Skydliaukės Simptomai: Tylūs Signalai, Kurių Negalima Ignoruoti

Ar kada nors jautėtės taip, lyg jūsų kūnas veiktų ne savo ritmu? Galbūt jus vargina nuolatinis nuovargis, kurio neįveikia net ilgas miegas. O gal svoris kinta be jokios aiškios priežasties, nors mitybos įpročiai išliko tokie patys? Dažnai tokius pojūčius nurašome stresui, įtemptam gyvenimo būdui ar tiesiog „prastai dienai“. Tačiau kartais už šių, atrodytų, nereikšmingų negalavimų slepiasi mažytė, bet nepaprastai svarbi kaklo srityje esanti drugelio formos liauka – skydliaukė. Jos siunčiamų signalų atpažinimas yra pirmas žingsnis į geresnę savijautą ir sveikatą.

Skydliaukė – tai mūsų organizmo dirigentas, reguliuojantis medžiagų apykaitą, energijos gamybą, kūno temperatūrą, širdies ritmą ir net nuotaiką. Ji gamina gyvybiškai svarbius hormonus – tiroksiną (T4) ir trijodtironiną (T3). Kai šių hormonų gamyba sutrinka, išsiderina visas organizmo orkestras. Problemos gali kilti dviem pagrindinėmis kryptimis: kai skydliaukė tampa pernelyg vangi (hipotirozė) arba kai ji ima veikti per daug aktyviai (hipertirozė). Abi šios būklės pasireiškia skirtingais, tačiau kartais ir panašiais simptomais, kuriuos svarbu laiku atpažinti.

Hipotirozė: Kai Gyvenimo Tempas Sulėtėja

Hipotirozė, arba nepakankama skydliaukės veikla, yra kur kas dažnesnis sutrikimas, ypač tarp moterų. Kai skydliaukė pagamina per mažai hormonų, visi procesai organizme sulėtėja. Įsivaizduokite, kad jūsų vidinis variklis veikia vos puse pajėgumo. Iš pradžių simptomai gali būti neryškūs ir palaipsniui stiprėjantys, todėl juos lengva supainioti su senėjimo požymiais ar pervargimu.

Atidžiau pažvelkime į dažniausius hipotirozės siunčiamus signalus:

• Nepaaiškinamas nuovargis ir energijos stoka. Tai vienas pagrindinių ir labiausiai varginančių simptomų. Jaučiatės pavargę net ryte, vos atsikėlę, o dienos eigoje energijos vis mažėja. Paprasti darbai reikalauja didžiulių pastangų.
• Svorio augimas arba sunkumas numesti svorį. Sulėtėjus medžiagų apykaitai, organizmas pradeda kaupti atsargas. Net ir maitinantis įprastai ar net mažiau, svoris gali pradėti augti.
• Nuolatinis šalčio pojūtis. Jums šalta net tada, kai aplinkiniams šilta. Taip yra todėl, kad sulėtėjusi apykaita negamina pakankamai šilumos kūnui sušildyti.
• Sausa, pleiskanojanti oda ir lūžinėjantys nagai. Oda praranda elastingumą, gali atsirasti gelsvas atspalvis. Nagai tampa trapūs, sluoksniuojasi.
• Plaukų slinkimas. Plaukai ne tik slenka labiau nei įprastai, bet ir tampa sausi, šiurkštūs, praradę blizgesį. Gali išretėti ir antakiai, ypač jų išorinėje dalyje.
• Vidurių užkietėjimas. Sulėtėja ir virškinimo sistemos veikla, todėl tuštinimasis tampa retesnis ir sunkesnis.
• Raumenų ir sąnarių skausmai, silpnumas. Gali kamuoti maudžiantys, neaiškios kilmės skausmai įvairiose kūno vietose, jaučiamas bendras raumenų silpnumas.
• Užkimęs balsas ir patinęs veidas. Dėl skysčių kaupimosi audiniuose veidas, ypač paakiai, gali atrodyti paburkęs. Balso stygų patinimas sukelia balso tembro pasikeitimą, užkimimą.
• Kognityviniai sutrikimai („smegenų rūkas“). Sunku susikaupti, suprastėja atmintis, jaučiamas minčių lėtumas. Ši būsena dažnai apibūdinama kaip „smegenų rūkas“.
• Prislėgta nuotaika, depresija. Skydliaukės hormonų trūkumas tiesiogiai veikia smegenų chemiją, todėl gali atsirasti apatija, liūdesys, nerimas ar net klinikinė depresija.
• Sutrikęs menstruacijų ciklas. Moterims gali pasireikšti gausesnės, ilgesnės ir nereguliarios mėnesinės. Hipotirozė taip pat gali apsunkinti pastojimą.
• Padidėjęs cholesterolio kiekis kraujyje. Net ir sveikai maitinantis, kraujo tyrimai gali rodyti padidėjusį „blogojo“ cholesterolio lygį.

Dažniausia hipotirozės priežastis išsivysčiusiose šalyse yra autoimuninė liga – Hašimoto tiroiditas. Jos metu organizmo imuninė sistema per klaidą atakuoja ir palaipsniui ardo skydliaukės audinį, taip mažindama jos gebėjimą gaminti hormonus.

Hipertirozė: Kai Organizmas Veikia Penkta Pavara

Hipertirozė, arba padidėjusi skydliaukės veikla, yra priešinga būklė. Šiuo atveju skydliaukė gamina per daug hormonų, todėl visa medžiagų apykaita ir organizmo funkcijos yra tarsi „persuktos“. Kūnas veikia nuolatiniu pagreičiu, degindamas energiją milžinišku greičiu.

Hipertirozės simptomai dažnai yra ryškesni ir pasireiškia greičiau nei hipotirozės atveju:

• Nepaaiškinamas svorio kritimas. Nepaisant padidėjusio apetito ir didesnio suvartojamo maisto kiekio, svoris sparčiai krenta.
• Padažnėjęs širdies plakimas (tachikardija) ir palpitacijos. Jaučiamas stiprus, greitas ar neritmiškas širdies plakimas net ramybės būsenoje.
• Nervingumas, nerimas ir dirglumas. Žmogus tampa jautresnis, greitai susierzina, jaučia nuolatinę vidinę įtampą, gali pasireikšti panikos atakos.
• Rankų drebulys (tremoras). Smulkus pirštų ar visų plaštakų drebėjimas, kurį ypač lengva pastebėti ištiesus rankas.
• Padidėjęs prakaitavimas ir karščio netoleravimas. Kūnas nuolat gamina per daug šilumos, todėl net vėsią dieną gali būti karšta, gausiai prakaituojama.
• Padažnėjęs tuštinimasis ar viduriavimas. Dėl pagreitėjusios virškinimo sistemos veiklos maistas per greitai juda žarnynu.
• Nuovargis ir raumenų silpnumas. Nors organizmas veikia pagreitintu režimu, jis greitai išsenka. Ypač gali jaustis silpnumas šlaunų ir pečių raumenyse.
• Miego sutrikimai. Dėl nuolatinio nerimo ir padažnėjusio širdies plakimo sunku užmigti, miegas būna paviršutiniškas ir negaivus.
• Plaukų suplonėjimas ir trapumas. Plaukai tampa labai švelnūs, ploni ir linkę lūžinėti.
• Sutrikęs menstruacijų ciklas. Moterims mėnesinės gali tapti labai negausios, retos arba visai išnykti.
• Išsiplėtusi skydliaukė (gūžys). Kaklo priekinėje dalyje gali atsirasti matomas ar čiuopiamas patinimas.
• Akių pokyčiai (Grave’so oftalmopatija). Tai specifinis simptomas, būdingas dažniausiai hipertirozės priežasčiai – Grave’so ligai. Akys gali atrodyti išsprogusios, vargina sausumas, jautrumas šviesai, dvejinimasis akyse, spaudimo jausmas už akių.

Grave’so liga, kaip ir Hašimoto tiroiditas, yra autoimuninis sutrikimas. Tik šiuo atveju imuninė sistema gamina antikūnus, kurie skatina skydliaukę gaminti vis daugiau ir daugiau hormonų.

Klastingi Simptomai ir Diagnostikos Svarba

Verta paminėti, kad skydliaukės sutrikimų simptomai yra labai individualūs. Kai kuriems žmonėms pasireiškia tik keli iš jų, kitiems – visas kompleksas. Be to, dalis simptomų, pavyzdžiui, nuovargis ar gūžys, gali būti būdingi tiek hipotirozei, tiek hipertirozei. Ypač sudėtinga ligą įtarti vyresnio amžiaus žmonėms, nes nuovargis, atminties suprastėjimas ar raumenų skausmai dažnai nurašomi kaip natūralūs senėjimo procesai.

Būtent dėl šio simptomų nespecifiškumo ir platumo, savidiagnostika yra ne tik netiksli, bet ir pavojinga. Jei įtariate, kad jūsų savijautos pokyčius galėjo lemti skydliaukės veiklos sutrikimai, būtina kreiptis į savo šeimos gydytoją. Jis, įvertinęs jūsų nusiskundimus, paskirs paprastą kraujo tyrimą, kuris yra auksinis standartas diagnozuojant skydliaukės ligas.

Dažniausiai tiriami šie rodikliai:

• Tireotropinis hormonas (TTH arba angl. TSH). Tai hipofizės (galvos smegenų liaukos) gaminamas hormonas, kuris reguliuuoja skydliaukės veiklą. Jei TTH padidėjęs – skydliaukė tinginiauja (hipotirozė), jei sumažėjęs – ji per daug aktyvi (hipertirozė).
• Laisvas tiroksinas (LT4 arba angl. FT4). Tai pagrindinis skydliaukės gaminamas hormonas. Jo kiekis padeda patvirtinti diagnozę.
• Antikūnai (ATPO, anti-TG, TRAK). Jų nustatymas padeda išsiaiškinti ligos priežastį, pavyzdžiui, patvirtinti Hašimoto ar Grave’so ligą.

Kartais gali prireikti ir papildomų tyrimų, tokių kaip skydliaukės echoskopija, kuri leidžia įvertinti liaukos struktūrą, dydį, pastebėti mazgus ar kitus pakitimus.

Klausykite Savo Kūno

Skydliaukė yra mažas organas, darantis milžinišką įtaką mūsų gyvenimo kokybei. Jos siunčiami signalai dažnai būna tylūs ir klastingi, tačiau juos ignoruoti – didelė klaida. Negydomos skydliaukės ligos gali sukelti rimtų komplikacijų: širdies ir kraujagyslių ligas, nevaisingumą, osteoporozę, sunkią depresiją ir kitas sveikatos problemas.

Gera žinia ta, kad dauguma skydliaukės sutrikimų yra sėkmingai kontroliuojami ir gydomi. Tinkamai parinkus medikamentus ir reguliariai lankantis pas gydytoją endokrinologą, galima grįžti į visavertį, energingą ir džiaugsmingą gyvenimą. Todėl svarbiausia – būti atidiems sau. Jei jaučiate, kad kažkas negerai, jei atpažinote save aprašytuose simptomuose, nedvejokite. Pasikalbėkite su gydytoju. Tai gali būti pirmas ir svarbiausias žingsnis atgal į puikią savijautą.