komplikacijos po ginekologinių operacijų: Moterims, sergančioms BV, po tokių operacijų kaip histerektomija (gimdos pašalinimas) ar abortas, kyla didesnė infekcinių komplikacijų rizika.
• Nėštumo komplikacijos: Nėščiosioms bakterinė vaginozė yra ypač pavojinga. Ji siejama su padidėjusia priešlaikinio gimdymo, mažo naujagimio svorio, persileidimo ir chorioamnionito (vaisiaus vandenų ir dangalų uždegimo) rizika. Todėl visoms nėščiosioms, net ir neturinčioms simptomų, rekomenduojama atlikti patikrą dėl BV.

Prevencija ir atsinaujinimo valdymas

Bakterinė vaginozė yra linkusi atsinaujinti. Maždaug 30% moterų simptomai atsinaujina per 3 mėnesius po gydymo, o per metus šis skaičius gali siekti ir 50%. Todėl prevencija yra tokia pat svarbi kaip ir pats gydymas.

Ką galite padaryti, kad apsaugotumėte save?

• Venkite makšties plovimo: Leiskite savo kūnui atlikti savo darbą. Makštis puikiai apsivalo pati.
• Naudokite švelnias higienos priemones: Rinkitės bekvapius, pH subalansuotus prausiklius ir naudokite juos tik išorinių lytinių organų plovimui. Venkite parfumuotų įklotų, tamponų ir tualetinio popieriaus.
• Dėvėkite medvilninius apatinius: Medvilnė leidžia odai kvėpuoti ir nesulaiko drėgmės, o tai nepalanku bakterijoms daugintis. Venkite aptemptų sintetinių drabužių.
• Praktikuokite saugų seksą: Prezervatyvų naudojimas gali padėti sumažinti BV riziką, nes apsaugo nuo partnerio mikrofloros patekimo ir spermos poveikio makšties pH.
• Stiprinkite imuninę sistemą: Subalansuota mityba, reguliarus fizinis aktyvumas, streso valdymas ir pakankamas miegas stiprina bendrą organizmo atsparumą.
• Apsvarstykite probiotikus: Nors moksliniai tyrimai vis dar vyksta, kai kurie duomenys rodo, kad probiotikai su laktobacilomis (tiek geriami, tiek vaginaliniai) gali padėti atkurti ir palaikyti sveiką makšties mikroflorą, ypač po antibiotikų kurso.

Bakterinė vaginozė yra kur kas daugiau nei tik nemalonus kvapas ar išskyros. Tai signalas, kad jūsų kūno subtili ekosistema yra išsibalansavusi. Svarbiausia – nebijoti ir nesigėdyti kalbėti apie tai su savo gydytoju. Laiku nustatyta diagnozė, tinkamas gydymas ir kasdieniai prevenciniai žingsniai gali padėti jums susigrąžinti komfortą, pasitikėjimą savimi ir, svarbiausia, apsaugoti jūsų ilgalaikę sveikatą.