Strategija prieš peršalimą: kaip pasirinkti vaistus ir kada jų iš tikrųjų reikia

Lietuviškas klimatas dažnai mus lepina ne saule, o drėgme, vėju ir staigiais temperatūrų pokyčiais. Atėjus rudeniui ar pavasariui, o kartais net ir lietingą vasarą, daugelis mūsų susiduria su nemaloniu palydovu – peršalimu. Nors dažnai sakoma, kad gydoma sloga praeina per septynias dienas, o negydoma – per savaitę, teisingai parinkti vaistai nuo peršalimo gali ne tik palengvinti simptomus, bet ir apsaugoti nuo rimtesnių komplikacijų. Tačiau vaistinių lentynose mirgant spalvingoms pakuotėms, lengva pasiklysti: milteliai, tabletės, sirupai, purškalai… Ką rinktis, kad padėtumėte savo organizmui, o ne pakenktumėte?

Šiame straipsnyje nersime giliau nei įprasti reklaminiai šūkiai. Aptarsime, kaip veikia populiariausi preparatai, kokios yra dažniausios vartojimo klaidos ir kada vaistai yra būtini, o kada geriau pasikliauti arbatos puodeliu ir poilsiu.

Ar tikrai sergate peršalimu? Simptomų atpažinimas

Prieš griebiantis bet kokių medikamentų, būtina suprasti, su kuo kovojame. Peršalimas – tai ūminė viršutinių kvėpavimo takų infekcija, kurią dažniausiai sukelia virusai (rinovirusai, koronavirusai, adenovirusai ir kt.). Svarbu atskirti peršalimą nuo gripo, nes gydymo taktika gali skirtis.

Peršalimas dažniausiai prasideda palaipsniui. Pirmieji signalai būna gerklės perštėjimas, kurį po dienos ar dviejų pakeičia sloga, nosies užgulimas ir kosulys. Temperatūra suaugusiems pakyla retai arba būna nedidelė (subfebrili). Tuo tarpu gripas trenkia staiga: aukšta temperatūra, stiprus raumenų skausmas, didelis bendras silpnumas ir sausas kosulys atsiranda beveik vienu metu.

Kada vaistai yra tik pagalbininkai?

Svarbiausia tiesa, kurią reikia įsisąmoninti: nėra vaistų, kurie tiesiogiai užmuštų peršalimo virusus. Visi nereceptiniai vaistai nuo peršalimo yra simptominiai. Tai reiškia, kad jie palengvina jūsų savijautą, kol jūsų imuninė sistema kovoja su įsibrovėliu. Todėl pagrindinis tikslas renkantis vaistus – ne „išgydyti” ligą per valandą, o leisti sau pailsėti ir jaustis patogiau sveikimo proceso metu.

Karštieji gėrimai ir kompleksiniai vaistai: ką slepia sudėtis?

Vieni populiariausių preparatų vaistinėse – milteliai karštiems gėrimams ruošti. Jie mėgstami dėl greito efekto: išgeri, ir po pusvalandžio atrodo, kad gyvenimas prašviesėjo. Tačiau kas iš tikrųjų yra jų viduje?

Daugumos šių „stebuklingų” miltelių pagrindą sudaro trys-keturi komponentai:

• Paracetamolis: Mažina skausmą ir temperatūrą. Tai saugus vaistas, jei neviršijama dozė, tačiau būtent šiuose milteliuose dozės būna gana didelės (nuo 500 mg iki 1000 mg).
• Fenilefrinas arba pseudoefedrinas: Tai dekongestantai, kurie sutraukia kraujagysles. Dėl to sumažėja nosies gleivinės paburkimas ir tampa lengviau kvėpuoti. Tačiau jie taip pat gali pakelti kraujospūdį ir sukelti širdies plakimą.
• Vitaminas C: Dažnai dedamas kaip priedas imunitetui, nors jo terapinis poveikis ūminiu periodu yra diskutuotinas.
• Antihistamininiai vaistai (pvz., feniraminas): Jie mažina alergines reakcijas, čiaudulį ir ašarojimą, tačiau sukelia mieguistumą.

Pavojus slypi dubliavime. Dažna klaida – išgėrus „karšto gėrimo”, papildomai išgerti tabletę paracetamolio, nes „vis dar skauda galvą”. Tai tiesus kelias į perdozavimą, kuris yra itin pavojingas kepenims. Jei vartojate kompleksinius vaistus, jokių kitų vaistų nuo skausmo ar temperatūros vartoti negalima be gydytojo žinios.

Sloga: purškalai, lašai ir priklausomybės rizika

Užgulta nosis – vienas labiausiai varginančių simptomų, trukdantis miegoti ir ilsėtis. Vaistinės siūlo gausybę purškalų, tačiau juos galima suskirstyti į dvi pagrindines grupes:

1. Kraujagysles sutraukiantys vaistai (ksilometazolinas, oksimetazolinas)

Šie vaistai veikia žaibiškai. Įpurškus, nosies landos atsiveria per kelias minutes. Tačiau jie turi tamsiąją pusę. Jų negalima vartoti ilgiau nei 3–5, maksimaliai 7 dienas. Kodėl? Nes nosies gleivinė pripranta. Nutraukus vaisto vartojimą, nosis vėl užburksta dar stipriau (tai vadinama „rikošeto efektu” arba medikamentine sloga). Žmonės patenka į užburtą ratą, kai be buteliuko kišenėje nebegali kvėpuoti mėnesius ar net metus. Tai viena dažniausių LOR gydytojų sprendžiamų problemų.

2. Jūros vanduo ir aliejiniai lašai

Tai saugesnė alternatyva. Hipertoninis (didesnės druskos koncentracijos) jūros vanduo natūraliai mažina paburkimą ištraukdamas skysčius iš audinių. Izotoninis vanduo skirtas tiesiog plovimui ir drėkinimui. Aliejiniai lašai (su eukaliptu, pušų aliejumi) padeda, jei gleivinė yra išsausėjusi ir susidaro šašai. Šie preparatai nesukelia priklausomybės, todėl juos galima vartoti ilgiau.

Kosulys: slopinti ar skatinti?

Klaidingas kosulio gydymas yra klasikinė savigydos klaida. Kosulys yra apsauginė organizmo reakcija – taip plaučiai bando pašalinti tai, kas jiems trukdo (gleives, virusus). Todėl strategija priklauso nuo kosulio pobūdžio:

• Sausas, dirginantis kosulys: Dažniausiai pasireiškia ligos pradžioje. Jis neduoda naudos, tik drasko gerklę ir trukdo miegoti. Tokiu atveju galima vartoti kosulį slopinančius vaistus (sintetinius arba augalinius, pvz., su islandine kerpena).
• Drėgnas, produktvus kosulys: Tai reiškia, kad bronchuose yra skreplių. Šio kosulio jokiu būdu negalima slopinti! Jei užblokuosite kosulio refleksą, gleivės kaupsis plaučiuose, o tai ideali terpė bakterijoms ir kelią į plaučių uždegimą. Čia reikalingi mukolitikai (skystinantys gleives) ir atsikosėjimą lengvinantys preparatai (ambroksolis, acetilcisteinas ar gebenių ekstraktas).

Svarbu atsiminti: atsikosėjimą skatinančių vaistų nerekomenduojama vartoti vakare, likus mažiau nei 2-3 valandoms iki miego, nes suaktyvėjęs kosulys neleis užmigti.

Temperatūra: kada ją mušti?

Karščiavimas – tai ženklas, kad jūsų imuninė sistema veikia visu pajėgumu. Pakilus temperatūrai, organizme gaminasi interferonai – baltymai, naikinantys virusus. Be to, aukštesnėje temperatūroje virusų dauginimasis sulėtėja.

Daugelis daro klaidą griebdamiesi tabletės vos termometrui parodžius 37,2 °C. Medikai rekomenduoja nemušti temperatūros, kol ji nepasiekia 38–38,5 °C, nebent jaučiatės labai prastai, turite lėtinių širdies ligų ar esate linkę į traukulius. Leiskite organizmui pakovoti pačiam.

Renkantis vaistus nuo karščiavimo, populiariausi yra paracetamolis ir ibuprofenas. Ibuprofenas turi ir priešuždegiminį poveikį, tačiau jis labiau dirgina skrandį, todėl jį rekomenduojama gerti po valgio. Paracetamolis skrandžiui švelnesnis, bet, kaip minėta, pavojingas kepenims perdozavus.

Augaliniai preparatai ir liaudies medicina: mitai ir realybė

Lietuviai mėgsta gydytis natūraliai. Vaistažolės ir gamtos gėrybės gali būti puikiu priedu prie simptominio gydymo, tačiau svarbu nepervertinti jų galimybių.

Cinkas ir Vitaminas C

Tyrimai rodo, kad cinkas, pradėtas vartoti per pirmąsias 24 valandas nuo simptomų atsiradimo, gali sutrumpinti ligos trukmę maždaug viena diena. Vitaminas C, deja, stebuklų nedaro – jis svarbus bendram imunitetui, bet jau susirgus didelės jo dozės (virš 1000 mg) gali tik sudirginti skrandį ar inkstus, o ligos eigos reikšmingai nepakeis.

Medus, imbieras ir citrina

Tai – auksinė trijulė. Šilta (ne verdanti!) arbata su šiais ingredientais veikia raminančiai, drėkina gleivinę ir skatina prakaitavimą. Medus turi lengvų antibakterinių savybių ir puikiai padeda esant gerklės perštėjimui. Tačiau svarbu atsiminti – medų dėkite tik į pravėsusią arbatą, nes karštis sunaikina daugumą jo naudingųjų savybių.

Ežiuolė (Echinacea)

Tai populiarus augalas imunitetui stiprinti. Tačiau moksliniai duomenys prieštaringi. Manoma, kad ji efektyviausia profilaktiškai, o ne jau susirgus. Be to, ilgalaikis ežiuolės vartojimas be pertraukų nerekomenduojamas.

Dažniausios klaidos, kurios prailgina ligą

Net ir turint geriausių vaistų vaistinėlę, neteisingas elgesys gali viską sugadinti. Štai ko reikėtų vengti:

1. Antibiotikų vartojimas „dėl viso pikto”. Tai viena didžiausių grėsmių pasaulinei sveikatai. Antibiotikai neveikia virusų. Jie skirti tik bakterinėms komplikacijoms (kurias nustato gydytojas atlikęs kraujo tyrimą). Vartodami antibiotikus peršalus, jūs ne tik nepasveiksite greičiau, bet ir nualinsite savo žarnyno mikroflorą bei prisidėsite prie bakterijų atsparumo didinimo.
2. Vaikščiojimas į darbą sergant. „Heroizmas” darbe baigiasi tuo, kad apkrečiate kolegas, o patys rizikuojate komplikacijomis – sinusitu, bronchitu ar net miokarditu (širdies raumens uždegimu). Poilsis yra geriausias vaistas.
3. Skysčių trūkumas. Karščiuojant ir sloguojant organizmas netenka daug skysčių. Dehidratacija tirština gleives, todėl sunkiau atsikosėti ir išpūsti nosį. Vanduo, žolelių arbatos – jūsų geriausi draugai.
4. Patalpų nevėdinimas. Bijant skersvėjų, dažnai langai uždaromi aklinai. Tačiau tvankus oras pilnas virusų ir bakterijų. Būtina reguliariai vėdinti patalpas (ligoniui tuo metu išėjus į kitą kambarį), kad sumažintumėte virusų koncentraciją ore ir sudrėkintumėte jį.

Specialiosios grupės: vaikai ir nėščiosios

Vaistai nuo peršalimo, tinkantys suaugusiam vyrui, gali būti mirtinai pavojingi kūdikiui ar kenkti vaisiui.

Vaikai: Aspirinas (acetilsalicilo rūgštis) vaikams iki 16 metų yra griežtai draudžiamas virusinių infekcijų metu dėl Reye sindromo rizikos – retos, bet labai pavojingos būklės, pažeidžiančios kepenis ir smegenis. Vaikams temperatūrą ir skausmą mažinkite tik paracetamoliu arba ibuprofenu, tiksliai dozuojant pagal kūno svorį, o ne amžių. Kombinuoti vaistai nuo peršalimo (milteliai) vaikams iki 6 ar net 12 metų dažnai nerekomenduojami.

Nėščiosios: Nėštumo metu daugelis vaistų (net ir augalinių) yra nerekomenduojami. Saugiausiu pasirinkimu laikomas paracetamolis (trumpą laiką), tačiau dėl bet kokių vaistų vartojimo, ypač pirmajame trimestre, būtina pasitarti su gydytoju. Ibuprofenas trečiajame trimestre yra kontraindikuotinas.

Kada būtina kreiptis į gydytoją?

Nors peršalimą dažniausiai išsigydome patys, yra „raudonos vėliavos”, kurias ignoruoti pavojinga:

• Temperatūra virš 38,5 °C laikosi ilgiau nei 3 dienas.
• Atsiranda dusulys, sunku kvėpuoti, jaučiamas skausmas krūtinėje.
• Atsikosėjama krauju ar pūlingomis, žalsvomis gleivėmis.
• Stiprus ausies skausmas (gali rodyti otitą).
• Simptomai praėjo, bet po kelių dienų staiga vėl pablogėjo (tai dažnai rodo bakterinę komplikaciją).
• Bėrimai odoje, sprando sustingimas (meningito požymiai).

Apibendrinimas: jūsų namų vaistinėlės revizija

Kova su peršalimu yra strateginis žaidimas, kuriame svarbiausia – laiku suteikti organizmui resursų kovai ir netrukdyti jam. Jums nereikia visos vaistinės asortimento. Išmintingai sukomplektuota vaistinėlė turėtų atrodyti taip:

1. Termometras (patikimas).
2. Vaistai nuo skausmo ir temperatūros (paracetamolis arba ibuprofenas).
3. Jūros vanduo nosiai plauti.
4. Pastilės gerklei (su antiseptikais ar tiesiog drėkinančios).
5. Vitaminas C ir Cinkas (profilaktikai ar pačiai pradžiai).

Visa kita – sudėtiniai milteliai, sirupai, lašai – turėtų būti perkama tik atsiradus specifiniam poreikiui ir, idealiu atveju, pasitarus su vaistininku. Atminkite, kad vaistai nuo peršalimo yra tik ramentai, padedantys nueiti sveikimo kelią. Pagrindinis gydytojas yra jūsų imuninė sistema, o geriausias vaistas jai – kokybiškas miegas, ramybė ir daug skysčių.

Rūpinkitės savimi ne tik tada, kai susergate, bet ir visus metus – grūdinkitės, sveikai maitinkitės ir mažinkite stresą. Tada ir peršalimo sezonas nebus toks baisus, o vaistų prireiks gerokai rečiau.