Žemas kraujo spaudimas (hipotenzija): tylusis palydovas, kurį privalome suprasti

Dažnai girdime apie aukšto kraujo spaudimo pavojus – jį vadina „tyliuoju žudiku“, nuolat pabrėžiama būtinybė jį kontroliuoti. Tačiau ką daryti, kai svarstyklių rodyklė krypsta į priešingą pusę? Žemas kraujo spaudimas, mediciniškai vadinamas hipotenzija, yra būklė, kuri, nors ir ne tokia demonizuojama, gali gerokai apkartinti kasdienybę ir, tam tikrais atvejais, signalizuoti apie rimtesnes sveikatos problemas. Tai nėra tiesiog skaičiai kraujospūdžio matuoklio ekrane; tai – galvos svaigimas atsistojus, nuolatinis nuovargis ir energijos stygius, trukdantis džiaugtis gyvenimu. Šiame išsamiame straipsnyje panirsime į žemo kraujospūdžio pasaulį: išsiaiškinsime jo priežastis, atpažinsime simptomus ir, svarbiausia, sužinosime, kaip su juo gyventi kokybiškiau.

Kas yra žemas kraujo spaudimas?

Kraujo spaudimas – tai jėga, kuria kraujas spaudžia arterijų sieneles, kai širdis jį pumpuoja po visą kūną. Jis matuojamas dviem skaičiais: sistoliniu (viršutiniu) ir diastoliniu (apatiniu) spaudimu. Sistolinis spaudimas parodo spaudimą arterijose, kai širdis susitraukia ir išstumia kraują, o diastolinis – spaudimą, kai širdis ilsisi tarp dūžių. Idealus kraujo spaudimas yra apie 120/80 mmHg (milimetrų gyvsidabrio stulpelio).

Apie hipotenziją kalbama tuomet, kai kraujospūdžio rodmenys nukrenta žemiau 90/60 mmHg. Svarbu pabrėžti, kad tai nėra geležinė taisyklė. Kai kuriems žmonėms, ypač jauniems ir aktyviems, natūraliai žemesnis kraujo spaudimas gali būti norma ir nesukelti jokių nepatogumų. Problema atsiranda tada, kai žemas spaudimas sukelia juntamus simptomus ir blogina gyvenimo kokybę.

Pagrindiniai žemo kraujo spaudimo simptomai: atpažinkite savo kūno siunčiamus signalus

Hipotenzijos simptomai gali būti labai įvairūs – nuo vos juntamų iki stipriai varginančių. Būtina įsiklausyti į savo kūną ir atkreipti dėmesį į pasikartojančius negalavimus.

• Galvos svaigimas ir apsvaigimas. Tai vienas dažniausių simptomų, ypač pasireiškiantis staigiai keičiant kūno padėtį, pavyzdžiui, greitai atsistojus iš sėdimos ar gulimos padėties. Jaučiamas nestabilumas, lyg tuoj nualpsi.
• Alpimas (sinkopė). Sunkesniais atvejais, kai smegenys negauna pakankamai kraujo, žmogus gali prarasti sąmonę. Tai yra rimtas signalas, reikalaujantis medikų konsultacijos.
• Regėjimo sutrikimai. Gali aptemti akyse, vaizdas tapti neryškus, atsirasti „muselių“ ar taškelių. Tai dažnai lydi galvos svaigimą.
• Nuolatinis nuovargis ir silpnumas. Žmonės, turintys žemą kraujospūdį, dažnai skundžiasi energijos stoka, net ir gerai išsimiegoję jaučiasi pavargę ir nedarbingi.
• Sunkumas susikaupti. Dėl nepakankamo smegenų aprūpinimo deguonimi gali būti sunku sutelkti dėmesį, suprastėti atmintis.
• Pykinimas. Kartais žemą kraujospūdį lydi ir šleikštulys.
• Šalta, drėgna ir išblyškusi oda. Sulėtėjusi kraujotaka gali paveikti odos būklę.
• Pagreitėjęs, paviršutiniškas kvėpavimas. Kūnas bando kompensuoti sumažėjusį kraujo srautą, todėl kvėpavimas gali padažnėti.
• Troškulys. Kartais organizmas, bandydamas padidinti kraujo tūrį, signalizuoja apie skysčių poreikį.

Kodėl krenta kraujo spaudimas? Ieškome priežasčių

Žemo kraujospūdžio priežastys gali būti labai įvairios – nuo banalių kasdienių situacijų iki rimtų ligų. Svarbu jas išsiaiškinti, nes nuo to priklauso ir gydymo taktika.

Dažniausios hipotenzijos priežastys:

• Dehidratacija. Tai viena iš paprasčiausių ir dažniausių priežasčių. Kai organizmui trūksta skysčių (dėl per mažo vartojimo, vėmimo, viduriavimo, karščiavimo ar intensyvaus prakaitavimo), sumažėja kraujo tūris, o kartu – ir spaudimas.
• Širdies ligos. Problemos su širdimi, tokios kaip bradikardija (per retas širdies ritmas), širdies vožtuvų ligos, širdies nepakankamumas ar infarktas, gali sutrikdyti normalų kraujo pumpavimą ir lemti spaudimo kritimą.
• Endokrininės sistemos sutrikimai. Skydliaukės problemos (hipotirozė), antinksčių nepakankamumas (Adisono liga), hipoglikemija (per mažas cukraus kiekis kraujyje) ir netgi diabetas gali paveikti kraujospūdį reguliuojančius hormonus.
• Nėštumas. Nėštumo metu moters kraujotakos sistema sparčiai plečiasi, todėl kraujo spaudimas dažnai natūraliai sumažėja. Paprastai po gimdymo jis grįžta į normalų lygį.
• Didelis kraujo netekimas. Dėl traumų ar vidinio kraujavimo netekus daug kraujo, spaudimas drastiškai krenta. Tai gyvybei pavojinga būklė.
• Sepsis (kraujo užkrėtimas). Sunki infekcija, patekusi į kraują, gali sukelti gyvybei pavojingą kraujospūdžio kritimą, vadinamą sepsiniu šoku.
• Anafilaksija. Sunki alerginė reakcija į maistą, vaistus ar vabzdžių įkandimus gali sukelti staigų ir pavojingą kraujospūdžio kritimą.
• Tam tikri vaistai. Diuretikai (šlapimą varantys vaistai), alfa ir beta blokatoriai, vaistai nuo Parkinsono ligos, kai kurie antidepresantai, vaistai erekcijos disfunkcijai gydyti gali sumažinti kraujo spaudimą.
• Mitybos nepakankamumas. Vitamino B12 ir folio rūgšties trūkumas gali sukelti anemiją (mažakraujystę), kuri savo ruožtu gali lemti žemą kraujospūdį.

Hipotenzijos tipai

Svarbu žinoti, kad hipotenzija gali būti skirstoma į kelis tipus, priklausomai nuo to, kada ir kodėl ji pasireiškia.

• Ortostatinė (posturalinė) hipotenzija. Tai staigus kraujospūdžio kritimas atsistojus. Kai gulime ar sėdime, kraujas susitelkia kojose. Kūnui normaliai reaguojant, atsistojus širdis pradeda plakti greičiau, o kraujagyslės susitraukia, kad kraujas būtų nukreiptas į smegenis. Esant ortostatinei hipotenzijai, šis kompensacinis mechanizmas sutrinka, todėl pasireiškia galvos svaigimas, aptemsta akyse. Ji dažnesnė vyresnio amžiaus žmonėms.
• Postprandialinė hipotenzija. Šiuo atveju kraujo spaudimas krenta po valgio. Taip nutinka, nes po valgio didelis kraujo kiekis nukreipiamas į virškinamąjį traktą. Organizmas turi kompensuoti šį pokytį, tačiau kai kuriems žmonėms, ypač vyresniems arba sergantiems Parkinsono liga, tai nepavyksta.
• Neuraliai medijuota hipotenzija (NMH). Šis tipas dažniausiai pasitaiko vaikams ir jauniems žmonėms. Jis atsiranda po ilgo stovėjimo. Manoma, kad dėl to kalti sutrikę signalai tarp širdies ir smegenų. Smegenys klaidingai gauna signalą, kad kraujo spaudimas yra per aukštas, ir sulėtina širdies ritmą, o tai sukelia dar didesnį spaudimo kritimą.

Kada kreiptis į gydytoją?

Jei žemas kraujo spaudimas nesukelia jokių simptomų, greičiausiai nerimauti nereikia. Tačiau jei reguliariai patiriate galvos svaigimą, silpnumą, alpstate ar jaučiate kitus anksčiau išvardytus simptomus, būtina pasikonsultuoti su savo šeimos gydytoju. Specialisto konsultacija yra ypač svarbi, jei simptomai atsirado staiga arba yra labai stiprūs, nes tai gali būti rimtos ligos požymis.

Gydytojas surinks anamnezę, išklausys jūsų nusiskundimus, pamatuos kraujo spaudimą gulint ir stovint (ortostatinis mėginys), gali paskirti atlikti kraujo tyrimus (patikrinti cukraus kiekį, skydliaukės hormonus, anemijos rodiklius), elektrokardiogramą (EKG) ar kitus širdies tyrimus, kad nustatytų tikslią negalavimų priežastį.

Kaip gyventi su žemu kraujo spaudimu? Praktiniai patarimai

Dažniausiai žemo kraujospūdžio gydymas nereikalauja sudėtingų medicininių intervencijų. Pirmiausia siūloma keisti gyvenimo būdą ir mitybos įpročius. Šios paprastos priemonės gali ženkliai pagerinti savijautą.

Mitybos korekcijos:

• Gerkite daugiau skysčių. Vanduo yra geriausias jūsų draugas. Dehidratacija yra viena pagrindinių hipotenzijos priežasčių. Stenkitės per dieną išgerti bent 8 stiklines (apie 2 litrus) vandens. Karštu oru ar sportuojant skysčių poreikis dar labiau išauga.
• Vartokite daugiau druskos. Priešingai nei hipertenzija sergantiems žmonėms, tiems, kurių spaudimas žemas, saikingas druskos kiekio padidinimas gali būti naudingas. Natris padeda sulaikyti skysčius organizme ir taip padidina kraujo tūrį. Tačiau prieš didindami druskos kiekį pasitarkite su gydytoju, ypač jei turite inkstų problemų.
• Valgykite dažnai, bet po nedaug. Norint išvengti postprandialinės hipotenzijos (spaudimo kritimo po valgio), rekomenduojama valgyti mažesnėmis porcijomis, bet dažniau. Venkite gausių, angliavandeniais turtingų patiekalų (baltos duonos, bulvių, ryžių, makaronų).
• Ribokite alkoholį. Alkoholis plečia kraujagysles ir skatina skysčių pasišalinimą, o tai mažina kraujo spaudimą.
• Gerkite kavą ar arbatą. Kofeinas gali laikinai padidinti kraujo spaudimą. Puodelis kavos ryte ar per pietus gali padėti pasijusti žvalesniems, tačiau nepersistenkite, nes per didelis kofeino kiekis gali sukelti kitų problemų.

Gyvenimo būdo pokyčiai:

• Venkite staigių judesių. Ypač svarbu lėtai keltis iš lovos ar kėdės. Prieš atsistodami, kelias minutes pasėdėkite lovos krašto, pajudinkite pėdas ir čiurnas, kad suaktyvintumėte kraujotaką.
• Mūvėkite kompresines kojines. Elastinės kompresinės kojinės, kurios paprastai naudojamos venų varikozei gydyti, gali padėti sumažinti kraujo kaupimąsi kojose ir nukreipti jį į viršutinę kūno dalį.
• Reguliariai mankštinkitės. Fizinis aktyvumas, pavyzdžiui, vaikščiojimas, plaukimas, bėgiojimas, gerina kraujotaką ir tonizuoja kraujagysles. Svarbu pasirinkti tinkamą krūvį ir nepersitempti.
• Venkite ilgo stovėjimo. Jei tenka ilgai stovėti, stenkitės judėti, perkelkite svorį nuo vienos kojos ant kitos, kad stimuliuotumėte kraujo tekėjimą.
• Pakelkite lovos galvūgalį. Miegojimas su šiek tiek pakelta galva (apie 10-15 cm) gali padėti sumažinti ortostatinės hipotenzijos simptomus ryte.

Kada prireikia vaistų?

Daugumai žmonių pakanka gyvenimo būdo pokyčių. Tačiau jei hipotenzija yra sukelta konkrečios ligos, būtina gydyti pagrindinę priežastį. Sunkiais atvejais, kai simptomai labai vargina ir nepasiduoda koreguoti kitomis priemonėmis, gydytojas gali skirti specialių vaistų, kurie didina kraujo spaudimą, pavyzdžiui, fludrokortizono ar midodrino. Šie vaistai skiriami retai ir tik griežtai prižiūrint specialistui.

Žemas kraujo spaudimas – tai būklė, su kuria galima išmokti gyventi visavertį gyvenimą. Svarbiausia yra įsiklausyti į savo kūną, suprasti, kas sukelia nemalonius simptomus, ir imtis atitinkamų veiksmų. Paprasti mitybos ir gyvensenos pokyčiai dažnai daro stebuklus. Nesigėdykite ir nebijokite pasitarti su gydytoju – laiku nustatyta priežastis ir tinkamai parinktas planas padės jums vėl jaustis energingiems ir džiaugtis kiekviena diena be galvos svaigimo šešėlio.