Didelis Pulsas: Ką Daryti, Kai Širdis Plaka Per Greitai? Išsamus Gidas

Tikriausiai kiekvienas esame patyrę tą keistą, nerimą keliantį jausmą, kai širdis ima plakti lyg pamišusi. Atrodo, kad ji tuoj iššoks iš krūtinės, delnai suprakaituoja, o mintys ima suktis apie blogiausia. Tai – tachikardija, arba paprasčiau tariant, padažnėjęs širdies pulsas. Nors dažniausiai tai yra laikina ir nepavojinga organizmo reakcija į tam tikrus dirgiklius, kartais tai gali būti ir rimtesnės sveikatos problemos signalas. Tad ką daryti, kai susiduriate su šia situacija? Kaip atskirti, kada verta sunerimti, o kada pakanka tiesiog giliai įkvėpti? Šiame išsamiame gide atsakysime į visus šiuos klausimus ir pateiksime praktinių patarimų, kaip suvaldyti savo pulsą ir pasirūpinti širdies sveikata.

Kas Yra Normalus Pulsas ir Kada Jis Laikomas Padidėjusiu?

Prieš gilinantis į priežastis ir sprendimus, svarbu suprasti, kas apskritai yra pulsas ir kokios jo normos. Pulsas – tai ritmiškas arterijų išsiplėtimas ir susitraukimas, kurį sukelia širdies skilvelių veikla. Paprasčiau tariant, tai yra jūsų širdies susitraukimų dažnis per minutę (k./min.).

Ramybės būsenoje suaugusio žmogaus normalus pulsas svyruoja tarp 60 ir 100 kirčių per minutę. Tačiau ši riba yra gana plati ir priklauso nuo daugybės veiksnių:

• Amžius: Vaikų ir kūdikių pulsas natūraliai yra daug dažnesnis. Naujagimio pulsas gali siekti 120-160 k./min., o kelerių metų vaiko – apie 80-120 k./min.
• Fizinis pasirengimas: Sportininkų ir reguliariai sportuojančių žmonių širdis yra stipresnė ir efektyviau pumpuoja kraują. Dėl to jų ramybės būsenos pulsas gali būti žymiai retesnis, kartais siekiantis vos 40-50 k./min. Tai laikoma puikios fizinės formos ženklu.
• Emocinė būsena: Stresas, nerimas, džiaugsmas ar baimė akimirksniu padidina pulsą.
• Kūno temperatūra: Karščiuojant, kūno temperatūrai pakilus vienu laipsniu, pulsas gali padažnėti maždaug 10 kirčių per minutę.
• Paros metas: Paprastai ryte pulsas būna retesnis nei vakare.

Apie tachikardiją kalbame tuomet, kai suaugusio žmogaus pulsas ramybės būsenoje be aiškios priežasties viršija 100 kirčių per minutę. Svarbu pabrėžti – ramybės būsenoje. Jei bėgate krosą ar lipate laiptais į devintą aukštą, pulsas, siekiantis 150 k./min. ar daugiau, yra visiškai normali fiziologinė reakcija.

Dažniausios Padidėjusio Pulso Priežastys: Nuo Kavos Puodelio Iki Rimtų Ligų

Priežasčių, kodėl širdis ima plakti greičiau, yra begalė. Jas galima suskirstyti į dvi pagrindines grupes: fiziologines (susijusias su gyvensena ir aplinkos veiksniais) ir patologines (susijusias su ligomis).

Fiziologinės ir gyvensenos priežastys:

• Fizinis krūvis: Pati akivaizdžiausia priežastis. Sportuojant raumenims reikia daugiau deguonies, todėl širdis priversta dirbti intensyviau.
• Psichologinis stresas ir emocijos: Nerimas, panikos atakos, baimė, pyktis ar net didelis džiaugsmas aktyvuoja simpatinę nervų sistemą, kuri išskiria streso hormonus (adrenaliną, kortizolį), greitai padidinančius pulsą.
• Stimuliantai: Kofeinas (kava, arbata, energetiniai gėrimai), nikotinas (cigaretės, elektroninės cigaretės) ir alkoholis yra gerai žinomi širdies ritmo stimuliatoriai.
• Dehidratacija: Kai organizmui trūksta skysčių, kraujas sutirštėja. Širdžiai tenka dirbti sunkiau, kad išstumtų tirštesnį kraują į kraujagysles, todėl pulsas padažnėja.
• Karščiavimas: Infekcijos ir uždegimai didina kūno temperatūrą, o tai, kaip minėta, greitina ir širdies darbą.
• Miego trūkumas: Nuolatinis pervargimas ir kokybiško miego stoka išbalansuoja nervų sistemą ir gali sukelti pulso padažnėjimą.
• Kai kurie vaistai: Tam tikri medikamentai nuo peršalimo, astmos, skydliaukės ligų ar depresijos gali turėti šalutinį poveikį – padažnėjusį pulsą.

Medicininės (patologinės) priežastys:

• Širdies ir kraujagyslių ligos: Tai viena rimčiausių priežasčių grupė. Tachikardiją gali sukelti įvairios aritmijos (širdies ritmo sutrikimai), išeminė širdies liga, širdies nepakankamumas, širdies raumens uždegimas (miokarditas).
• Skydliaukės problemos: Hipertireozė, arba padidėjusi skydliaukės funkcija, kai gaminama per daug hormonų, smarkiai pagreitina viso organizmo metabolizmą, įskaitant ir širdies ritmą.
• Anemija (mažakraujystė): Kai kraujyje trūksta raudonųjų kraujo kūnelių (eritrocitų) arba hemoglobino, audiniai gauna mažiau deguonies. Širdis bando tai kompensuoti plakdama greičiau.
• Elektrolitų disbalansas: Svarbių mineralų, tokių kaip kalis, magnis, kalcis, trūkumas ar perteklius kraujyje gali sutrikdyti normalius širdies elektrinius impulsus.
• Žemas kraujo spaudimas (hipotenzija): Kai spaudimas staiga nukrenta, širdis ima plakti greičiau, stengdamasi palaikyti normalią kraujotaką smegenyse ir kituose organuose.
• Plaučių ligos: Lėtinė obstrukcinė plaučių liga (LOPL) ar plaučių embolija taip pat gali būti tachikardijos priežastis.

Ką Daryti Iškart, Pajutus Stiprų Širdies Plakimą? Pirmosios Pagalbos Žingsniai

Staiga užklupęs stiprus širdies plakimas gali išgąsdinti. Svarbiausia – nepanikuoti, nes nerimas tik dar labiau padidins pulsą. Išbandykite šiuos raminamuosius metodus:

1. Nurimkite ir pakeiskite poziciją

Nustokite daryti tai, ką darėte. Atsisėskite arba, jei įmanoma, atsigulkite. Tai sumažins krūvį širdžiai.

2. Atlikite giluminio kvėpavimo pratimus

Lėtas, gilus kvėpavimas aktyvuoja parasimpatinę nervų sistemą, kuri atsakinga už organizmo raminimą. Išbandykite „dėžutės kvėpavimą“:

• Lėtai įkvėpkite per nosį, skaičiuodami iki keturių.
• Sulaikykite kvėpavimą, skaičiuodami iki keturių.
• Lėtai iškvėpkite per burną, skaičiuodami iki keturių.
• Prieš vėl įkvėpdami padarykite pauzę, skaičiuodami iki keturių.

Kartokite šį ciklą kelias minutes, kol pajusite, kad ritmas lėtėja.

3. Išbandykite vagalinius manevrus

Tai specialūs veiksmai, stimuliuojantys klajoklį nervą (lot. nervus vagus), kuris padeda reguliuoti širdies ritmą. Šie metodai gali greitai ir efektyviai sulėtinti pulsą.

• Valsalvos manevras: Įkvėpkite, užspauskite nosį ir užsičiaupkite. Tuomet bandykite stipriai išpūsti orą (lyg pūstumėte balioną ar stangintumėtės) 10-15 sekundžių. Šis veiksmas padidina spaudimą krūtinės ląstoje ir stimuliuoja klajoklį nervą.
• Šalto vandens metodas: Apsišlakstykite veidą labai šaltu vandeniu arba trumpam panardinkite veidą į dubenį su šaltu vandeniu. Staigus temperatūros pokytis sukelia „nardymo refleksą“, kuris sulėtina širdies veiklą.
• Kosulys arba springimas: Stiprus, valingas kosėjimas kelis kartus iš eilės gali padidinti spaudimą krūtinėje ir suveikti panašiai kaip Valsalvos manevras.

4. Išgerkite stiklinę vandens

Jei įtariate, kad padažnėjusio pulso priežastis gali būti dehidratacija, lėtai išgerkite stiklinę vėsaus vandens. Tai padės atstatyti skysčių balansą ir gali normalizuoti pulsą.

Kada Būtina Nedelsiant Kreiptis į Gydytoją ar Kviesti Greitąją Pagalbą?

Nors dauguma tachikardijos epizodų yra nepavojingi, kai kurie simptomai rodo gyvybei pavojingą būklę. Nedelsdami kvieskite greitąją medicinos pagalbą telefonu 112, jei padažnėjusį pulsą lydi bent vienas iš šių simptomų:

• Krūtinės skausmas, spaudimas ar diskomfortas.
• Dusulys, oro trūkumas.
• Galvos svaigimas, alpulys ar sąmonės praradimas.
• Skausmas, plintantis į kairę ranką, kaklą, žandikaulį ar nugarą.
• Sumišimas, orientacijos sutrikimas.
• Jei pulsas ramybės būsenoje išlieka labai aukštas (pvz., virš 120-130 k./min.) ilgiau nei keliolika minučių ir raminimo metodai nepadeda.

Net jei grėsmingų simptomų nejaučiate, tačiau tachikardijos epizodai kartojasi dažnai, be aiškios priežasties, arba jei nerimaujate dėl savo širdies sveikatos, būtinai pasikonsultuokite su savo šeimos gydytoju ar kardiologu.

Ilgalaikiai Sprendimai ir Prevencija: Kaip „Sutarti“ su Savo Širdimi?

Norint išvengti nemalonių širdies permušimų ateityje, svarbu ne tik reaguoti į simptomus, bet ir imtis prevencinių priemonių. Sveika gyvensena – geriausias vaistas jūsų širdžiai.

1. Reguliarus fizinis aktyvumas: Paradoksalu, bet norint, kad širdis plaktų rečiau ramybėje, ją reikia reguliariai treniruoti. Aerobiniai pratimai (greitas ėjimas, bėgiojimas, plaukimas, važiavimas dviračiu) stiprina širdies raumenį. Siekite bent 150 minučių vidutinio intensyvumo arba 75 minučių didelio intensyvumo fizinio krūvio per savaitę.

2. Streso valdymas: Raskite jums tinkamų būdų atsipalaiduoti. Tai gali būti joga, meditacija, kvėpavimo pratimai, laikas gamtoje, mėgstamas hobis ar tiesiog pokalbis su artimu žmogumi. Sumažinę lėtinio streso lygį, sumažinsite ir pulso šuolių tikimybę.

3. Subalansuota mityba: Valgykite daugiau vaisių, daržovių, viso grūdo produktų, liesų baltymų ir sveikųjų riebalų (pvz., avokadų, riešutų, alyvuogių aliejaus). Ypač svarbūs širdžiai yra magnis (jo gausu žalialapėse daržovėse, riešutuose, sėklose) ir kalis (bananai, bulvės, špinatai), kurie padeda palaikyti normalų širdies ritmą. Ribokite druskos, sočiųjų riebalų ir perdirbto cukraus vartojimą.

4. Stimuliantų ribojimas: Stebėkite savo organizmo reakciją į kofeiną. Galbūt jums pakanka vieno kavos puodelio ryte? Venkite energetinių gėrimų. Mažinkite alkoholio vartojimą, o geriausia – visiškai jo atsisakykite. Metimas rūkyti yra vienas geriausių dalykų, kurį galite padaryti dėl savo širdies.

5. Kokybiškas miegas: Suaugusiam žmogui rekomenduojama miegoti 7-9 valandas per parą. Miego trūkumas didina streso hormonų kiekį ir alina širdį.

6. Reguliarūs sveikatos patikrinimai: Lankydamiesi pas gydytoją profilaktiškai, galite laiku nustatyti ir kontroliuoti tokias būkles kaip aukštas kraujospūdis, padidėjęs cholesterolio kiekis ar skydliaukės veiklos sutrikimai, kurie gali provokuoti tachikardiją.

Išvada

Padažnėjęs širdies pulsas – tai simptomas, kurio nereikėtų ignoruoti, bet ir nereikėtų iškart pulti į paniką. Dažniausiai tai tėra laikinas organizmo atsakas į stresą, fizinį krūvį ar puodelį stiprios kavos. Išmokus atpažinti priežastis ir taikyti paprastus raminimo metodus, daugeliu atvejų situaciją galima greitai suvaldyti. Tačiau jei tachikardija kartojasi, yra lydima grėsmingų simptomų ar kelia jums nerimą, nedvejokite ir kreipkitės į specialistus. Rūpestis savo širdimi šiandien – tai investicija į ilgą ir sveiką rytojų.