Aterosklerozė – tai lėtinė, progresuojanti liga, pažeidžianti arterijų sieneles. Ji dažnai vadinama „tyliąja žudike”, nes daugelį metų gali vystytis be jokių akivaizdžių simptomų, kol galiausiai pasireiškia rimtomis komplikacijomis, tokiomis kaip širdies smūgis (miokardo infarktas), insultas ar periferinių arterijų liga.
Kas sukelia aterosklerozę?
Aterosklerozės atsiradimo procesas yra sudėtingas ir jį veikia daugybė faktorių. Pagrindinė priežastis – vidinio arterijų sienelės sluoksnio (endotelio) pažeidimas. Šį pažeidimą gali sukelti:
- Aukštas kraujospūdis (hipertenzija): Nuolatinis aukštas spaudimas arterijose pažeidžia jų sieneles, skatindamas aterosklerozinių plokštelių formavimąsi.
- Didelis cholesterolio kiekis kraujyje (hipercholesterolemija): Ypač pavojingas mažo tankio lipoproteinų cholesterolis (MTL-Ch), dar vadinamas „bloguoju” cholesteroliu. Jis kaupiasi pažeistose arterijų vietose.
- Rūkymas: Tabako dūmuose esančios cheminės medžiagos tiesiogiai pažeidžia endotelį ir skatina uždegiminius procesus.
- Cukrinis diabetas: Aukštas gliukozės kiekis kraujyje pažeidžia kraujagysles ir skatina aterosklerozės progresavimą.
- Nutukimas: Ypač pavojingas pilvinis (visceralinis) nutukimas, susijęs su padidėjusia uždegiminių medžiagų gamyba organizme.
- Genetinis polinkis: Jei šeimoje yra buvę ankstyvos aterosklerozės atvejų, rizika susirgti šia liga padidėja.
- Amžius: Senstant arterijų sienelės natūraliai standėja ir tampa labiau pažeidžiamos.
- Vyriška lytis: Vyrams aterosklerozė pasireiškia anksčiau nei moterims, tačiau po menopauzės moterų rizika susilygina su vyrų.
- Mažas fizinis aktyvumas: Sėdimas gyvenimo būdas didina aterosklerozės riziką.
- Lėtinės uždegiminės ligos:Tokios ligos, kaip reumatoidinis artritas ar sisteminė raudonoji vilkligė, didina aterosklerozės išsivystimo riziką.
Kaip vystosi aterosklerozė?
Aterosklerozės procesas prasideda nuo endotelio pažeidimo. Į pažeistą vietą pradeda kauptis MTL cholesterolis, monocitai (tam tikros rūšies baltieji kraujo kūneliai) ir kitos medžiagos. Monocitai virsta makrofagais, kurie „praryja” MTL cholesterolį, sudarydami putotąsias ląsteles. Šios ląstelės kartu su kitomis medžiagomis formuoja aterosklerozinę plokštelę.
Plokštelė palaipsniui didėja, siaurindama arterijos spindį ir trukdydama kraujo tekėjimui. Plokštelės paviršius gali įtrūkti arba plyšti. Tokiu atveju susidaro trombas (kraujo krešulys), kuris gali visiškai užkimšti arteriją, sukeldamas miokardo infarktą ar insultą. Arba trombo dalelės gali atitrūkti ir nukeliauti į kitas kūno vietas, sukeldamos emboliją.
Aterosklerozės simptomai
Ankstyvosiose stadijose aterosklerozė dažniausiai nesukelia jokių simptomų. Simptomai atsiranda tik tada, kai arterijos spindis susiaurėja tiek, kad sutrinka kraujotaka į organus. Simptomai priklauso nuo to, kurios arterijos yra pažeistos:
- Širdies vainikinių arterijų aterosklerozė: Gali pasireikšti krūtinės skausmu (krūtinės angina), dusuliu, širdies ritmo sutrikimais, o sunkiausiais atvejais – miokardo infarktu.
- Galvos smegenų arterijų aterosklerozė: Gali sukelti galvos svaigimą, trumpalaikius sąmonės netekimus, regos sutrikimus, kalbos sutrikimus, o sunkiausiais atvejais – insultą.
- Kojų arterijų aterosklerozė: Gali pasireikšti kojų skausmu einant (protarpiniu šlubavimu), kojų šalimu, odos spalvos pakitimais, o sunkiausiais atvejais – gangrena.
- Inkstų arterijų aterosklerozė: Gali sukelti aukštą kraujospūdį, inkstų funkcijos sutrikimą.
- Žarnyno arterijų aterosklerozė: Gali pasireikšti pilvo skausmais po valgio, svorio kritimu.
Aterosklerozės diagnostika
Aterosklerozės diagnostika apima įvairius tyrimus, priklausomai nuo įtariamos pažeidimo vietos:
- Fizinis ištyrimas: Gydytojas įvertina bendrą paciento būklę, pamatuoja kraujospūdį, paklauso širdies ir kraujagyslių ūžesių.
- Kraujo tyrimai: Nustatomas cholesterolio (bendrojo, MTL, DTL), trigliceridų, gliukozės kiekis kraujyje, taip pat gali būti atliekami uždegimo rodiklių tyrimai.
- Elektrokardiograma (EKG): Registruoja širdies elektrinį aktyvumą, gali parodyti širdies ritmo sutrikimus, buvusio ar esamo miokardo infarkto požymius.
- Širdies echoskopija: Ultragarsinis tyrimas, leidžiantis įvertinti širdies struktūrą ir funkciją.
- Krūvio mėginys (veloergometrija arba tredmilo testas): Stebima širdies veikla fizinio krūvio metu.
- Kulšnų-žasto indeksas (KŽI): Matuojamas kraujospūdis kojų ir rankų arterijose, siekiant įvertinti kojų kraujotaką.
- Ultragarsinis kraujagyslių tyrimas (doplerografija): Leidžia įvertinti kraujotaką įvairiose arterijose.
- Kompiuterinė tomografija (KT) angiografija: Naudojant kontrastinę medžiagą, galima detaliai pamatyti kraujagyslių vaizdą.
- Magnetinio rezonanso tomografija (MRT) angiografija: Taip pat naudojama kraujagyslių vaizdavimui, tačiau nenaudojama jonizuojanti spinduliuotė.
- Koronarografija: Invazinis tyrimas, kurio metu į širdies vainikines arterijas įvedamas kateteris ir suleidžiama kontrastinė medžiaga. Tai leidžia tiesiogiai pamatyti arterijų susiaurėjimus.
Aterosklerozės gydymas
Aterosklerozės gydymas yra kompleksinis ir apima gyvensenos keitimą, vaistus, o kartais ir chirurgines procedūras.
Gyvensenos keitimas:
- Sveika mityba: Riboti sočiųjų ir transriebalų, cholesterolio, druskos vartojimą. Valgyti daugiau vaisių, daržovių, viso grūdo produktų, liesos mėsos, žuvies.
- Reguliarus fizinis aktyvumas: Bent 30 minučių vidutinio intensyvumo fizinio krūvio kasdien.
- Rūkymo metimas: Tai vienas svarbiausių žingsnių, siekiant sustabdyti aterosklerozės progresavimą.
- Kūno svorio kontrolė: Nutukusiems žmonėms rekomenduojama mažinti svorį.
- Alkoholio vartojimo ribojimas: Vartoti saikingai.
- Streso valdymas: Rasti būdų atsipalaiduoti ir mažinti stresą.
Medikamentinis gydymas:
- Statinai: Vaistai, mažinantys cholesterolio kiekį kraujyje.
- Antihipertenziniai vaistai: Vaistai, mažinantys kraujospūdį (pvz., AKF inhibitoriai, beta blokatoriai, kalcio kanalų blokatoriai, diuretikai).
- Antiagregantai: Vaistai, mažinantys trombų susidarymo riziką (pvz., aspirinas, klopidogrelis).
- Antidiabetiniai vaistai: Jei sergama cukriniu diabetu, būtina griežtai kontroliuoti gliukozės kiekį kraujyje.
- Vaistai nuo protarpinio šlubavimo: gerinti kraujotaką kojose.
Chirurginis gydymas:
- Angioplastika ir stentavimas: Į susiaurėjusią arteriją įvedamas kateteris su balionėliu, kuris išplečia arteriją. Dažnai įdedamas stentas – metalinis tinklelis, kuris palaiko arterijos spindį atvirą.
- Šuntavimo operacija: Aplink susiaurėjusią ar užsikimšusią arterijos vietą suformuojamas apėjimas, naudojant paciento veną ar dirbtinį kraujagyslės protezą.
- Endarterektomija: Chirurginiu būdu pašalinama aterosklerozinė plokštelė iš arterijos sienelės. Dažniausiai atliekama miego arterijose.
Aterosklerozės prevencija
Aterosklerozės prevencija yra labai svarbi, nes ši liga gali sukelti rimtas komplikacijas. Pagrindiniai prevencijos principai yra tokie patys, kaip ir gyvensenos keitimo rekomendacijos gydant aterosklerozę. Svarbu reguliariai tikrintis sveikatą, ypač jei yra rizikos veiksnių. Ankstyva diagnostika ir savalaikis gydymas gali padėti išvengti sunkių pasekmių.
Nors aterosklerozė yra lėtinė ir progresuojanti liga, jos eigą galima sulėtinti, o kartais ir sustabdyti. Svarbiausia – laiku imtis veiksmų ir laikytis gydytojo rekomendacijų.
