Askaridės: Nematomas Pavojus Jūsų Organizme – Kaip Atpažinti ir Apsiginti?

Vasaros malonumai, darbas sode, šviežios, tiesiai iš lysvės skintos uogos ar daržovės – tai vaizdai, keliantys šiltus jausmus ir asocijuojasi su sveikata. Tačiau po šia idile gali slypėti nematomas pavojus, apie kurį dažnai nepagalvojame arba manome, kad jis mums negresia. Tai – parazitinės kirmėlės, o viena dažniausiai pasaulyje paplitusių ir žmogaus organizme apsigyvenančių kirmėlių yra askaridė (Ascaris lumbricoides). Askaridozė, šių parazitų sukeliama liga, nors ir sėkmingai gydoma, gali sukelti rimtų sveikatos sutrikimų, ypač vaikams. Šiame straipsnyje detaliai panagrinėsime, kas yra askaridės, kaip jos patenka į mūsų organizmą, kokius simptomus sukelia ir, svarbiausia, kaip galime apsisaugoti nuo šios nemalonios „pažinties“.

Kas yra askaridės? Iš arčiau apie nekviestą viešnią

Askaridė, dar vadinama žmogine apvaliąja kirmėle, yra stambus, balkšvai rausvos spalvos parazitas, savo išvaizda primenantis slieką. Tačiau, skirtingai nei naudingieji sliekai, askaridės yra prisitaikiusios gyventi ir daugintis būtent žmogaus plonojoje žarnoje. Suaugusios patelės gali pasiekti įspūdingą 20–35 centimetrų ilgį, o kartais net ir daugiau, tuo tarpu patinai yra šiek tiek mažesni, apie 15–30 centimetrų ilgio, su užriestu galu.

Šie parazitai minta iš dalies suvirškintu maistu žarnyne, taip atimdami iš šeimininko organizmo svarbias maistines medžiagas. Viena suaugusi patelė per parą gali padėti apie 200 000 mikroskopinių, plika akimi nematomų kiaušinėlių. Šie kiaušinėliai su išmatomis patenka į aplinką – dirvožemį, ant daržovių, uogų, į atvirus vandens telkinius. Jie yra neįtikėtinai atsparūs nepalankioms aplinkos sąlygoms: šalčiui, sausrai, daugeliui cheminių medžiagų. Palankiomis sąlygomis – drėgnoje ir šiltoje dirvoje – kiaušinėliai subręsta per kelias savaites ir tampa pavojingi (invaziniai). Toks subrendęs kiaušinėlis gali išlikti gyvybingas dirvožemyje net keletą metų, laukdamas savo progos patekti į naują šeimininką.

Šokiruojantis askaridės gyvenimo ciklas žmogaus kūne

Askaridės: Nematomas Pavojus Jūsų Organizme – Kaip Atpažinti ir Apsiginti?

Askaridės vystymosi ciklas yra sudėtingas ir primena siaubo filmo scenarijų. Supratus šį ciklą, tampa aiškiau, kodėl liga gali pasireikšti ne tik virškinamojo trakto, bet ir kvėpavimo sistemos sutrikimais.

  • Užsikrėtimas: Viskas prasideda nuo to, kai žmogus praryja subrendusį, invazinį askaridės kiaušinėį. Dažniausiai tai nutinka valgant neplautas daržoves, vaisius, uogas, per nešvarias rankas, geriant užterštą vandenį.
  • Išsiritimas žarnyne: Patekę į plonąją žarną, veikiami virškinimo sulčių, iš kiaušinėlių išsirita lervos.
  • Didžioji kelionė: Čia prasideda pati pavojingiausia ir klastingiausia ciklo dalis. Lervos ne pasilieka žarnyne, o prasiskverbia pro žarnos sienelę į kraujotakos ar limfinę sistemą. Su kraujo srove jos keliauja į kepenis, kur praleidžia kelias dienas, o iš ten – į širdį ir galiausiai pasiekia plaučius.
  • Gyvenimas plaučiuose: Plaučių alveolėse lervos toliau auga ir vystosi maždaug 10–14 dienų. Šiuo laikotarpiu jos gali sukelti uždegiminę reakciją, pasireiškiančią kosuliu, dusuliu, skrepliavimu, kartais net karščiavimu. Šis reiškinys medicinoje vadinamas Lioflerio sindromu.
  • Sugrįžimas į žarnyną: Subrendusios lervos iš plaučių bronchais kyla į viršų, pasiekia gerklas, yra atkosimos ir… vėl nuryjamos. Taip jos antrą kartą patenka į virškinamąjį traktą.
  • Suaugusios kirmėlės: Sugrįžusios į plonąją žarną, lervos galutinai subręsta ir virsta suaugusiomis kirmėlėmis – patinais ir patelėmis. Čia jos gyvena, poruojasi ir deda kiaušinėlius. Suaugusios askaridės žmogaus organizme gali gyventi nuo 1 iki 2 metų. Ciklas užsidaro – su išmatomis išskiriami kiaušinėliai vėl patenka į aplinką.

Kaip mes jomis užsikrečiame? Pagrindiniai rizikos veiksniai

Askaridozė dažnai vadinama „nešvarių rankų liga“, ir tai yra tiesa. Pagrindinis užsikrėtimo šaltinis yra aplinka, užteršta žmogaus išmatomis, kuriose yra askaridžių kiaušinėlių. Rizikos grupės ir dažniausi užsikrėtimo keliai:

  • Vaikai: Tai didžiausia rizikos grupė. Vaikai žaidžia smėlio dėžėse, ant žemės, dažnai kiša nešvarius pirštus į burną, valgo neplautas uogas tiesiai nuo krūmo.
  • Daržininkai ir sodininkai: Žmonės, dirbantys žemės ūkio darbus, turintys daržus, nuolat kontaktuoja su dirvožemiu, kuris gali būti užterštas.
  • Nepakankama asmeninė higiena: Rankų neplovimas pasinaudojus tualetu, grįžus iš lauko ar prieš valgį yra tiesiausias kelias parazitams patekti į organizmą.
  • Neplautos daržovės, vaisiai ir uogos: Ypač pavojingos yra tos gėrybės, kurios auga arti žemės (braškės, salotos, ridikėliai) ir yra tręšiamos organinėmis trąšomis.
  • Užterštas vanduo: Askaridžių kiaušinėliai gali patekti į atvirus vandens telkinius, šulinius, todėl gerti nevirintą, nepatikrintą vandenį yra rizikinga.

Simptomai: kada sunerimti?

Askaridozės klinikiniai požymiai labai priklauso nuo infekcijos intensyvumo (kirmėlių skaičiaus organizme) ir ligos stadijos. Esant nedideliam parazitų kiekiui, liga gali praeiti be jokių simptomų ir būti aptikta atsitiktinai. Tačiau esant masyvesnei invazijai, simptomai gali būti aiškiai išreikšti.

Ankstyvoji stadija: klastingas kosulys (Lervų migracijos fazė)

Praėjus 1–2 savaitėms po užsikrėtimo, kai lervos keliauja per plaučius, gali pasireikšti į peršalimą ar bronchitą panašūs simptomai:

  • Sausas arba drėgnas kosulys
  • Dusulys, krūtinės skausmas
  • Neaukšta temperatūra
  • Bendras silpnumas
  • Retkarčiais – alerginiai bėrimai odoje (dilgėlinė)

Dažnai šie simptomai palaikomi paprasta kvėpavimo takų infekcija ir tikroji priežastis lieka neidentifikuota.

Vėlyvoji stadija: problemos žarnyne (Suaugusių kirmėlių fazė)

Kai kirmėlės subręsta ir apsigyvena žarnyne, atsiranda virškinamojo trakto sutrikimų:

  • Pilvo skausmas: Dažniausiai maudžiančio, spazminio pobūdžio, lokalizuotas aplink bambą.
  • Pykinimas, vėmimas: Kartais vėmaluose galima pamatyti ir pačią kirmėlę.
  • Apetito stoka arba, atvirkščiai, padidėjęs alkis.
  • Svorio kritimas: Ypač pastebimas vaikams, nes parazitai „apvagia“ organizmą, pasisavindami maistines medžiagas.
  • Viduriavimas arba vidurių užkietėjimas.
  • Bendras silpnumas, nuovargis, irzlumas, miego sutrikimai.

Vienas iš akivaizdžių, nors ir rečiau pasitaikančių, požymių yra suaugusios kirmėlės pasišalinimas su išmatomis arba per burną, nosį.

Pavojingos komplikacijos: kai askaridės tampa grėsme gyvybei

Nors askaridozė dažniausiai praeina be didesnių pasekmių, esant labai dideliam kirmėlių skaičiui, gali išsivystyti gyvybei pavojingos komplikacijos:

  • Žarnų nepraeinamumas: Tai dažniausia ir pavojingiausia komplikacija. Didelis kiekis askaridžių gali susipinti į kamuolį ir mechaniškai užkimšti žarnos spindį. Tai sukelia stiprius pilvo skausmus, vėmimą, pilvo pūtimą ir reikalauja skubios chirurginės intervencijos.
  • Tulžies latakų užsikimšimas: Askaridės gali migruoti iš plonosios žarnos į tulžies latakus, sukeldamos jų uždegimą (cholangitą) ar net mechaninę geltą.
  • Pankreatitas: Parazitui užkimšus kasos lataką, gali išsivystyti ūmus kasos uždegimas.
  • Apendicitas: Kirmėlei patekus į kirmėlinę ataugą.
  • Žarnos perforacija (prakiurimas): Reta, bet labai pavojinga komplikacija, galinti sukelti peritonitą (pilvaplėvės uždegimą).

Diagnostika ir gydymas: kelias link pasveikimo

Įtarus askaridozę, būtina kreiptis į šeimos gydytoją ar infekcinių ligų specialistą. Pagrindinis ir patikimiausias diagnostikos metodas yra koprograma – mikroskopinis išmatų tyrimas, kurio metu ieškoma askaridžių kiaušinėlių. Kadangi kirmėlės kiaušinėlius deda ne kasdien, kartais tyrimą gali tekti kartoti kelis kartus.

Kraujo tyrimas gali rodyti padidėjusį eozinofilų skaičių – tai alerginę organizmo reakciją rodančių kraujo kūnelių padaugėjimas, būdingas parazitinėms ligoms, ypač lervų migracijos stadijoje.

Esant komplikacijoms, tokioms kaip žarnų nepraeinamumas, gali būti atliekami vaizdiniai tyrimai – pilvo organų echoskopija ar rentgenografija.

Gera žinia ta, kad askaridozė yra sėkmingai gydoma. Gydymui skiriami specialūs antihelmintiniai (priešparazitiniai) vaistai, tokie kaip albendazolis ar mebendazolis. Gydymo kursas dažniausiai būna trumpas ir labai efektyvus, sunaikinantis suaugusias kirmėles. Svarbu pabrėžti, kad gydymą turi paskirti gydytojas, įvertinęs paciento amžių, svorį ir būklę. Savigyda gali būti ne tik neefektyvi, bet ir pavojinga. Praėjus kuriam laikui po gydymo, rekomenduojama pakartoti išmatų tyrimą, siekiant įsitikinti, kad organizme parazitų nebeliko.

Svarbiausia – prevencija: kaip apsaugoti save ir šeimą?

Askaridozės, kaip ir daugelio kitų infekcinių ligų, galima išvengti laikantis paprastų, bet labai svarbių higienos taisyklių. Prevencija yra kur kas geriau nei gydymas.

  1. Rankų higiena: Tai auksinė taisyklė. Būtina kruopščiai plauti rankas su muilu ir vandeniu grįžus iš lauko, pasinaudojus tualetu, po kontakto su žemėmis, gyvūnais ir, žinoma, prieš valgant ar ruošiant maistą.
  2. Kruopštus daržovių, vaisių ir uogų plovimas: Visas sodo ir daržo gėrybes, ypač tas, kurios auga arti žemės, būtina labai gerai nuplauti po tekančiu vandeniu. Salotas ir kitus žalumynus galima pamerkti į vandenį kelioms minutėms.
  3. Saugus vanduo: Gerti tik švarų, patikrintą vandenį. Jei abejojate vandens kokybe (pvz., iš šulinio), jį būtina virinti.
  4. Tinkamas maisto paruošimas: Askaridžių kiaušinėliai žūsta aukštoje temperatūroje, todėl terminis maisto apdorojimas yra patikima apsaugos priemonė.
  5. Tinkama aplinkos sanitarinė būklė: Svarbu užtikrinti, kad nuotekos nepatektų į dirvožemį ar vandens telkinius. Sodo ir daržo negalima tręšti žmogaus išmatomis.
  6. Vaikų edukacija: Nuo mažens mokykite vaikus higienos įgūdžių – neimti į burną nešvarių rankų, žaislų, nevalgyti neplautų uogų tiesiai nuo krūmo.
  7. Smėlio dėžių priežiūra: Vaikų žaidimų smėlio dėžes reikėtų laikyti uždengtas, kad į jas nepatektų gyvūnų išmatų (nors askaridozę sukelia tik žmoginė askaridė, gyvūnai platina kitus parazitus).

Askaridės – tai realus pavojus, kurio nereikėtų ignoruoti. Nors šiuolaikinė medicina siūlo efektyvų gydymą, geriausia apsauga yra žinios ir prevencinės priemonės. Suprasdami, kaip šie parazitai plinta ir laikydamiesi paprastų higienos taisyklių, galime ženkliai sumažinti riziką susidurti su šia nemalonia liga ir apsaugoti ne tik savo, bet ir savo artimųjų sveikatą. Būkite budrūs ir mėgaukitės gamtos teikiamais malonumais saugiai!

Jums taip pat gali patikti...

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Share via
Copy link