Angina, dar žinoma kaip krūtinės angina, yra simptomas, o ne liga. Tai diskomforto jausmas krūtinėje, kurį sukelia sumažėjęs kraujo pritekėjimas į širdies raumenį. Dažniausiai tai yra koronarinės širdies ligos (išeminės širdies ligos) požymis, kai širdies arterijos yra susiaurėjusios ar užsikimšusios. Šis straipsnis išsamiai aptaria anginos simptomus, priežastis, rizikos veiksnius, diagnostikos metodus ir gydymo galimybes.
Kas sukelia anginą?
Pagrindinė anginos priežastis – sumažėjęs kraujo, o kartu ir deguonies, tiekimas širdies raumeniui (miokardui). Tai dažniausiai įvyksta dėl aterosklerozės – proceso, kurio metu ant arterijų sienelių kaupiasi riebalinės apnašos (ateromos), siaurinančios kraujagyslių spindį ir ribojančios kraujotaką. Kai širdies raumuo negauna pakankamai deguonies, ypač fizinio krūvio ar streso metu, atsiranda anginos simptomai.
Rečiau anginą gali sukelti kitos priežastys, tokios kaip:
- Širdies raumens spazmas (vazospastinė arba Prinzmetal’o angina). Šiuo atveju arterijos susitraukia laikinai, net jei nėra ryškios aterosklerozės.
- Mikrovaskulinė disfunkcija (širdies X sindromas). Tai būklė, kai smulkiosios širdies kraujagyslės nefunkcionuoja tinkamai, nors stambiosios arterijos nėra pažeistos.
- Anemija (mažakraujystė). Esant mažam raudonųjų kraujo kūnelių skaičiui, kraujas perneša mažiau deguonies, todėl širdis turi dirbti intensyviau.
- Aortos stenozė. Tai aortos vožtuvo susiaurėjimas, kuris apsunkina kraujo ištekėjimą iš širdies.
- Hipertrofinė kardiomiopatija. Tai širdies raumens sustorėjimas, dėl kurio širdžiai sunkiau pumpuoti kraują.
Anginos simptomai
Pagrindinis anginos simptomas yra skausmas arba diskomfortas krūtinėje. Jis dažniausiai apibūdinamas kaip:
- Spaudimas.
- Sunkumas.
- Gniaužimas.
- Veržimas.
- Deg inimas.
- Dusulys.
Skausmas dažniausiai lokalizuojasi už krūtinkaulio, tačiau gali plisti į kairę ranką, petį, nugarą, kaklą, žandikaulį ar net dantis. Kai kuriais atvejais skausmas gali būti jaučiamas tik minėtose srityse, be aiškaus krūtinės skausmo. Kartais anginą lydi ir kiti simptomai:
- Pykinimas.
- Vėmimas.
- Prakaitavimas.
- Silpnumas.
- Galvos svaigimas.
- Nerimas.
- Greitas ar nereguliarus širdies plakimas.
Anginos simptomai paprastai atsiranda fizinio krūvio ar emocinio streso metu, kai širdies raumeniui reikia daugiau deguonies. Jie paprastai trunka nuo kelių minučių iki 15 minučių ir praeina pailsėjus ar pavartojus nitroglicerino (vaisto, plečiančio kraujagysles).
Anginos tipai
Yra keli anginos tipai:
- Stabili angina. Tai dažniausia anginos forma. Ji pasireiškia nuspėjamais skausmo priepuoliais, kurie atsiranda esant panašiam fiziniam krūviui ar stresui ir praeina pailsėjus ar pavartojus vaistų.
- Nestabili angina. Tai pavojingesnė anginos forma. Simptomai atsiranda net ir ramybės būsenoje arba esant minimaliam krūviui. Priepuoliai gali būti stipresni ir ilgesni nei stabilios anginos atveju. Nestabili angina yra neatidėliotinos medicininės pagalbos reikalaujanti būklė, nes ji gali būti miokardo infarkto (širdies smūgio) pranašas.
- Vazospastinė (Prinzmetal’o) angina. Šis anginos tipas atsiranda dėl širdies arterijų spazmo. Skausmas dažniausiai pasireiškia ramybės būsenoje, dažnai naktį.
- Mikrovaskulinė angina (širdies X sindromas) Simptomai panašūs į stabilią anginą, bet juos sukelia smulkiųjų širdies kraujagyslių funkcijos sutrikimas.
Rizikos veiksniai
Yra keletas veiksnių, didinančių riziką susirgti angina:
- Amžius. Rizika didėja su amžiumi.
- Lytis. Vyrams rizika susirgti anksčiau nei moterims, tačiau moterims rizika padidėja po menopauzės.
- Šeimos istorija. Jei šeimoje yra buvę širdies ligų atvejų, rizika didėja.
- Rūkymas. Rūkymas pažeidžia kraujagyslių sieneles ir skatina aterosklerozės vystymąsi.
- Aukštas kraujospūdis (hipertenzija). Padidėjęs kraujospūdis didina širdies apkrovą ir pažeidžia kraujagysles.
- Aukštas cholesterolio kiekis. Didelis „blogojo” cholesterolio (MTL) kiekis kraujyje skatina aterosklerozės vystymąsi.
- Cukrinis diabetas. Diabetas pažeidžia kraujagysles ir didina širdies ligų riziką.
- Nutukimas. Nutukimas yra susijęs su kitais rizikos veiksniais, tokiais kaip aukštas kraujospūdis, aukštas cholesterolis ir diabetas.
- Fizinio aktyvumo stoka. Sėdimas gyvenimo būdas didina širdies ligų riziką.
- Stresas. Lėtinis stresas gali neigiamai paveikti širdies sveikatą.
Diagnostika
Anginos diagnozė nustatoma remiantis paciento nusiskundimais, ligos istorija, fiziniu ištyrimu ir diagnostiniais tyrimais. Gydytojas gali skirti šiuos tyrimus:
- Elektrokardiograma (EKG). EKG registruoja širdies elektrinį aktyvumą. Ji gali parodyti širdies ritmo sutrikimus, buvusio ar esamo miokardo infarkto požymius, taip pat pakitimus, būdingus anginai.
- Krūvio EKG (veloergometrija arba bėgtakio testas). Šio tyrimo metu EKG registruojama fizinio krūvio metu. Tai padeda nustatyti, ar fizinis krūvis sukelia anginos simptomus ir EKG pakitimus.
- Širdies echoskopija (echokardiografija). Tai ultragarsinis tyrimas, kurio metu vizualizuojama širdies struktūra ir funkcija. Jis gali padėti nustatyti širdies raumens pažeidimus, vožtuvų problemas ir kitas širdies ligas.
- Koronarografija (širdies angiografija). Tai invazinis tyrimas, kurio metu į širdies arterijas suleidžiama kontrastinė medžiaga ir atliekamos rentgeno nuotraukos. Tai leidžia įvertinti arterijų būklę, nustatyti susiaurėjimus ar užsikimšimus.
- Širdies kompiuterinė tomografija (KT) ar magnetinio rezonanso tomografija (MRT). Šie tyrimai gali būti naudojami neinvaziniam širdies ir kraujagyslių vaizdavimui.
- Kraujo tyrimai. Kraujo tyrimai gali padėti nustatyti širdies raumens pažeidimo žymenis (pvz., troponiną), cholesterolio kiekį, gliukozės kiekį ir kitus rodiklius.
Gydymas
Anginos gydymo tikslas – sumažinti simptomus, pagerinti gyvenimo kokybę ir užkirsti kelią miokardo infarktui bei kitiems širdies ir kraujagyslių sistemos įvykiams. Gydymas apima gyvensenos pokyčius, vaistus ir, jei reikia, intervencines procedūras ar operacijas.
Gyvensenos pokyčiai:
- Mesti rūkyti. Rūkymo metimas yra vienas svarbiausių dalykų, kuriuos galima padaryti norint pagerinti širdies sveikatą.
- Sveika mityba. Reikia valgyti daug vaisių, daržovių, neskaldytų grūdų, liesos mėsos ir žuvies. Reikėtų vengti sočiųjų ir transriebalų, druskos ir cukraus.
- Reguliarus fizinis aktyvumas. Rekomenduojama bent 30 minučių vidutinio intensyvumo fizinio aktyvumo daugumą savaitės dienų.
- Svorio kontrolė. Jei turite antsvorio ar esate nutukę, svorio metimas gali padėti sumažinti širdies apkrovą.
- Streso valdymas. Reikia išmokti valdyti stresą, pvz., naudojant atsipalaidavimo technikas, jogą ar meditaciją.
- Alkoholio vartojimo ribojimas.
Vaistai:
- Nitratai (pvz., nitroglicerinas). Šie vaistai plečia kraujagysles, gerina kraujo pritekėjimą į širdį ir mažina anginos simptomus. Nitroglicerinas dažniausiai vartojamas po liežuviu (tabletės ar purškalas) priepuolio metu.
- Beta adrenoblokatoriai. Šie vaistai mažina širdies susitraukimų dažnį ir kraujospūdį, todėl sumažėja širdies raumens deguonies poreikis.
- Kalcio kanalų blokatoriai. Šie vaistai taip pat mažina kraujospūdį ir plečia kraujagysles.
- Statinai. Šie vaistai mažina cholesterolio kiekį kraujyje ir lėtina aterosklerozės progresavimą.
- Antitrombocitiniai vaistai (pvz., aspirinas). Šie vaistai mažina kraujo krešėjimą ir padeda išvengti trombų susidarymo arterijose.
- AKF inhibitoriai ar angiotenzino receptorių blokatoriai.šie vaistai skiriami esant aukštam kraujoospūdžiui
Intervencinės procedūros ir operacijos:
- Perkutaninė koronarinė intervencija (PKI) (angioplastika ir stentavimas). Šios procedūros metu į susiaurėjusią ar užsikimšusią arteriją įvedamas kateteris su balionėliu. Balionėlis išplečiamas, kad atvertų arteriją. Dažnai į arteriją įstatomas stentas (metalinis tinklelis), kad ji liktų atvira.
- Aortokoronarinio šuntavimo operacija (AKŠO). Šios operacijos metu sukuriamos naujos kraujotakos trasos, apeinant susiaurėjusias ar užsikimšusias arterijas. Tam naudojamos kraujagyslės, paimtos iš kitų kūno vietų (dažniausiai iš kojos ar krūtinės).
Svarbu reguliariai lankytis pas gydytoją ir laikytis jo nurodymų. Angina yra rimta būklė, tačiau tinkamai gydant galima kontroliuoti simptomus, pagerinti gyvenimo kokybę ir sumažinti komplikacijų riziką.
