Adenoidai: kas tai, simptomai, diagnostika ir gydymas

Adenoidai, dar vadinami nosiaryklės limfoidiniu audiniu, yra limfinės sistemos dalis, esanti nosiaryklėje – viršutinėje ryklės dalyje, už nosies ertmės. Jie panašūs į tonziles (gomurio migdolus) ir atlieka svarbią imuninės sistemos funkciją, ypač vaikystėje. Adenoidai padeda organizmui kovoti su infekcijomis, filtruodami bakterijas ir virusus, patenkančius per nosį.

Kas yra adenoidai ir kokia jų funkcija?

Adenoidai yra sudaryti iš limfoidinio audinio, kuriame gausu limfocitų – baltųjų kraujo kūnelių, atsakingų už imuninį atsaką. Jie veikia kaip pirmoji gynybos linija prieš įkvepiamus patogenus. Kai bakterijos ar virusai patenka į nosiaryklę, adenoidai juos „sugauna“ ir aktyvuoja imuninę sistemą. Limfocitai pradeda gaminti antikūnus, kurie padeda neutralizuoti įsibrovėlius ir užkirsti kelią infekcijos plitimui.

Adenoidai yra didžiausi ankstyvoje vaikystėje, paprastai nuo 3 iki 7 metų amžiaus. Augant ir bręstant imuninei sistemai, adenoidai palaipsniui mažėja ir dažnai beveik visiškai išnyksta paauglystėje. Nors jie yra svarbiausi vaikystėje, suaugusieji paprastai neturi didelių adenoidų ir jų pašalinimas paprastai nesukelia reikšmingų imuninės sistemos sutrikimų.

Adenoidų padidėjimas (adenoidų hipertrofija)

Adenoidų padidėjimas, dar vadinamas adenoidų hipertrofija, yra dažna vaikų problema. Jis gali atsirasti dėl įvairių priežasčių, įskaitant:

Adenoidai: kas tai, simptomai, diagnostika ir gydymas
  • Dažnos viršutinių kvėpavimo takų infekcijos: Pasikartojančios peršalimo ligos, sinusitas ar ausų infekcijos gali sukelti lėtinį adenoidų uždegimą ir padidėjimą.
  • Alergijos: Alerginės reakcijos į dulkes, žiedadulkes, gyvūnų pleiskanas ar kitus alergenus gali sukelti nosies gleivinės ir adenoidų paburkimą.
  • Gastroezofaginis refliuksas (GERL): Skrandžio rūgšties patekimas į stemplę ir nosiaryklę gali dirginti adenoidus ir sukelti jų padidėjimą.
  • Įgimtas polinkis: Kai kurie vaikai gali turėti genetinį polinkį į didesnius adenoidus.
  • Aplinkos veiksniai: Oro tarša, dūmai ir kiti dirgikliai gali prisidėti prie adenoidų uždegimo.

Simptomai

Padidėję adenoidai gali sukelti įvairius simptomus, kurie gali skirtis priklausomai nuo padidėjimo laipsnio ir individualių vaiko savybių. Dažniausi simptomai yra:

  • Užgulta nosis: Tai vienas dažniausių simptomų. Vaikui gali būti sunku kvėpuoti pro nosį, ypač miego metu.
  • Kvėpavimas per burną: Dėl užgultos nosies vaikas gali pradėti kvėpuoti per burną, ypač miegodamas. Tai gali sukelti burnos džiūvimą, gerklės skausmą ir blogą burnos kvapą.
  • Knarkimas: Padidėję adenoidai gali blokuoti oro srautą per nosiaryklę, sukeldami knarkimą.
  • Miego apnėja: Sunkiais atvejais padidėję adenoidai gali sukelti obstrukcinę miego apnėją – būklę, kai miego metu trumpam nutrūksta kvėpavimas. Tai gali sukelti nuovargį, mieguistumą dienos metu, dėmesio koncentracijos sutrikimus ir elgesio problemas.
  • Dažnos ausų infekcijos (vidurinės ausies uždegimas): Adenoidai yra šalia Eustachijaus vamzdžių angų, jungiančių vidurinę ausį su nosiarykle. Padidėję adenoidai gali užblokuoti šiuos vamzdžius, sutrikdydami slėgio išlyginimą vidurinėje ausyje ir sudarydami sąlygas bakterijoms daugintis, o tai gali sukelti ausų infekcijas.
  • Sinusitas: Padidėję adenoidai gali blokuoti sinusų angas, apsunkindami gleivių nutekėjimą ir sukeldami sinusitą.
  • Klausos sutrikimai: Dėl lėtinių ausų infekcijų ar skysčio kaupimosi vidurinėje ausyje gali pablogėti klausa.
  • Kalbos problemos: Kai kuriais atvejais padidėję adenoidai gali paveikti kalbos raidą, sukeldami nosinį kalbėjimą ar sunkumus tariant tam tikrus garsus.
  • Veido pakitimai: Ilgalaikis kvėpavimas per burną gali paveikti veido kaulų augimą, sukeldamas vadinamąjį „adenoidinį veidą” – pailgą veidą, atvirą burną, aukštą gomurį ir netaisyklingą sąkandį.

Diagnostika

Adenoidų padidėjimą diagnozuoja otorinolaringologas (LOR gydytojas). Diagnozė paprastai nustatoma remiantis:

  • Anamneze: Gydytojas paklaus apie vaiko simptomus, jų trukmę, dažnumą ir sunkumą. Taip pat bus klausiama apie alergijas, buvusias infekcijas ir kitas sveikatos problemas.
  • Fizine apžiūra: Gydytojas apžiūrės vaiko nosį, gerklę ir ausis. Gali būti naudojamas specialus veidrodėlis arba endoskopas (plonas, lankstus vamzdelis su kamera) nosiaryklei apžiūrėti.
  • Rentgeno nuotrauka: Kartais gali būti atliekama šoninė kaklo rentgeno nuotrauka, siekiant įvertinti adenoidų dydį ir kvėpavimo takų praeinamumą. Tačiau šis tyrimas nėra būtinas visais atvejais.
  • Kompiuterinė tomografija (KT) ar magnetinio rezonanso tomografija (MRT): Šie tyrimai atliekami retai, tik esant neaiškumams ar įtariant kitas patologijas.
  • Klausos tyrimas (audiometrija): Jei įtariamas klausos sutrikimas, gali būti atliekamas klausos tyrimas.
  • Miego tyrimas (polisomnografija): Jei įtariama miego apnėja, gali būti rekomenduojamas miego tyrimas.

Gydymas

Adenoidų gydymas priklauso nuo simptomų sunkumo, vaiko amžiaus ir bendros sveikatos būklės. Gydymo galimybės apima:

  • Stebėjimas: Jei simptomai yra lengvi ir nekelia didelių problemų, gydytojas gali rekomenduoti tiesiog stebėti adenoidų būklę.
  • Vaistai:
    • Nosies purškalai su kortikosteroidais: Šie vaistai padeda sumažinti nosies gleivinės ir adenoidų uždegimą bei paburkimą.
    • Antihistamininiai vaistai: Jei adenoidų padidėjimas yra susijęs su alergija, gali būti skiriami antihistamininiai vaistai.
    • Antibiotikai: Antibiotikai skiriami tik esant bakterinei infekcijai (pvz., ūminiam sinusitui ar vidurinės ausies uždegimui). Jie negydo adenoidų padidėjimo, bet padeda įveikti infekciją.
    • Druskos tirpalo nosies plovimai: Reguliarūs nosies plovimai druskos tirpalu gali padėti išvalyti nosies ertmę ir sumažinti gleivių kaupimąsi.
  • Chirurginis gydymas (adenoidektomija): Adenoidektomija – tai chirurginė procedūra, kurios metu pašalinami adenoidai. Ji rekomenduojama, jei:
    • Konservatyvus gydymas (vaistais) yra neveiksmingas.
    • Vaikas dažnai serga ausų infekcijomis, sinusitu ar kitomis kvėpavimo takų ligomis.
    • Yra kvėpavimo sutrikimų, įskaitant miego apnėją.
    • Yra kalbos ar klausos problemų, susijusių su adenoidų padidėjimu.
    • Yra veido kaulų augimo sutrikimų.

Adenoidektomija paprastai atliekama bendrinėje nejautroje. Operacija trunka apie 20-30 minučių. Dažniausiai adenoidai šalinami per burną, naudojant specialius instrumentus. Po operacijos vaikas paprastai gali grįžti namo tą pačią arba kitą dieną. Visiškas gijimas trunka apie 1-2 savaites. Dažnai kartu su adenoidektomija, ypač esant lėtiniam vidurinės ausies uždegimui su skysčio kaupimusi, atliekama ir timpanostomija (ausies būgnelio prapjovimas ir ventiliacinių vamzdelių įstatymas). Vamzdeliai padeda išlyginti slėgį vidurinėje ausyje ir užkirsti kelią skysčio kaupimuisi.

Komplikacijos

Nors adenoidektomija yra saugi procedūra, kaip ir bet kuri operacija, ji gali sukelti tam tikrų komplikacijų. Dažniausios komplikacijos yra:

  • Kraujavimas: Nedidelis kraujavimas iš nosies ar burnos yra normalu po operacijos, tačiau kartais gali pasitaikyti stipresnis kraujavimas, kuriam sustabdyti gali prireikti papildomų intervencijų.
  • Infekcija: Infekcija po adenoidektomijos pasitaiko retai, bet jei atsiranda, gali prireikti gydymo antibiotikais.
  • Gerklės skausmas: Gerklės skausmas yra dažnas pooperacinis simptomas, kuris paprastai praeina per kelias dienas.
  • Nosies užgulimas: Po operacijos gali laikinai pasireikšti nosies užgulimas.
  • Balso pokyčiai: Retai, bet gali atsirasti laikini ar nuolatiniai balso pokyčiai.
  • Pakartotinis adenoidų ataugimas: Nors retai, bet kartais adenoidai gali ataugti po operacijos.

Prevencija

Visiškai išvengti adenoidų padidėjimo ne visada įmanoma, tačiau yra keletas priemonių, kurios gali padėti sumažinti riziką:

  • Dažnas rankų plovimas: Tai padeda išvengti peršalimo ligų ir kitų infekcijų plitimo.
  • Vengimas kontakto su sergančiais žmonėmis: Ypač svarbu vaikams, lankantiems darželį ar mokyklą.
  • Alergenų vengimas: Jei vaikas yra alergiškas, svarbu vengti alergenų, tokių kaip dulkės, žiedadulkės ar gyvūnų pleiskanos.
  • Tinkama mityba: Sveika ir subalansuota mityba stiprina imuninę sistemą ir padeda organizmui kovoti su infekcijomis.
  • Pakankamas poilsis: Pakankamas miego kiekis yra svarbus imuninės sistemos funkcijai.
  • Drėgno oro palaikymas namuose: Sausas oras gali dirginti nosies gleivinę ir adenoidus.
  • Reguliarūs vizitai pas gydytoją: Reguliarūs patikrinimai pas gydytoją padeda anksti nustatyti ir gydyti sveikatos problemas.

Adenoidai yra svarbi imuninės sistemos dalis, ypač vaikystėje. Jų padidėjimas gali sukelti įvairius nemalonius simptomus ir komplikacijas, todėl svarbu laiku kreiptis į gydytoją ir gauti tinkamą gydymą.

Komentarai

Kolkas komentarų nėra

    Parašykite komentarą

    El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *