Anafilaksinis šokas: Kaip atpažinti ir išgelbėti gyvybę per kelias minutes

Medicinoje yra nedaug būklių, kurios vystosi taip žaibiškai ir dramatiškai kaip anafilaksinis šokas. Tai ne tiesiog „stipri alergija“, kai šiek tiek paniežti odą ar ašaroja akys. Tai – sisteminė, viso organizmo krizė, kurios metu imuninė sistema, bandydama mus apsaugoti, paradoksaliai sukelia mirtiną pavojų. Dažnai manoma, kad tai gresia tik tiems, kurie valgo žemės riešutus ar buvo sugelti širšių, tačiau realybė yra kur kas sudėtingesnė. Suprasti šią būklę, jos mechanizmus ir, svarbiausia, teisingus veiksmus krizės akivaizdoje – tai pareiga ne tik medikams, bet ir kiekvienam sąmoningam žmogui. Juk lemiamą akimirką šalia dažniausiai būna ne gydytojas, o kolega, šeimos narys ar praeivis.

Kas iš tikrųjų vyksta mūsų kūne?

Norint suprasti anafilaksinio šoko pavojų, reikia pažvelgti į molekulinį lygmenį. Paprastai mūsų imuninė sistema veikia kaip budrus sargybinis, saugantis nuo virusų ir bakterijų. Tačiau alergiško žmogaus organizme šis sargybinis kartais padaro klaidą. Jis identifikuoja visiškai nekenksmingą baltymą (pavyzdžiui, esantį kiaušinyje ar bičių nuoduose) kaip mirtiną priešą.

Pirmojo kontakto metu organizmas tiesiog „įsimena“ priešą, pagamindamas specifinius IgE antikūnus. Tai vadinama įsijautrinimu. Tačiau kito kontakto metu įvyksta sprogimas. Alergenui patekus į kūną, šie antikūnai siunčia signalą putliosioms ląstelėms ir bazofilams. Šios ląstelės akimirksniu išmeta į kraują didžiulį kiekį biologiškai aktyvių medžiagų, iš kurių žinomiausia – histaminas.

Šis „cheminis kokteilis“ sukelia grandininę reakciją:

• Kraujagyslių išsiplėtimas: Staiga išsiplečia periferinės kraujagyslės, todėl drastiškai krenta kraujospūdis. Organams ima trūkti deguonies.
• Audinių pralaidumas: Skysčiai iš kraujagyslių nuteka į aplinkinius audinius, sukeldami tinimą (edemą). Pavojingiausia, kai tai vyksta kvėpavimo takuose.
• Lygiųjų raumenų spazmai: Susitraukia bronchų raumenys, todėl tampa sunku ar net neįmanoma įkvėpti.

Klastingieji sukėlėjai: ne tik maistas

Nors maistas yra dažniausia priežastis, sukelianti anafilaksiją (ypač vaikams), sąrašas yra gerokai ilgesnis. Svarbu žinoti, kad reakcija gali kilti net ir tuomet, jei anksčiau tą patį produktą vartojote be didesnių problemų.

1. Maisto produktai

Tai sudaro didžiąją dalį atvejų. „Didysis aštuonetas“ apima pieną, kiaušinius, žemės riešutus, medžių riešutus (lazdyno, graikinius ir kt.), žuvį, vėžiagyvius, soją ir kviečius. Tačiau Lietuvoje vis dažniau fiksuojamos reakcijos į tokius produktus kaip sezamas, salierai ar net tam tikri egzotiniai vaisiai. Problema dažnai slypi ne pačiame produkte, o jo pėdsakuose – pavyzdžiui, kai restorane tuo pačiu peiliu pjaustoma duona ir pyragas su riešutais.

2. Vabzdžių nuodai

Vasaros metu tai tampa pagrindine priežastimi. Bičių, širšių ar vapsvų įgėlimai jautresniems žmonėms gali baigtis liūdnai. Skirtingai nei maisto atveju, kur reakcija dažniausiai kyla suvalgius alergeną, nuodai patenka tiesiai į kraujotaką ar audinius, todėl reakcija gali būti ypač staigi.

3. Vaistai

Tam tikri medikamentai yra dažni anafilaksijos sukėlėjai. Penicilinas ir kiti antibiotikai, aspirinas, nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (pavyzdžiui, ibuprofenas) bei kontrastinės medžiagos, naudojamos atliekant kompiuterinę tomografiją, gali išprovokuoti stiprų atsaką. Kartais reakcija įvyksta ne pirmo, o kartotinio vaisto vartojimo metu.

4. Lateksas

Nors pastaruoju metu natūralaus latekso naudojimas medicinoje mažėja, jis vis dar aptinkamas pirštinėse, balionuose, prezervatyvuose ar net sporto inventoriuje. Įdomu tai, kad žmonės, alergiški lateksui, dažnai turi kryžminę alergiją tam tikriems vaisiams (bananams, kiviui, avokadams).

5. Fizinis krūvis ir idiopatinė anafilaksija

Tai retesnė, bet labai klastinga forma. Kai kuriems žmonėms anafilaksinį šoką gali sukelti intensyvus sportas, ypač jei prieš tai buvo suvalgytas tam tikras maistas (kuris ramybės būsenoje reakcijos nesukelia). Taip pat egzistuoja idiopatinė anafilaksija, kai, nepaisant išsamių tyrimų, priežasties nustatyti nepavyksta.

Ankstyvieji simptomai: kūno siunčiami SOS signalai

Viena didžiausių klaidų – laukti, kol žmogus pradės dusti. Anafilaksinis šokas dažnai prasideda nuo subtilesnių ženklų, kuriuos atpažinus laiku, galima užbėgti už akių tragedijai. Simptomai paprastai pasireiškia per kelias minutes (kartais iki 2 valandų) po kontakto su alergenu.

Odos reakcijos (80–90 proc. atvejų):

• Viso kūno niežulys, ypač delnų ir padų srityse.
• Paraudimas, karščio pylimas.
• Dilgėlinė – iškilūs, niežtintys bėrimai.
• Lūpų, liežuvio, vokų tinimas (angioedema).

Kvėpavimo sistema:

• Staiga atsiradusi sloga, nosies užgulimas.
• Balso užkimimas (rodo gerklų tinimą).
• Sunkumas ryti, jausmas, lyg gerklėje būtų gumulas.
• Švokštimas, kosulys, oro trūkumas.

Širdies ir kraujagyslių sistema:

• Silpnumas, galvos svaigimas.
• Dažnas, bet silpnas pulsas.
• Blyškumas ar pamėlynavimas (cianozė).
• Sąmonės netekimas dėl kritusio kraujospūdžio.

Virškinimo traktas:

• Pykinimas, vėmimas.
• Stiprūs pilvo spazmai.
• Viduriavimas.

Svarbu paminėti ir psichologinį aspektą – dažnai pacientai pajunta nepaaiškinamą, stiprią baimę, „mirties nuojautą“ dar prieš pasireiškiant kitiems simptomams. Tai biologinė organizmo reakcija į staigų deguonies badą ir cheminių medžiagų antplūdį.

Klaidingi įsitikinimai, kurie gali kainuoti gyvybę

Visuomenėje vis dar gajūs mitai apie anafilaksiją. Pavyzdžiui, manoma, kad jei praėjusį kartą reakcija buvo lengva, tai ir kitą kartą ji bus tokia pati. Tai netiesa. Kiekviena alerginė reakcija yra nenuspėjama, o anksčiau buvusi lengva forma visiškai negarantuoja saugumo ateityje.

Kitas pavojingas mitas – kad antihistamininiai vaistai (tabletės nuo alergijos) gali sustabdyti anafilaksinį šoką. Jie negali. Antihistamininiai vaistai veikia per lėtai ir nekovoja su kritiniu kraujospūdžiu ar kvėpavimo takų užsidarymu. Jie tinka tik lengviems odos simptomams malšinti po to, kai gyvybei pavojus jau praėjo.

Pirmoji pagalba: Adrenalinas yra karalius

Ištikus anafilaksiniam šokui, nėra vietos liaudies medicinai ar laukimui. Vienintelis vaistas, galintis sustabdyti procesą ir išgelbėti gyvybę, yra epinefrinas (adrenalinas). Jis veikia priešingai nei anafilaksija: sutraukia kraujagysles (kelia kraujospūdį), atpalaiduoja bronchų raumenis (lengvina kvėpavimą) ir mažina tinimą.

Veiksmų planas žingsnis po žingsnio:

1. Atpažinimas. Jei įtariate anafilaksiją (ypač jei yra kvėpavimo sutrikimų ar silpnumas), nedelskite.
2. Adrenalinas. Jei asmuo turi su savimi automatinį adrenalino injektorių (pvz., „EpiPen“), nedelsdami jį panaudokite. Injektorius švirkščiamas į išorinę šlaunies pusę (galima ir per drabužius). Laikykite prispaudę apie 10 sekundžių (arba pagal instrukciją), tada ištraukite ir pamasažuokite vietą.
3. Pagalbos kvietimas. Skambinkite 112. Būtinai pasakykite operatoriui: „Anafilaksinis šokas“.
4. Pozicija. Paguldykite žmogų ant nugaros ir pakelkite kojas aukščiau. Tai padeda kraujui tekėti į smegenis ir širdį. Dėmesio: jei žmogus dūsta ar vemia, ši pozicija gali netikti – tokiu atveju sodinkite arba guldykite ant šono. Niekada neleiskite žmogui staigiai stotis – tai gali sukelti staigią mirtį dėl „tuščios širdies“ sindromo.
5. Stebėjimas. Jei per 5–15 minučių būklė negerėja, o greitoji pagalba dar neatvyko, galima suleisti antrą adrenalino dozę (jei turite antrą injektorių).

Bifazinė reakcija: tyla prieš audrą

Net jei suleidus adrenaliną žmogus pasijunta visiškai sveikas, tai nereiškia, kad pavojus praėjo. Egzistuoja reiškinys, vadinamas bifazine anafilaksija. Tai reiškia, kad simptomai gali atsinaujinti po 1–72 valandų (dažniausiai per 8–10 val.) be pakartotinio kontakto su alergenu.

Dėl šios priežasties kiekvienas asmuo, patyręs anafilaksinį šoką, privalo būti gabenamas į ligoninę ir stebimas medikų bent keletą valandų, net jei jaučiasi gerai. Tai nėra gydytojų perteklinis atsargumas – tai būtinybė.

Ilgalaikė perspektyva ir prevencija

Patyrus anafilaksinį šoką, gyvenimas šiek tiek pasikeičia, tačiau tai nereiškia, kad jis tampa nevisavertis. Svarbiausia yra pasiruošimas.

Adrenalino injektorius – visada su savimi

Žmonėms, kuriems diagnozuota rizika, gydytojai alergologai išrašo adrenalino autoinjektorius. Rekomenduojama visada turėti du vienetus (jei vienas nesuveiktų ar prireiktų antros dozės). Svarbu reguliariai tikrinti jų galiojimo laiką ir skysčio skaidrumą. Taip pat būtina apmokyti šeimos narius ir draugus, kaip juo naudotis – krizės metu pats nukentėjusysis gali būti nepajėgus to padaryti.

Alergenų vengimas – detektyvo darbas

Skaityti etiketes turi tapti įpročiu. Tačiau to negana. Reikia išmokti klausinėti restoranuose, vengti savitarnos bufetų (kur didelė kryžminės taršos rizika) ir būti atsargiems svečiuose. Vaikams, lankantiems darželius ar mokyklas, būtinas individualus priežiūros planas. Pedagogai turi žinoti apie vaiko alergiją ir, idealiu atveju, mokėti naudotis adrenalino injektoriumi.

Imunoterapija

Tai šviesa tunelio gale daugeliui alergiškų žmonių. Specifinė alergenų imunoterapija (dar vadinama desensibilizacija) gali padėti „pripratinti“ organizmą prie alergeno. Nors tai ilgas procesas, trunkantis keletą metų, jis ypač efektyvus esant alergijai vabzdžių nuodams ir tam tikriems įkvepiamiems alergenams. Vis dažniau atliekami tyrimai ir taikoma terapija maisto alergijoms gydyti.

Psichologinis poveikis

Negalima ignoruoti fakto, kad gyvenimas su „užtaisyto ginklo“ jausmu sukelia nerimą. Tėvams, auginantiems alergiškus vaikus, tai tampa nuolatiniu stresu. Svarbu rasti balansą tarp atsargumo ir paranojos. Edukacija yra geriausias vaistas nuo baimės. Žinant, kaip tiksliai veikti nelaimės atveju, baimė sumažėja, o pasitikėjimas savimi išauga.

Kelionės ir anafilaksija

Keliaujant į užsienį, iššūkiai padvigubėja. Kalbos barjeras gali trukdyti išsiaiškinti patiekalų sudėtį. Rekomenduojama:

• Turėti su savimi gydytojo pažymą ir receptą (kad nekiltų problemų oro uosto patikroje dėl adatų).
• Išsiversti frazę „Aš esu alergiškas…, jei suvalgysiu…, man reikės medikų pagalbos“ į tos šalies kalbą.
• Pasidomėti vietiniu pagalbos telefonu (ne visur tai 112).
• Lėktuve visada turėti vaistus rankiniame bagaže, o ne registruotame.

Pabaigai: Budrumas gelbsti gyvybes

Anafilaksinis šokas yra grėsminga būklė, tačiau ji valdoma. Mokslo pažanga, geresnė diagnostika ir visuomenės švietimas leidžia žmonėms, turintiems didelę riziką, gyventi ilgą ir laimingą gyvenimą. Svarbiausia pamoka – niekada nenuvertinti simptomų. Geriau panaudoti adrenaliną ir kviesti pagalbą be reikalo, nei padaryti tai per vėlai. Jūsų žinios ir ryžtas veikti tą kritinę minutę yra pati brangiausia dovana, kurią galite suteikti sau ar kitam.