Alergija – tai padidėjęs organizmo jautrumas tam tikroms medžiagoms, vadinamoms alergenais. Šios medžiagos, paprastai nekenksmingos daugumai žmonių, alergiškiems asmenims sukelia imuninės sistemos atsaką. Alerginės reakcijos gali pasireikšti įvairiais simptomais – nuo lengvo čiaudulio ir niežulio iki gyvybei pavojingo anafilaksinio šoko. Šiame straipsnyje išsamiai aptarsime alergijų rūšis, simptomus, diagnostikos metodus ir, svarbiausia, vaistus, naudojamus alergijoms gydyti ir kontroliuoti.
Alergenų įvairovė ir alerginių reakcijų tipai
Alergenai gali būti labai įvairūs. Dažniausiai pasitaikantys alergenai yra:
- Žiedadulkės: Medžių, žolių ir piktžolių žiedadulkės yra vieni dažniausių sezoninių alergijų sukėlėjų.
- Dulkių erkutės: Mikroskopiniai organizmai, gyvenantys namų dulkėse, ypač patalynėje, kilimuose ir minkštuose balduose.
- Gyvūnų pleiskanos: Odos ląstelės, plaukai, seilės ir šlapimas, kuriuos išskiria naminiai gyvūnai, pavyzdžiui, katės ir šunys.
- Pelėsiai: Grybeliai, augantys drėgnose vietose, pavyzdžiui, vonios kambariuose, rūsiuose ir lauke.
- Maisto produktai: Pienas, kiaušiniai, žemės riešutai, riešutai, soja, kviečiai, žuvis ir vėžiagyviai yra dažniausi maisto alergijų sukėlėjai.
- Vabzdžių įgėlimai: Bičių, vapsvų, širšių ir skruzdžių nuodai gali sukelti stiprias alergines reakcijas.
- Vaistai: Kai kurie vaistai, pavyzdžiui, penicilinas, gali sukelti alergines reakcijas.
- Lateksas: Natūralus kaučiukas, randamas pirštinėse, prezervatyvuose ir kituose medicinos prietaisuose.
Alerginės reakcijos gali būti įvairių tipų:
- Lengvos reakcijos. Dažniausiai pasireiškia odos bėrimu, niežuliu, čiauduliu, sloga, akių ašarojimu.
- Vidutinio sunkumo reakcijos. Gali pasireikšti stipresniu bėrimu, dilgėline, patinimu (ypač veido, lūpų, liežuvio), dusuliu, švokštimu.
- Sunkios reakcijos (anafilaksinis šokas). Tai gyvybei pavojinga būklė, kuriai būdingas staigus kraujospūdžio kritimas, kvėpavimo takų susiaurėjimas, sąmonės netekimas. Anafilaksiniam šokui reikalinga skubi medicininė pagalba.
Alergijų diagnostika
Alergijos diagnozavimas paprastai prasideda nuo paciento ligos istorijos ir simptomų aptarimo. Gydytojas alergologas gali užduoti klausimus apie tai, kada ir kur pasireiškia simptomai, kokie galimi alergenai galėjo juos sukelti, ar šeimoje yra sergančių alergijomis. Norint nustatyti specifinius alergenus, atliekami alergijos testai:
- Odos dūrio testas: Ant odos užlašinami nedideli skirtingų alergenų kiekiai, o tada oda švelniai įduriama. Jei atsiranda paraudimas ir patinimas, tai rodo alergiją tam tikram alergenui.
- Kraujo tyrimas (specifinių IgE antikūnų nustatymas): Šis tyrimas matuoja specifinių imunoglobulino E (IgE) antikūnų, kuriuos gamina organizmas reaguodamas į alergenus, kiekį kraujyje.
Kartais, ypač įtarus maisto alergiją, gali būti atliekamas eliminacijos dietos testas, kai tam tikram laikui iš raciono pašalinami įtariami maisto produktai, o vėliau vėl įtraukiami, stebint organizmo reakciją.
Vaistai nuo alergijos: veikimo principai ir rūšys
Vaistai nuo alergijos nesukelia visiško pasveikimo, tačiau jie efektyviai mažina simptomus ir pagerina gyvenimo kokybę. Pagrindinės vaistų nuo alergijos grupės yra:
- Antihistamininiai vaistai: Tai bene dažniausiai naudojami vaistai nuo alergijos. Jie blokuoja histamino, medžiagos, kurią išskiria imuninės ląstelės alerginės reakcijos metu, poveikį. Histaminas sukelia daugelį alergijos simptomų, tokių kaip niežulys, čiaudulys, sloga ir akių ašarojimas. Antihistamininiai vaistai gali būti vartojami tablečių, sirupų, akių lašų ar nosies purškalų pavidalu. Yra dviejų kartų antihistamininiai vaistai:
- Pirmos kartos antihistamininiai vaistai (pvz., difenhidraminas, chlorfeniraminas) dažnai sukelia mieguistumą.
- Antros kartos antihistamininiai vaistai (pvz., loratadinas, cetirizinas, feksofenadinas) paprastai sukelia mažiau mieguistumo.
- Gliukokortikosteroidai (steroidai): Tai stiprūs priešuždegiminiai vaistai, kurie mažina uždegimą ir patinimą, susijusius su alergine reakcija. Jie gali būti vartojami nosies purškalų (pvz., flutikazonas, mometazonas), inhaliatorių (pvz., budezonidas, flutikazonas – astmos priepuoliams), akių lašų ar tablečių pavidalu. Ilgalaikis sisteminių gliukokortikosteroidų (tablečių) vartojimas gali sukelti šalutinį poveikį, todėl juos skiria tik gydytojas. Vietinio poveikio gliukokortikosteroidai (purškalai, lašai) paprastai yra saugesni.
- Dekongestantai: Šie vaistai sutraukia kraujagysles nosies gleivinėje, todėl sumažėja nosies užgulimas. Jie gali būti vartojami tablečių, sirupų ar nosies purškalų pavidalu (pvz., pseudoefedrinas, oksimetazolinas). Dekongestantų negalima vartoti ilgiau nei kelias dienas, nes jie gali sukelti priklausomybę ir atoveiksmio efektą – dar didesnį nosies užgulimą nutraukus vartojimą.
- Leukotrienų receptorių antagonistai: Šie vaistai blokuoja leukotrienų, medžiagų, kurios prisideda prie alerginių reakcijų, ypač astmos, poveikį. Jie vartojami tablečių pavidalu (pvz., montelukastas).
- Imunoterapija: Tai ilgalaikis gydymo metodas, kurio metu organizmas palaipsniui pratinamas prie alergeno. Imunoterapija gali būti atliekama injekcijomis (po oda) arba lašais po liežuviu. Šis gydymas gali sumažinti alergijos simptomus ir netgi visiškai juos panaikinti, tačiau jis trunka kelerius metus ir ne visada yra veiksmingas.
- Adrenalinas (epinefrinas): Tai vaistas, naudojamas anafilaksinio šoko atveju. Jis greitai atpalaiduoja kvėpavimo takus, padidina kraujospūdį ir sumažina kitus gyvybei pavojingus simptomus. Adrenalinas paprastai skiriamas autoinjektoriumi (pvz., EpiPen), kurį alergiški asmenys turėtų visada turėti su savimi.
Natūralios priemonės alergijai lengvinti
Nors vaistai yra pagrindinis alergijų gydymo būdas, kai kurios natūralios priemonės gali padėti sumažinti simptomus:
- Druskos tirpalo nosies plovimas: Tai gali padėti išplauti alergenus iš nosies gleivinės ir sumažinti užgulimą.
- Šalti kompresai: Gali padėti sumažinti akių niežėjimą ir patinimą.
- Medus: Kai kurie žmonės teigia, kad vietinis medus gali padėti sumažinti sezoninės alergijos simptomus, tačiau mokslinių įrodymų, patvirtinančių šį teiginį, trūksta.
- Vaistažolės: Kai kurios vaistažolės, pavyzdžiui, dilgėlės, gali turėti antihistamininių savybių, tačiau jų veiksmingumas ir saugumas nėra pakankamai ištirti. Prieš vartojant bet kokias vaistažoles, būtina pasitarti su gydytoju.
- Oro valytuvai su HEPA filtrais.
Prevencija
Visiškai išvengti alergijos neįmanomą, bet žinant savo alergenus ir vengiant sąlyčio su jais, galima palengvinti savo savijautą, o kartais ir visai išvengti alergijos priepuolių.
Gyvenimas su alergija
Gyvenimas su alergija gali būti iššūkis, tačiau tinkamai valdant simptomus ir vengiant alergenų, galima gyventi pilnavertį gyvenimą. Svarbu reguliariai lankytis pas gydytoją alergologą, laikytis gydymo plano ir visada turėti su savimi reikiamus vaistus, ypač jei yra rizika susidurti su sunkia alergine reakcija.
