Analginas, dar žinomas kaip metamizolis, yra vaistas, plačiai naudojamas skausmui malšinti ir karščiavimui mažinti. Nors kai kuriose šalyse jis yra uždraustas arba jo naudojimas ribojamas dėl galimo šalutinio poveikio, Lietuvoje analginas vis dar yra prieinamas ir dažnai skiriamas. Šiame straipsnyje išsamiai aptarsime analgino veikimą, vartojimą, galimą riziką ir saugumo priemones.
Kaip veikia analginas?
Analginas priklauso neopioidinių analgetikų ir antipiretikų grupei. Jo veikimo mechanizmas nėra visiškai ištirtas, tačiau manoma, kad jis slopina prostaglandinų – medžiagų, sukeliančių skausmą, uždegimą ir karščiavimą – sintezę centrinėje nervų sistemoje. Kitaip nei nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU), pavyzdžiui, ibuprofenas ar diklofenakas, analginas neturi reikšmingo poveikio prostaglandinų sintezei periferiniuose audiniuose. Tai reiškia, kad jis mažiau dirgina virškinamąjį traktą, nors ir turi kitų specifinių rizikų.
Kada vartojamas analginas?
Analginas dažniausiai skiriamas šiais atvejais:
- Ūmus stiprus skausmas po traumų ar operacijų.
- Skausmingi spazmai (pvz., inkstų ar tulžies pūslės diegliai).
- Navikų sukeltas skausmas.
- Kitas stiprus ūmus ar lėtinis skausmas, kai kiti vaistai nepadeda.
- Aukšta temperatūra, kurios nepavyksta sumažinti kitomis priemonėmis.
Svarbu pabrėžti, kad analginas nėra pirmos eilės vaistas lengvam ar vidutinio stiprumo skausmui malšinti. Jis turėtų būti vartojamas tik tada, kai kiti analgetikai (pvz., paracetamolis ar ibuprofenas) yra neveiksmingi arba kontraindikuotini.
Dozavimas ir vartojimo būdai
Analginas gali būti vartojamas įvairiomis formomis: tabletėmis, žvakutėmis, injekcijomis ar lašais. Dozavimas priklauso nuo paciento amžiaus, svorio, sveikatos būklės ir skausmo intensyvumo. Paprastai suaugusiems žmonėms skiriama 500–1000 mg dozė, kurią galima vartoti iki 4 kartų per dieną. Vaikams dozė apskaičiuojama pagal kūno svorį. Svarbu laikytis gydytojo nurodymų ir neviršyti rekomenduojamos paros dozės. Perdozavimas gali sukelti rimtų sveikatos problemų, įskaitant pykinimą, vėmimą, pilvo skausmą, galvos svaigimą, mieguistumą, traukulius, kvėpavimo slopinimą ir net komą.
Galimas šalutinis poveikis
Nors analginas yra veiksmingas skausmą malšinantis ir karščiavimą mažinantis vaistas, jis gali sukelti įvairių šalutinių poveikių. Dažniausiai pasitaikantys šalutiniai poveikiai yra:
- Odos bėrimas, niežulys, dilgėlinė.
- Burnos džiūvimas.
- Pykinimas, vėmimas, viduriavimas.
- Galvos svaigimas, mieguistumas.
- Kraujospūdžio sumažėjimas.
Retesni, bet sunkesni šalutiniai poveikiai:
- Agranulocitozė. Tai pavojingiausias analgino šalutinis poveikis – staigus baltųjų kraujo kūnelių (granulocitų) skaičiaus sumažėjimas. Granulocitai yra atsakingi už kovą su infekcijomis, todėl agranulocitozė smarkiai susilpnina organizmo atsparumą ir gali sukelti gyvybei pavojingas infekcijas. Simptomai: karščiavimas, šaltkrėtis, gerklės skausmas, burnos opos, bendras silpnumas. Pastebėjus šiuos simptomus, būtina nedelsiant nutraukti analgino vartojimą ir kreiptis į gydytoją. Agranulocitozės rizika yra maža (manoma, kad pasireiškia mažiau nei 1 iš 10 000 pacientų), bet ji yra pagrindinė priežastis, kodėl analginas yra uždraustas arba ribojamas kai kuriose šalyse.
- Anafilaksinis šokas. Tai sunki alerginė reakcija, kuri gali būti mirtina. Simptomai: dusulys, švokštimas, veido, lūpų, liežuvio ar gerklės tinimas, odos bėrimas, niežulys, staigus kraujospūdžio sumažėjimas, sąmonės netekimas. Anafilaksinis šokas reikalauja skubios medicininės pagalbos.
- Sunkios odos reakcijos. Labai retais atvejais analginas gali sukelti sunkias odos reakcijas, tokias kaip Stivenso-Džonsono sindromas ar toksinė epidermio nekrolizė. Šios būklės pasireiškia odos pūslėmis, lupimusi ir gali būti pavojingos gyvybei.
- Inkstų pažeidimas. Ilgalaikis ar didelių dozių analgino vartojimas gali pažeisti inkstus.
- Kepenų pažeidimas. Nors retai, bet analginas gali sukelti kepenų pažeidimą, ypač asmenims, turintiems kepenų problemų.
Kontraindikacijos: kada analgino vartoti negalima?
Analginas draudžiama vartoti šiais atvejais:
- Padidėjęs jautrumas (alergija) analginui ar kitiems pirazolono dariniams.
- Buvusi agranulocitozė ar kitos kraujo ligos.
- Kaulų čiulpų funkcijos sutrikimas.
- Bronchinė astma ar kitos kvėpavimo takų ligos, kurias gali pasunkinti nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo.
- Tam tikros paveldimos ligos (pvz., gliukozės-6-fosfato dehidrogenazės trūkumas).
- Paskutinis nėštumo trimestras.
- Žindymo laikotarpis (analginas patenka į motinos pieną).
- Vaikai iki 3 mėnesių amžiaus arba sveriantiems mažiau nei 5 kg.
Sąveika su kitais vaistais
Analginas gali sąveikauti su kitais vaistais, todėl prieš pradėdami jį vartoti, būtinai pasitarkite su gydytoju arba vaistininku. Ypač svarbu informuoti apie šių vaistų vartojimą:
- Kiti vaistai nuo skausmo ir uždegimo (NVNU, opioidai).
- Kraujo krešėjimą mažinantys vaistai (antikoaguliantai).
- Vaistai nuo aukšto kraujospūdžio (antihipertenziniai vaistai).
- Diuretikai (šlapimą varantys vaistai).
- Metotreksatas (vaistas, vartojamas reumatoidiniam artritui ir kai kurioms vėžio formoms gydyti).
- Ciklosporinas (imunosupresantas).
- Litis (vaistas nuo bipolinio afektinio sutrikimo).
- Alkoholis. Analgino vartojimas kartu su alkoholiu gali sustiprinti šalutinį poveikį, ypač mieguistumą ir galvos svaigimą.
Saugumo priemonės
Vartojant analginą, svarbu laikytis šių saugumo priemonių:
- Neviršykite rekomenduojamos dozės.
- Nevartokite analgino ilgiau nei nurodė gydytojas.
- Jei vartojate analginą reguliariai, periodiškai atlikite kraujo tyrimus, kad būtų galima stebėti baltųjų kraujo kūnelių skaičių.
- Jei pasireiškia bet kokie šalutiniai poveikiai, ypač karščiavimas, šaltkrėtis, gerklės skausmas ar odos bėrimas, nedelsdami kreipkitės į gydytoją.
- Nėščiosios ir žindančios moterys analginą turėtų vartoti tik išimtiniais atvejais ir tik pasitarusios su gydytoju.
- Saugokite vaistą nuo vaikų.
Analginas – stiprus vaistas. Jo negalima lengvabūdiškai vartoti. Jei nesate tikri, ar Jums galima vartoti analginą pasikonsultuokite su gydytoju ar vaistininku.
