Perioralinis dermatitas: išsamus gidas apie paslaptingą bėrimą aplink burną

Ar kada nors susidūrėte su situacija, kai, atrodo, iš niekur nieko aplink burną, nosį ar net akis atsiranda smulkūs, raudoni ir uždegiminiai spuogeliai? Jūs kruopščiai prižiūrite savo odą, naudojate kokybiškas priemones, bet bėrimas ne tik nenyksta, bet ir plečiasi. Jei ši situacija jums pažįstama, tikėtina, kad susidūrėte su perioraliniu dermatitu – viena labiausiai erzinančių ir klaidinančių odos būklių.

Tai nėra paprasti spuogai ar alergija. Tai – lėtinė, uždegiminė odos liga, kuri dažniausiai paveikia jaunas ir vidutinio amžiaus moteris, paversdama kasdienę odos priežiūrą tikru iššūkiu. Šiame išsamiame straipsnyje mes pasinersime į perioralinio dermatito pasaulį: išsiaiškinsime, kas tai yra, kodėl jis atsiranda, kaip jį atpažinti ir, svarbiausia, kaip sėkmingai jį suvaldyti ir susigrąžinti sveiką bei švarią odą.

Kas yra perioralinis dermatitas? Daugiau nei tik odos sudirgimas

Perioralinis dermatitas (lot. dermatitis perioralis) – tai uždegiminė odos liga, pasireiškianti smulkių, raudonų papulių (mazgelių) ir pustulių (pūlinukų) bėrimu. Nors pavadinimas nurodo, kad bėrimas atsiranda aplink burną (perioral), jis neretai išplinta ir aplink nosies šnerves (perinasal) ar net aplink akis (periocular arba periorbital).

Vienas būdingiausių šios ligos požymių, padedančių ją atskirti nuo kitų odos problemų, yra vadinamoji „taupymo zona“ (angl. sparing zone). Tai siauras, sveikos odos ruoželis aplink patį lūpų raudonį, kurio bėrimas paprastai nepaliečia. Atrodo, lyg aplink lūpas būtų nubrėžta nematoma linija, kurios bėrimas negali peržengti. Šis simptomas yra labai svarbus diagnostinis kriterijus.

Svarbu pabrėžti, kad perioralinis dermatitas nėra užkrečiamas ir nėra susijęs su prasta higiena. Priešingai, dažnai jis išsivysto tiems, kurie itin kruopščiai rūpinasi savo oda, tačiau naudoja netinkamas arba per daug aktyvių priemonių.

Perioralinio dermatito simptomai: kaip atpažinti priešą?

Nors iš pirmo žvilgsnio bėrimas gali priminti aknę ar rožinę (rosacea), perioralinio dermatito simptomai yra gana specifiški. Norint laiku pradėti gydymą, svarbu juos atpažinti:

• Smulkūs bėrimo elementai: Dažniausiai tai būna 1-2 mm dydžio raudonos papulės (mazgeliai be pūlingo turinio) ir pustulės (mazgeliai su pūlinga viršūnėle). Skirtingai nuo aknės, čia nebūna komedonų (inkštirų).
• Paraudimas ir uždegimas: Pažeista oda būna paraudusi, sudirgusi. Bėrimai gali susilieti į didesnius, uždegiminius plotus.
• Sausumas ir pleiskanojimas: Bėrimo vietose oda dažnai tampa sausa, gali atsirasti smulkus, į miltus panašus pleiskanojimas.
• Nemalonūs pojūčiai: Nors ne visada, tačiau dažnai jaučiamas odos tempimas, perštėjimas, deginimo jausmas ar nestiprus niežulys.
• Būdingas išsidėstymas: Klasikiniu atveju bėrimas lokalizuojasi aplink burną, nosies-lūpų raukšlėse, ant smakro. Sunkesniais atvejais gali apimti sritį aplink nosį ir akis.
• Sveikos odos ruožas aplink lūpas: Kaip minėta anksčiau, tai vienas svarbiausių šios ligos skiriamųjų bruožų.

Šie simptomai gali atsirasti ir vėl išnykti, liga linkusi į lėtinę eigą su paūmėjimais ir remisijomis. Todėl labai svarbu nebandyti diagnozuoti savarankiškai ir gydytis „patikrintais” močiučių receptais ar draugių rekomendacijomis – tai gali tik pabloginti situaciją.

Kodėl jis atsiranda? Pagrindinės priežastys ir provokuojantys veiksniai

Nors tiksli perioralinio dermatito priežastis nėra iki galo aiški, mokslininkai ir gydytojai sutaria dėl kelių pagrindinių rizikos veiksnių, kurie gali išprovokuoti arba pasunkinti ligos eigą. Dažnai tai būna ne vieno, o kelių veiksnių kombinacija.

1. Vietinio poveikio kortikosteroidai – pagrindinis kaltininkas

Pats dažniausias ir svarbiausias perioralinio dermatito sukėlėjas yra ilgalaikis ir nekontroliuojamas vietinio poveikio kortikosteroidų (dar vadinamų steroidiniais tepalais) naudojimas. Tai gali būti tiek receptiniai, stiprūs vaistai, tiek silpnesni, nereceptiniai, pavyzdžiui, hidrokortizono tepalas. Paradoksalu, tačiau iš pradžių šie tepalai gali laikinai pagerinti odos būklę – sumažinti paraudimą ir uždegimą. Tačiau nutraukus jų naudojimą, bėrimas atsinaujina su dviguba jėga. Tai vadinama „atoveiksmio“ (angl. rebound) efektu. Žmogus vėl griebiasi steroidinio tepalo, ir taip patenkama į užburtą ratą, iš kurio ištrūkti labai sunku. Oda tampa priklausoma nuo steroidų.

2. Kosmetikos priemonės

Perioralinį dermatitą gali išprovokuoti ir netinkama kosmetika. Ypač pavojingos yra sunkios, riebios, odą kemšančios (okliuzinės) priemonės:

• Riebūs kremai ir aliejai: Sunkūs maitinamieji kremai, vazelinas, parafino turinčios priemonės sutrikdo natūralią odos barjerinę funkciją ir skatina uždegimą.
• Makiažo pagrindai: Tankūs, ilgai išliekantys makiažo pagrindai taip pat gali kimšti poras ir dirginti odą.
• Aktyvūs ingredientai: Kartais odą gali sudirginti ir priemonės su retinoidais, rūgštimis (AHA, BHA), ypač jei jos naudojamos netinkamai.

3. Dantų pasta su fluoru

Kai kuriems žmonėms perioralinį dermatitą gali sukelti arba pabloginti fluorido turinti dantų pasta. Nors šis ryšys nėra galutinai įrodytas ir tinka ne visiems, pabandyti pakeisti dantų pastą į befluorę gydymo laikotarpiu yra viena pirmųjų rekomendacijų.

4. Kiti veiksniai

• Hormonų svyravimai: Liga dažnai paūmėja prieš menstruacijas, nėštumo metu arba vartojant kontraceptines tabletes.
• Inhaliuojami steroidai: Astmai ar kitoms kvėpavimo takų ligoms gydyti naudojami steroidiniai purškalai taip pat gali sukelti bėrimą aplink nosį ir burną.
• Apsauginiai kremai nuo saulės: Kai kurie cheminiai filtrai apsauginiuose kremuose gali dirginti jautrią, į perioralinį dermatitą linkusią odą.
• Mikroorganizmai: Spėjama, kad įtakos gali turėti ir odos mikrofloros disbalansas, pavyzdžiui, Fusobacterium bakterijų ar Candida grybelio suaktyvėjimas, tačiau jų vaidmuo nėra pagrindinis.
• Stresas ir nuovargis: Kaip ir daugelio kitų odos ligų atveju, stresas gali susilpninti imuninę sistemą ir tapti paūmėjimo trigeriu.

Diagnostika ir gydymas: kantrybės reikalaujantis kelias

Jei įtariate, kad jums perioralinis dermatitas, pirmas ir svarbiausias žingsnis – kreiptis į gydytoją dermatologą. Tik specialistas gali tiksliai nustatyti diagnozę, atskirti ją nuo kitų ligų (aknės, rožinės, seborėjinio ar kontaktinio dermatito) ir paskirti tinkamą gydymą.

Diagnozė dažniausiai nustatoma apžiūros metu, įvertinus bėrimų pobūdį ir lokalizaciją. Kartais gali prireikti atlikti odos nuograndų tyrimą, siekiant atmesti grybelinę infekciją ar demodekso erkučių (susijusių su rožine) vaidmenį.

Gydymas yra kompleksinis ir reikalauja didelės paciento kantrybės bei disciplinos. Jis apima kelis etapus.

1. „Nulinė terapija“ (Zero Therapy)

Tai – pats svarbiausias ir sunkiausias gydymo etapas. Jo esmė – nutraukti VISŲ priemonių, galinčių provokuoti bėrimą, naudojimą. Tai reiškia:

• VISIŠKAI nutraukti vietinio poveikio kortikosteroidų naudojimą. Gydytojas turi įspėti, kad pirmąsias 1-2 savaites po nutraukimo odos būklė gali drastiškai pablogėti – tai normali „atoveiksmio“ reakcija. Šį etapą tiesiog reikia ištverti.
• Nustoti naudoti bet kokią dekoratyvinę kosmetiką pažeistoje zonoje.
• Atsisakyti riebių kremų, serumų, aliejų ir prausiklių su aktyviais ingredientais.
• Pakeisti dantų pastą į befluorę.

Šiuo laikotarpiu odos priežiūra turi būti minimalistinė: prausimas drungnu vandeniu ir, jei būtina, labai lengvas, hipoalerginis, nekomedogeninis drėkiklis arba tiesiog nieko.

2. Receptiniai vaistai

Lygiagrečiai su „nuline terapija“ arba po jos, gydytojas skiria specifinį gydymą. Jis gali būti vietinis (tepami vaistai) arba sisteminis (geriamieji vaistai).

• Vietinis gydymas: Dažniausiai skiriami tepalai ar geliai su metronidazoliu arba azelaino rūgštimi. Šios priemonės veikia priešuždegimiškai ir antimikrobiškai. Sunkesniais atvejais gali būti skiriami kalcineurino inhibitoriai (takrolimuzas, pimekrolimuzas), kurie slopina vietinį imuninį atsaką.
• Sisteminis gydymas: Jei vietinis gydymas neefektyvus arba bėrimas labai išplitęs, skiriami geriamieji antibiotikai iš tetraciklinų grupės (pvz., doksiciklinas, minociklinas). Svarbu suprasti, kad šiuo atveju jie veikia ne kaip antibiotikai, o kaip stiprūs priešuždegiminiai vaistai. Gydymo kursas paprastai trunka nuo 6 iki 12 savaičių.

Kasdienė odos priežiūra ir prevencija: kaip išvengti paūmėjimų?

Sėkmingai suvaldžius ūmią būklę, labai svarbu laikytis tinkamos odos priežiūros rutinos, kad liga neatsinaujintų. Perioraliniam dermatitui būdingas pasikartojimas, todėl prevencija yra ne mažiau svarbi nei gydymas.

Rekomendacijos:

• Švelnus prausimas: Naudokite tik labai švelnius, bemuilius, be SLS (natrio laurilsulfato) prausiklius, skirtus jautriai odai. Venkite karšto vandens.
• Minimalistinis drėkinimas: Rinkitės lengvos tekstūros, nekomedogeninius, bekvapius drėkinamuosius kremus. Ieškokite sudėčių su keramidais, hialurono rūgštimi, niacinamidu, kurie stiprina odos barjerą.
• Apsauga nuo saulės: Būtina kasdienė apsauga nuo saulės. Rinkitės mineralinius filtrus (cinko oksidas, titano dioksidas), nes jie rečiau dirgina odą nei cheminiai filtrai.
• Atsargiai su naujais produktais: Prieš pradedant naudoti naują kosmetikos priemonę, visada atlikite lopo testą (užtepkite nedidelį kiekį ant odos už ausies ar ant vidinės riešo pusės ir stebėkite reakciją 24-48 valandas).
• Venkite provokatorių: Atsiminkite, kas galėjo išprovokuoti ligą anksčiau, ir venkite tų veiksnių ateityje. Būkite ypač atsargūs su bet kokiais steroidiniais tepalais.
• Subalansuota mityba ir streso valdymas: Nors tiesioginio ryšio tarp mitybos ir perioralinio dermatito nenustatyta, sveika, priešuždegiminė dieta (daugiau daržovių, vaisių, omega-3 riebalų rūgščių, mažiau cukraus ir perdirbto maisto) bei streso valdymo technikos (joga, meditacija, pakankamas miegas) tikrai prisidės prie geresnės bendros odos būklės.

Apibendrinimas

Perioralinis dermatitas – tai sudėtinga ir kantrybės reikalaujanti odos liga. Tačiau svarbiausia žinutė, kurią turite išsinešti – ji yra visiškai kontroliuojama. Sėkmės raktas – laiku kreiptis į gydytoją dermatologą, griežtai laikytis jo nurodymų, ypač „nulinės terapijos“ etape, ir ateityje pasirinkti tinkamą, minimalistinę odos priežiūros rutiną. Neeksperimentuokite su savo oda ir nepasiduokite pagundai greitai išspręsti problemą stebuklingais kremais – kelias į sveiką odą grįstas žiniomis, disciplina ir kantrybe.