Anafilaktinis šokas: sekundžių kaina ir gyvybę gelbstintys veiksmai

Įsivaizduokite situaciją: rami vakarienė su šeima, pasivaikščiojimas pievoje arba įprastas vaistų vartojimas. Staiga viskas pasikeičia. Kūną užlieja karščio banga, kvėpuoti tampa sunku, o sąmonė pradeda temti. Tai nėra tiesiog stipri alergija – tai anafilaktinis šokas. Tai būklė, kai žmogaus imuninė sistema, siekdama apsaugoti organizmą, paradoksaliai sukelia mirtiną pavojų pačiam šeimininkui. Anafilaksija yra viena iš tų medicininių situacijų, kurioje kiekviena sekundė yra neįkainojama, o žinojimas, ką daryti, tampa vieninteliu skiriamuoju bruožu tarp gyvybės ir tragiškos baigties.

Nors daugelis esame girdėję terminą „anafilaksinis šokas“, visuomenėje vis dar sklando daugybė mitų ir klaidingų įsitikinimų. Ar žinote, kad bėrimas nėra būtinas simptomas? Ar žinote, kad antihistamininiai vaistai šios būklės negydo? Šiame straipsnyje mes ne tik išnagrinėsime biologinius mechanizmus, bet ir pateiksime aiškų, praktinį veiksmų planą bei aptarsime, kaip gyventi pilnavertį gyvenimą, net ir turint šią riziką.

Kas iš tikrųjų vyksta organizme anafilaksijos metu?

Norint suprasti anafilaktinio šoko pavojų, būtina pažvelgti į imuninės sistemos užkulisius. Mūsų imuninė sistema yra tarsi elitinis apsaugos būrys, sukurtas ginti mus nuo virusų, bakterijų ir parazitų. Tačiau alergijos atveju šis „apsaugos būrys“ padaro klaidą. Jis atpažįsta visiškai nekenksmingą medžiagą (alergeną) – pavyzdžiui, žemės riešuto baltymą ar bitės nuodus – kaip mirtiną priešą.

Kai žmogus, turintis polinkį į anafilaksiją, susiduria su alergenu, organizme įvyksta grandininė reakcija:

• IgE antikūnų gamyba: Pirmojo kontakto metu imuninė sistema sukuria specifinius imunoglobulinus E (IgE). Jie prisitvirtina prie putliųjų ląstelių (mastocitų), kurios išsidėsčiusios visame kūne – odoje, žarnyne, kvėpavimo takuose.
• Mediatorių išskyrimas: Pakartotinio kontakto metu alergenas susijungia su IgE antikūnais, ir putliosios ląstelės „sprogsta“, į kraują išmesdamos didžiulį kiekį cheminių medžiagų, visų pirma – histamino.
• Sisteminė reakcija: Histaminas sukelia staigų kraujagyslių išsiplėtimą (vazodilataciją). Tai lemia staigų kraujospūdžio kritimą. Tuo pačiu metu padidėja kraujagyslių pralaidumas – skysčiai iš kraujotakos patenka į audinius, sukeldami tinimą (edemą). Kvėpavimo takuose raumenys spazmuoja, todėl tampa neįmanoma įkvėpti.

Būtent šis staigus kraujospūdžio kritimas ir deguonies trūkumas gyvybiškai svarbiems organams (širdžiai ir smegenims) vadinamas šoku. Tai nėra psichologinis šokas – tai fiziologinis kolapsas.

Pagrindiniai „kaltininkai“: nuo maisto iki aplinkos veiksnių

Nors teoriškai bet kuri medžiaga gali sukelti alergiją, statistika rodo, kad didžiąją dalį anafilaksijos atvejų sukelia nedidelė grupė alergenų. Žinojimas, kas kelia didžiausią riziką, padeda išvengti pavojaus.

Maisto produktai

Tai dažniausia priežastis, ypač vaikų tarpe. Įdomu tai, kad net mikroskopinis kiekis gali sukelti audringą reakciją.

• Riešutai: Žemės riešutai (kurie techniškai yra ankštiniai) ir medžių riešutai (lazdyno, graikiniai, anakardžiai).
• Jūros gėrybės: Vėžiagyviai (krevetės, krabai, omarai) ir žuvis.
• Pienas ir kiaušiniai: Dažniau sukelia reakcijas vaikams, kurias jie kartais „išauga“.
• Vaisiai ir sėklos: Sezamų sėklos, kiviai ar persikai taip pat gali būti pavojingi.

Vabzdžių įkandimai

Vapsvų, bičių, širšių ar skruzdėlių nuodai yra antra pagal dažnumą anafilaksijos priežastis. Skirtingai nei maisto alergijos atveju, reakcija į vabzdžio įkandimą gali išsivystyti net ir suaugusiam žmogui, kuris anksčiau ramiai reaguodavo į įgėlimus.

Vaistai

Medikamentinė anafilaksija yra ypač pavojinga, nes vaistai dažnai patenka tiesiai į kraujotaką arba yra vartojami didelėmis dozėmis. Dažniausi sukėlėjai: penicilinas ir kiti antibiotikai, aspirinas, ibuprofenas bei kontrastinės medžiagos, naudojamos rentgeno tyrimuose.

Lateksas ir fizinis krūvis

Latekso alergija dažnai pasireiškia medicinos darbuotojams ar žmonėms, turintiems daug operacijų. Dar rečiau pasitaiko vadinamoji „fizinio krūvio sukelta anafilaksija“, kai reakcija įvyksta tik sportuojant, ypač jei prieš tai buvo suvalgytas tam tikras maistas.

Kaip atpažinti? Simptomų kaleidoskopas

Viena didžiausių klaidų – laukti, kol atsiras visi klasikiniai simptomai. Anafilaktinis šokas yra klastingas tuo, kad kiekvienam žmogui jis gali pasireikšti skirtingai. Vienam tai gali būti tik staigus vėmimas ir silpnumas, kitam – klasikinis tinimas.

Reakcija paprastai prasideda per kelias minutes (kartais – sekundes) po kontakto su alergenu, tačiau retais atvejais gali vėluoti iki valandos.

Odos simptomai (pasireiškia 80-90% atvejų)

• Dilgėlinė: niežtintys, raudoni pūkšlės visame kūne.
• Angioedema: gilesnių odos sluoksnių tinimas. Dažniausiai tinsta lūpos, vokai, liežuvis.
• Paraudimas ir karščio jausmas.
• Svarbu: 10-20% atvejų odos simptomų nebūna, o tai dažnai klaidina diagnozuojant.

Kvėpavimo sistema (pavojingiausia dalis)

• Dusulys, švokštimas, „švilpimas“ krūtinėje.
• Gerklės veržimo jausmas, sunkumas nuryti.
• Užkimęs balsas (balso stygų edema).
• Nosies užgulimas, čiaudulys (dažnai – pirmasis ženklas).

Širdies ir kraujagyslių sistema

• Silpnumas, galvos svaigimas.
• Alpimas arba sąmonės netekimas.
• Silpnas, bet labai dažnas pulsas.
• Staigus odos pabalimas ar pamėlynavimas.

Virškinamasis traktas

• Pykinimas, spazminiai pilvo skausmai.
• Vėmimas ir viduriavimas.

Psichologinis faktorius

Daugelis pacientų apibūdina keistą jausmą – „artėjančios mirties nuojautą“ (ang. sense of impending doom). Tai labai specifinis, nerimą keliantis simptomas, kurio negalima ignoruoti.

Bifazinė reakcija: klastinga antroji banga

Ypač svarbu žinoti apie bifazinę anafilaksiją. Tai reiškinys, kai simptomai atsinaujina praėjus 1–72 valandoms (dažniausiai 8–10 val.) po pirminės reakcijos, net jei žmogus daugiau neturėjo kontakto su alergenu. Tai įvyksta maždaug 20% atvejų. Būtent dėl šios priežasties, net ir pasijutus geriau po vaistų suleidimo, būtina vykti į ligoninę stebėjimui.

Pirmoji pagalba: veiksmų algoritmas

Anafilaktinis šokas yra viena iš nedaugelio būklių, kai gydymas namuose (arba įvykio vietoje) yra svarbesnis nei ligoninėje, nes iki ligoninės pacientas gali tiesiog neišgyventi. Jūsų veiksmai turi būti automatiški.

1. Adrenalinas (Epinefrinas) – vienintelis vaistas

Pamirškite „Tavegyl“, „Suprastin“ ar kitus antihistamininius vaistus. Jie veikia per lėtai ir neveikia pagrindinių mirtinų mechanizmų (kraujospūdžio kritimo ir gerklų edemos). Tik adrenalinas gali akimirksniu sutraukti kraujagysles (pakelti spaudimą) ir atpalaiduoti plaučių raumenis.

Jei asmuo turi su savimi adrenalino autoinjektorių (pvz., Epipen), naudokite jį nedelsiant:

1. Nuimkite apsauginį dangtelį (dažniausiai mėlyną).
2. Tvirtai suimkite injektorių į kumštį (neupždėkite nykščio ant galo!).
3. Stipriu judesiu smeikite į išorinę šlaunies pusę (galima per drabužius). Išgirsite spragtelėjimą.
4. Laikykite įsmeigę 10 sekundžių (arba tiek, kiek nurodyta instrukcijoje), kad vaistas susikverbtų.
5. Ištraukite ir pamasažuokite dūrio vietą.

Svarbu: Jei po 5–15 minučių simptomai nepraeina arba atsinaujina, galima ir būtina leisti antrą dozę.

2. Skambutis 112

Nedelsiant kvieskite greitąją pagalbą. Informuokite dispečerį, kad įtariama „anafilaksija“ arba „anafilaktinis šokas“. Tai suteiks iškvietimui aukščiausią prioritetą.

3. Teisinga pozicija

Tai kritiškai svarbu ir dažnai pamirštama.

• Jei žmogui silpna, svaigsta galva – paguldykite jį ant nugaros ir pakelkite kojas aukštyn. Tai padeda kraujui tekėti į smegenis ir širdį.
• Jokiu būdu neleiskite žmogui staigiai stotis ar vaikščioti – tai gali sukelti staigią mirtį dėl „tuščios širdies“ sindromo (kai kraujas subėga į kojas ir širdis sustoja).
• Jei žmogui sunku kvėpuoti, leiskite jam pusiau sėdėti, bet kojas laikykite ištiestas.
• Jei žmogus be sąmonės, guldykite į stabilią šoninę padėtį.

4. Alergeno šalinimas

Jei įgėlė bitė ir geluonis liko odoje – nubraukite jį (nespauskite maišelio!). Jei reakcija kilo valgant – neverskite vemti, tai gali pabloginti situaciją.

Ilgalaikis valdymas: gyvenimas su Damoklo kardu?

Diagnozė „anafilaksijos rizika“ nereiškia, kad gyvenimas sustoja. Tačiau jis reikalauja tam tikros disciplinos ir pasiruošimo. Tai vadinama budriu gyvenimo būdu.

Alergenų vengimas – detektyvo darbas

Žmonės, kuriems gresia anafilaksija, turi tapti etikečių skaitymo ekspertais. Europos Sąjungoje privaloma paryškinti 14 pagrindinių alergenų sudėtyje, tačiau visada išlieka „pėdsakų“ rizika („gali būti riešutų pėdsakų“). Restoranuose būtina aiškiai komunikuoti su personalu – ne šiaip „aš nevalgau riešutų“, bet „aš turiu mirtiną alergiją riešutams“. Tai keičia virtuvės požiūrį į kryžminę taršą.

Adrenalino rinkinys – visada kartu

Auksinė taisyklė: adrenalino autoinjektorius turi būti pasiekiamas per mažiau nei 2 minutes. Tai reiškia, kad jis negali būti paliktas automobilyje (karštis ir šaltis gadina vaistą) ar giliai kuprinėje namuose. Rekomenduojama turėti du injektorius, nes vieno gali nepakakti.

Imunoterapija – šviesa tunelio gale

Mokslo pažanga suteikia vilties. Alergenų specifinė imunoterapija (ASIT) yra gydymo būdas, kai organizmas palaipsniui pratinamas prie alergeno, kol imuninė sistema nustoja į jį audringai reaguoti. Nors tai ilgas procesas (trunkantis 3–5 metus) ir dažniausiai taikomas įkvepiamiems alergenams bei vabzdžių nuodams, atsiranda vis daugiau protokolų ir maisto alergijų gydymui.

Vaikai ir anafilaksija: patarimai tėvams

Vaikui diagnozuota sunki alergija sukelia didžiulį stresą tėvams. Kaip išleisti vaiką į mokyklą ar gimtadienį?

1. Veiksmų planas: Mokykla ir darželis privalo turėti rašytinį planą su vaiko nuotrauka, aiškiais simptomų aprašymais ir instrukcija, kaip naudoti adrenalino injektorių.
2. Edukacija, ne baimė: Mokykite vaiką ne bijoti maisto, bet būti atsargiu. Vaikas turi žinoti, kad negalima dalintis maistu su draugais ir kad pajutus keistą skonį ar niežulį, reikia nedelsiant sakyti suaugusiam.
3. Apyrankės: Medicininė apyrankė su užrašu apie alergiją gali išgelbėti gyvybę, jei vaikas negalės kalbėti.

Dažniausi mitai, kurie gali kainuoti gyvybę

Mitas: „Adrenalinas pavojingas širdžiai, geriau palaukti.“
Tiesa: Anafilaksijos metu didžiausias pavojus yra neleisti adrenalino. Šalutinis adrenalino poveikis (drebėjimas, plakimas) yra niekis palyginus su mirtimi nuo uždusimo ar šoko.

Mitas: „Aš jau daug kartų valgiau šį maistą ir nieko nebuvo, vadinasi, alergija praėjo.“
Tiesa: Alergijos gali kisti. Kartais netikėtai jautrumas gali sugrįžti arba sustiprėti dėl streso, ligos ar alkoholio vartojimo.

Mitas: „Man tik niežti odą, tai ne šokas.“
Tiesa: Kaip minėta, anafilaksija gali progresuoti žaibiškai. Jei yra odos simptomai PLIUS dar vienos sistemos sutrikimas (pvz., pilvo skausmas) – tai jau anafilaksija.

Apibendrinimas

Anafilaktinis šokas yra ekstremali organizmo reakcija, reikalaujanti šalto proto ir greitų veiksmų. Svarbiausia žinia yra ta, kad tai valdoma būklė. Mirtys nuo anafilaksijos yra retos ir dažniausiai įvyksta dėl to, kad adrenalinas nebuvo suleistas laiku arba jo nebuvo po ranka. Būkite pasiruošę, neignoruokite savo kūno signalų ir, esant abejonei, visada rinkitės veiksmą – geriau klaidingai panaudoti adrenaliną, nei pavėluoti vieną lemtingą minutę. Jūsų sveikata ir saugumas yra jūsų, o kartais ir šalia esančio žmogaus, rankose.