Baklažanas, dar žinomas kaip *Solanum melongena*, yra neatsiejama daugelio pasaulio virtuvių dalis. Nors dažnai laikomas daržove, botaniškai baklažanas yra uoga. Jo ryški violetinė (nors pasitaiko ir kitokių spalvų) odelė ir minkštas, kempinės tekstūros vidus slepia ne tik įdomų skonį, bet ir naudingų medžiagų lobyną.
Baklažano kilmė ir istorija
Baklažanų gimtinė – Pietų ir Pietryčių Azija, ypač Indija ir Birma, kur jie auginti jau prieš tūkstančius metų. Iš ten jie paplito į Kiniją, o vėliau, per prekybos kelius, pasiekė ir Viduržemio jūros regioną. Į Europą baklažanus atvežė arabai viduramžiais, tačiau iš pradžių jie buvo sutikti gana atsargiai. Kai kuriose kultūrose net manyta, kad baklažanai sukelia beprotybę, todėl ilgą laiką jie buvo auginami tik kaip dekoratyviniai augalai.
Tik XV-XVI amžiuje baklažanai pradėti vertinti kaip maisto produktas, ypač Italijoje ir Ispanijoje. Šiandien jie plačiai naudojami viso pasaulio virtuvėse – nuo Viduržemio jūros regiono iki Azijos ir Amerikos.
Baklažanų veislės: įvairovė formų ir spalvų
Nors dažniausiai įsivaizduojame tamsiai violetinį, pailgą baklažaną, iš tiesų egzistuoja daugybė skirtingų veislių, besiskiriančių forma, dydžiu, spalva ir net skoniu. Štai keletas populiariausių:
- Itališkasis baklažanas (Italian Eggplant): Tai turbūt labiausiai paplitusi veislė, pasižyminti didele, tamsiai violetine, kriaušės formos uoga. Minkštimas kreminės spalvos, švelnaus skonio.
- Japoniškasis baklažanas (Japanese Eggplant): Ilgas, plonas, tamsiai violetinis arba beveik juodas baklažanas. Jo odelė plonesnė, o minkštimas saldesnis ir mažiau kartus nei itališkojo.
- Kiniškasis baklažanas (Chinese Eggplant): Panašus į japoniškąjį, bet dažniausiai šviesesnės violetinės spalvos.
- Baltasis baklažanas (White Eggplant): Gali būti įvairių formų – nuo apvalių iki pailgų. Odelė balta, o minkštimas tankesnis ir mažiau vandeningas nei kitų veislių.
- Žaliasis baklažanas (Green Eggplant): Dažniausiai mažesni už kitus, apvalūs arba pailgi, žalios spalvos baklažanai. Jų skonis gali būti šiek tiek kartesnis.
- Grafiti baklažanas (Graffiti Eggplant): Šis baklažanas išsiskiria savo išvaizda – jo odelė marginta violetinėmis ir baltomis juostelėmis.
- Indiškas baklažanas (Indian Eggplant, Brinjal): Maži, apvalus violetinės spalvos baklažanai.
Tai tik keletas pavyzdžių – iš tiesų baklažanų veislių yra kur kas daugiau, ir kiekviena jų pasižymi savitomis savybėmis.
Baklažanų nauda sveikatai
Baklažanai ne tik skanūs, bet ir naudingi sveikatai. Juose gausu skaidulų, vitaminų ir mineralų. Štai keletas pagrindinių baklažanų naudingųjų savybių:
- Antioksidantai: Baklažanų odelėje, ypač tamsiai violetinėje, yra daug antocianinų – stiprių antioksidantų, kurie padeda apsaugoti ląsteles nuo pažeidimų, mažina uždegimus ir gali padėti sumažinti riziką susirgti kai kuriomis lėtinėmis ligomis, pavyzdžiui, širdies ligomis ir vėžiu. Vienas iš svarbiausių antocianinų yra nasuninas.
- Skaidulos: Baklažanuose esančios skaidulos gerina virškinimą, padeda palaikyti sveiką žarnyno mikroflorą, reguliuoja cholesterolio kiekį kraujyje ir suteikia sotumo jausmą.
- Vitaminai ir mineralai: Baklažanuose yra vitamino C, vitamino K, vitamino B6, folio rūgšties, kalio, magnio ir mangano. Šios medžiagos svarbios įvairioms organizmo funkcijoms – nuo imuninės sistemos stiprinimo iki kaulų sveikatos palaikymo.
- Širdies sveikata: Kai kurie tyrimai rodo, kad baklažanuose esantys junginiai gali padėti sumažinti kraujospūdį ir cholesterolio kiekį kraujyje, o tai teigiamai veikia širdies sveikatą.
- Smegenų funkcija: Nasuninas, esantis baklažanų odelėje, gali padėti apsaugoti smegenų ląstelių membranas nuo laisvųjų radikalų pažeidimo.
Baklažanų paruošimas ir naudojimas kulinarijoje
Baklažanai yra labai universalūs ir gali būti naudojami įvairiausiuose patiekaluose. Juos galima kepti, troškinti, virti, kepti ant grotelių, įdaryti, naudoti sriuboms, troškiniams, salotoms, užkandžiams ir net desertams.
Prieš ruošiant baklažanus, dažnai rekomenduojama juos pasūdyti. Tai padeda pašalinti kartumą (ypač aktualu senesniems ar didesniems baklažanams) ir sumažinti vandens kiekį, todėl kepant ar troškinant jie geriau išlaiko formą ir sugeria mažiau aliejaus. Norėdami pasūdyti baklažanus, supjaustykite juos norimo dydžio gabalėliais, pabarstykite druska ir palikite 20-30 minučių. Paskui nuplaukite šaltu vandeniu ir nusausinkite.
Keletas populiarių patiekalų su baklažanais:
- Musaka (Moussaka): Tradicinis graikiškas patiekalas, gaminamas iš sluoksniuotų baklažanų, maltos mėsos (dažniausiai avienos), pomidorų padažo ir bešamelio padažo.
- Parmigiana di melanzane: Itališkas patiekalas, panašus į musaką, bet be mėsos. Jį sudaro kepti baklažanų griežinėliai, pomidorų padažas, mocarela ir parmezano sūris.
- Baba ganoush: Artimųjų Rytų užtepėlė, gaminama iš keptų baklažanų, tahini (sezamų pastos), citrinos sulčių, česnako ir prieskonių.
- Ratatouille: Prancūziškas troškinys, kuriame, be baklažanų, naudojamos ir kitos daržovės, pavyzdžiui, cukinijos, pomidorai, paprikos ir svogūnai.
- Imam Bayildi: Turkiškas patiekalas – įdaryti baklažanai. Jie įdaromi pomidorais, svogūnais, česnakais ir prieskoniais, o paskui troškinami alyvuogių aliejuje.
Baklažanų auginimas
Baklažanus galima auginti ir Lietuvoje, nors jiems reikia šilumos ir saulės. Geriausia juos auginti šiltnamyje arba saulėtoje, nuo vėjų apsaugotoje vietoje. Baklažanai sėjami į daigyklas kovo-balandžio mėnesiais, o į nuolatinę vietą perkeliami, kai praeina šalnų pavojus (dažniausiai gegužės pabaigoje arba birželio pradžioje). Svarbu užtikrinti reguliarų laistymą ir tręšimą. Derlius imamas vasaros pabaigoje – rudens pradžioje.
Įdomūs faktai apie baklažanus
- Angliškas baklažano pavadinimas „eggplant” atsirado dėl to, kad kai kurios senovinės baklažanų veislės davė baltus, kiaušinio formos vaisius.
- Kai kuriose kultūrose baklažanai laikomi afrodiziakais.
- Baklažanai priklauso tai pačiai nakvišinių šeimai, kaip ir pomidorai, bulvės ir paprikos.
- Didžiausias užaugintas baklažanas svėrė daugiau nei 3 kilogramus.
Baklažanai – ne tik maistas
Be maistinės vertės baklažanai kartais naudojami ir kitose srityse:
- Kosmetika: Kai kurių kosmetikos priemonių sudėtyje naudojami baklažanų ekstraktai. Teigiama kad jie turi odą skaistinančių ir drėkinančių savybių.
- Dažai: Iš baklažanų odelių galima išgauti natūralius violetinius dažus.
Baklažanas – tai išties nuostabi uoga (arba daržovė, kaip esame įpratę ją vadinti), galinti praturtinti mūsų mitybą ir suteikti naujų skonių bei spalvų mūsų patiekalams. Nuo senovės Indijos iki šiuolaikinių virtuvių – baklažano kelionė per pasaulį ir laiką yra įspūdinga, o jo nauda sveikatai ir universalumas kulinarijoje neabejotini.
