Apsinuodijimas maistu – nemaloni ir, deja, gana dažna patirtis. Nors dažniausiai jis praeina per kelias dienas be rimtesnių pasekmių, kartais gali sukelti ir sunkių sveikatos sutrikimų. Šiame straipsnyje aptarsime viską, ką reikia žinoti apie apsinuodijimą maistu: priežastis, simptomus, gydymą, prevenciją ir netgi keletą mitų, susijusių su šia būkle.
Kas sukelia apsinuodijimą maistu?
Apsinuodijimą maistu sukelia užkrėstas maistas. Dažniausiai jį užkrečia bakterijos, virusai, parazitai ar jų išskiriami toksinai. Rečiau apsinuodijimą gali sukelti cheminės medžiagos, patekusios į maistą gamybos, perdirbimo ar laikymo metu.
Bakterijos
Bakterijos – dažniausia apsinuodijimo maistu priežastis. Populiariausios kaltininkės:
- Salmonella: dažniausiai randama paukštienoje, kiaušiniuose, piene ir kituose gyvūninės kilmės produktuose.
- E. coli (Escherichia coli): kai kurie E. coli štamai yra nekenksmingi ir gyvena mūsų žarnyne, tačiau kiti, pavyzdžiui, E. coli O157:H7, gali sukelti sunkų apsinuodijimą. Ši bakterija dažniausiai patenka į maistą per užterštą vandenį ar sąlytį su gyvūnų išmatomis.
- Staphylococcus aureus: ši bakterija dažnai gyvena ant žmogaus odos ir nosies gleivinėje. Ji gali patekti į maistą, jei maistą ruošiantis asmuo nesilaiko higienos taisyklių.
- Clostridium botulinum: ši bakterija gamina itin stiprų neurotoksiną – botuliną. Botulizmas yra reta, bet labai pavojinga apsinuodijimo maistu forma. Dažniausiai jis pasireiškia vartojant netinkamai konservuotus produktus.
- Listeria monocytogenes: ši bakterija ypač pavojinga nėščiosioms, naujagimiams, senyvo amžiaus žmonėms ir asmenims su susilpnėjusia imunine sistema. Ji gali augti net ir šaldytuve, todėl svarbu laikytis maisto laikymo taisyklių.
- Campylobacter: dažniausiai randama nepakankamai termiškai apdorotoje paukštienoje.
Virusai
Virusai taip pat gali sukelti apsinuodijimą maistu. Dažniausi:
- Norovirusas: labai užkrečiamas virusas, plintantis per užterštą maistą, vandenį ar tiesioginį kontaktą su sergančiu asmeniu.
- Rotavirusas: dažniausiai sukelia apsinuodijimą maistu mažiems vaikams.
- Hepatitas A: šis virusas gali sukelti kepenų uždegimą. Jis plinta per užterštą maistą ir vandenį.
Parazitai
Apsinuodijimą maistu gali sukelti ir parazitai, tokie kaip:
- Giardia lamblia: šis pirmuonis dažniausiai plinta per užterštą vandenį.
- Toxoplasma gondii: šis parazitas dažniausiai randamas nepakankamai termiškai apdorotoje mėsoje, ypač kiaulienoje ir avienoje. Jis ypač pavojingas nėščiosioms.
- Trichinella spiralis: šis parazitas randamas nepakankamai termiškai apdorotoje kiaulienoje ir laukinių gyvūnų mėsoje.
Apsinuodijimo maistu simptomai
Apsinuodijimo maistu simptomai gali pasireikšti praėjus nuo kelių valandų iki kelių dienų po užkrėsto maisto suvartojimo. Simptomų sunkumas ir trukmė priklauso nuo sukėlėjo, suvalgyto maisto kiekio ir asmens sveikatos būklės. Dažniausi simptomai:
- Pykinimas
- Vėmimas
- Viduriavimas (gali būti su krauju)
- Pilvo skausmai ir spazmai
- Karščiavimas
- Šaltkrėtis
- Galvos skausmas
- Silpnumas ir nuovargis
Sunkesniais atvejais gali pasireikšti dehidratacija, neurologiniai simptomai (pvz., dvejinimasis akyse, raumenų silpnumas, rijimo sutrikimai), inkstų funkcijos sutrikimai ar net mirtis.
Kada kreiptis į gydytoją?
Daugeliu atvejų apsinuodijimas maistu praeina savaime per kelias dienas. Tačiau reikėtų kreiptis į gydytoją, jei:
- Simptomai labai sunkūs arba nepraeina ilgiau nei tris dienas.
- Viduriuojate su krauju.
- Karščiuojate aukščiau nei 38,5°C.
- Jums sunku nuryti ar kalbėti.
- Jums dvejinasi akyse.
- Jaučiate stiprų silpnumą ar galvos svaigimą.
- Esate nėščia, senyvo amžiaus ar turite susilpnėjusią imuninę sistemą.
- Jei apsinuodijo kūdikis ar mažas vaikas.
Šiais atvejais gydytojas gali skirti tyrimus, kad nustatytų apsinuodijimo priežastį, ir paskirti tinkamą gydymą.
Apsinuodijimo maistu gydymas
Dažniausiai apsinuodijimo maistu gydymas yra simptominis. Svarbiausia – išvengti dehidratacijos, todėl reikia gerti daug skysčių: vandens, arbatos, specialių rehidratacijos tirpalų (jų galima įsigyti vaistinėse). Reikėtų vengti kavos, alkoholio ir saldžių gėrimų, nes jie gali dar labiau dehidratuoti organizmą.
Kol jaučiate pykinimą ir vemiate, geriausia nevalgyti. Kai apetitas grįžta, pradėkite nuo lengvai virškinamo maisto: ryžių, džiūvėsių, bananų, virtų bulvių. Venkite riebaus, aštraus, kepto ir pieno produktų.
Vaistų nuo viduriavimo ar vėmimo be gydytojo nurodymo vartoti nerekomenduojama, nes jie gali sulėtinti toksinų pasišalinimą iš organizmo. Antibiotikai skiriami tik tada, kai apsinuodijimą sukėlė bakterijos ir būklė yra sunki.
Apsinuodijimo maistu prevencija
Nors visiškai išvengti apsinuodijimo maistu neįmanoma, laikantis tam tikrų taisyklių riziką galima gerokai sumažinti:
- Dažnai plaukite rankas. Plaukite rankas su muilu ir vandeniu prieš ruošdami maistą, po sąlyčio su žalia mėsa, paukštiena, žuvimi ar kiaušiniais, pasinaudoję tualetu ir po sąlyčio su gyvūnais.
- Kruopščiai plaukite vaisius ir daržoves. Net jei planuojate juos nulupti, nuplaukite po tekančiu vandeniu.
- Atskirkite žalią mėsą, paukštieną ir žuvį nuo kitų maisto produktų. Naudokite atskiras pjaustymo lenteles ir peilius žaliai mėsai ir kitiems produktams.
- Tinkamai termiškai apdorokite maistą. Mėsą, paukštieną ir žuvį kepkite ar virkite iki saugios vidinės temperatūros. Naudokite maisto termometrą, kad įsitikintumėte, jog maistas yra tinkamai paruoštas.
- Laikykite maistą saugioje temperatūroje. Greitai gendančius produktus laikykite šaldytuve (ne aukštesnėje kaip 4°C temperatūroje). Nešildykite maisto ilgiau nei dvi valandas kambario temperatūroje.
- Venkite nepasterizuoto pieno ir pieno produktų.
- Nevartokite produktų, kurių galiojimo laikas pasibaigęs.
- Būkite atsargūs keliaudami. Ypač egzotiškose šalyse gerkite tik virintą arba buteliuose parduodamą vandenį, venkite gatvės maisto, valgykite tik gerai termiškai apdorotą maistą.
- Atidžiai rinkitės maisto tiekėjus. Pirkite maistą tik iš patikimų parduotuvių ir restoranų.
Mitai apie apsinuodijimą maistu
Yra keletas paplitusių mitų apie apsinuodijimą maistu:
- Mitas: „Penkių sekundžių taisyklė”. Jei maistas nukrito ant grindų, bet jį paėmėte per penkias sekundes, jis vis dar saugus valgyti. Deja, bakterijos ant maisto gali patekti akimirksniu.
- Mitas: Jei maistas gerai kvepia ir atrodo, jis saugus valgyti. Kai kurios bakterijos, sukeliančios apsinuodijimą maistu, nepakeičia maisto skonio, kvapo ar išvaizdos.
- Mitas: Apsinuodyti galima tik nuo mėsos. Nors mėsa yra dažnas apsinuodijimo šaltinis, apsinuodyti galima ir nuo kitų produktų, pavyzdžiui, vaisių, daržovių, pieno produktų ar net riešutų.
Apsinuodijimas maistu gali sugadinti ne tik atostogas ar savaitgalį, bet ir sukelti rimtų sveikatos problemų. Žinodami pagrindines apsinuodijimo priežastis, simptomus, gydymo ir prevencijos būdus, galite apsaugoti save ir savo artimuosius.
