Pūlinga Angina: Viskas, Ką Būtina Žinoti Apie Klastingą Gerklės Infekciją

Gerklės skausmas – vienas dažniausių negalavimų, su kuriuo susiduriame visi, ypač šaltuoju metų laiku. Dažnai numojame į jį ranka, manydami, kad tai tik paprastas peršalimas. Tačiau kartais už šio, atrodytų, nekalto simptomo slepiasi kur kas rimtesnė ir klastingesnė liga – pūlinga angina, mediciniškai vadinama ūminiu bakteriniu tonzilitu. Tai ne tik itin nemaloni, bet ir pavojinga būklė, kurią ignoruojant gali kilti sunkios komplikacijos. Šiame straipsnyje išsamiai panagrinėsime, kas yra pūlinga angina, kaip ją atpažinti, kodėl būtinas tinkamas gydymas ir kaip apsisaugoti nuo šios infekcijos.

Kas yra angina ir kodėl ji tampa pūlinga?

Norint suprasti, kas yra pūlinga angina, pirmiausia reikia susipažinti su mūsų tonzilėmis (dar vadinamomis gomurio migdolais). Tai du maži, ovalūs limfoidinio audinio dariniai, esantys abiejose ryklės pusėse, pačiame gerklės gale. Tonzilės yra svarbi imuninės sistemos dalis, veikianti kaip pirmoji gynybos linija prieš įkvepiamus ar su maistu patenkančius mikroorganizmus – virusus ir bakterijas. Jos „sugauna“ patogenus ir gamina antikūnus, padedančius organizmui kovoti su infekcija.

Kai tonzilės pačios tampa infekcijos židiniu ir jose prasideda uždegimas, ši būklė vadinama tonzilitu arba angina. Tonzilitą gali sukelti tiek virusai, tiek bakterijos. Virusinė angina yra dažnesnė, paprastai lengvesnės eigos ir praeina be specifinio gydymo. Tačiau kai uždegimą sukelia bakterijos, situacija tampa rimtesnė.

Pūlinga angina – tai ūminis bakterinis tonzilių uždegimas, kuriam būdingas pūlių (baltų ar gelsvų taškelių, apnašų) susidarymas tonzilių paviršiuje. Šie pūliai yra ne kas kita, o žuvusių bakterijų, imuninių ląstelių (leukocitų) ir audinių irimo produktų sankaupos. Būtent šis vizualus požymis ir suteikia ligai „pūlingos“ anginos pavadinimą.

Pūlinga Angina: Viskas, Ką Būtina Žinoti Apie Klastingą Gerklės Infekciją

Sukėlėjai: Nematomi priešai mūsų aplinkoje

Nors pūlingą anginą gali sukelti įvairios bakterijos, absoliutus „lyderis“ ir dažniausias kaltininkas yra A grupės beta hemolizinis streptokokas (Streptococcus pyogenes). Ši bakterija atsakinga net už 90-95% visų bakterinio tonzilito atvejų. Dėl to pūlinga angina dažnai vadinama tiesiog streptokokine angina arba „strepu“.

Šios bakterijos yra labai užkrečiamos ir plinta oro lašeliniu būdu – kai sergantis žmogus kosti, čiaudi, kalba ar net kvėpuoja. Užsikrėsti galima ir per kontaktą su užkrėstais daiktais (stiklinėmis, stalo įrankiais, žaislais) ar paviršiais, prie kurių lietėsi sergantysis. Inkubacinis periodas, t. y. laikas nuo užsikrėtimo iki pirmųjų simptomų pasireiškimo, paprastai trunka nuo 2 iki 5 dienų.

Nors A grupės streptokokas yra pagrindinis sukėlėjas, rečiau pasitaiko, kad pūlingą anginą sukelia kitos bakterijos, pavyzdžiui, stafilokokai (Staphylococcus aureus), pneumokokai (Streptococcus pneumoniae) ar hemofilai (Haemophilus influenzae).

Simptomai: Kaip atpažinti pūlingą anginą?

Pūlingos anginos simptomai paprastai išsivysto staiga ir būna labai intensyvūs. Skirtingai nuo virusinės infekcijos, kuriai būdingas laipsniškas pradžios etapas su sloga ir kosuliu, bakterinė angina smogia greitai ir stipriai. Svarbiausia yra mokėti atskirti šios ligos požymius, kad būtų galima laiku kreiptis pagalbos.

Būdingiausi pūlingos anginos simptomai:

  • Staigus ir labai stiprus gerklės skausmas. Pacientai dažnai apibūdina jį kaip „deginantį“, „draskantį“ ar primenantį stiklo šukių rijimą. Skausmas gali plisti į ausis.
  • Skausmingas rijimas (odinofagija). Ryti tampa taip sunku, kad kartais atsisakoma net skysčių, o tai gali sukelti dehidrataciją, ypač vaikams.
  • Aukšta kūno temperatūra. Karščiavimas paprastai būna staigus ir aukštas, siekiantis 39–40 °C, lydimas šaltkrėčio.
  • Pūlingos apnašos ant tonzilių. Pažvelgus į gerklę matomos ryškiai raudonos, paburkusios tonzilės, padengtos baltais ar gelsvais taškeliais, dryželiais ar ištisiniu sluoksniu.
  • Padidėję ir skausmingi kaklo limfmazgiai. Pačiupinėjus po žandikauliu ir kaklo šonuose jaučiami padidėję, jautrūs „guzeliai“.
  • Bendras negalavimas. Jaučiamas didelis silpnumas, nuovargis, raumenų ir galvos skausmai.
  • Blogas burnos kvapas. Dėl pūlingo proceso atsiranda specifinis, nemalonus kvapas iš burnos.

Vaikams, be šių klasikinių simptomų, gali pasireikšti ir pilvo skausmas, pykinimas bei vėmimas. Svarbu atkreipti dėmesį, kad pūlingai anginai paprastai nebūdinga sloga, kosulys ar užkimimas – šie simptomai labiau būdingi virusinėms kvėpavimo takų infekcijoms.

Diagnostika: Kai savigyda – ne išeitis

Pajutus pirmuosius pūlingai anginai būdingus simptomus, būtina nedelsiant kreiptis į šeimos gydytoją arba gydytoją otorinolaringologą (LOR). Savarankiškai diagnozuoti ir gydyti šią ligą yra ne tik neprotinga, bet ir pavojinga. Tik gydytojas gali tiksliai nustatyti ligos sukėlėją ir paskirti tinkamą gydymą.

Diagnostikos procesas apima kelis etapus:

  1. Anamnezė ir apžiūra. Gydytojas išklausys jūsų nusiskundimus, paklaus apie simptomų pradžią ir eigą. Po to atliks ryklės apžiūrą (faringoskopiją), kurios metu specialiu instrumentu (mentele) ir apšvietimu įvertins tonzilių būklę, paraudimo laipsnį, apnašų pobūdį. Taip pat apčiuops kaklo limfmazgius.
  2. Greitasis streptokoko antigeno nustatymo testas (A-strep testas). Tai greitas ir paprastas tyrimas, leidžiantis per 5-10 minučių nustatyti, ar gerklėje yra A grupės streptokokų. Specialiu tamponu paimamas tepinėlis nuo tonzilių paviršiaus ir užlašinamas ant testo juostelės. Teigiamas rezultatas patvirtina diagnozę.
  3. Gerklės pasėlis. Jei greitasis testas yra neigiamas, tačiau klinikiniai simptomai labai būdingi pūlingai anginai, gydytojas gali nuspręsti atlikti gerklės pasėlį. Tai „auksinis standartas“ diagnozuojant bakterines infekcijas. Mėginys, paimtas nuo tonzilių, siunčiamas į laboratoriją, kurioje auginamas specialioje terpėje. Šis tyrimas leidžia tiksliai identifikuoti bakterijos rūšį ir nustatyti jos jautrumą antibiotikams. Tiesa, atsakymo tenka laukti kelias dienas.
  4. Kraujo tyrimai. Gali būti atliekamas bendras kraujo tyrimas, kuriame matomi uždegimo rodikliai (padidėjęs leukocitų skaičius, ENG). Taip pat gali būti tiriamas C reaktyvinis baltymas (CRB), kurio koncentracija smarkiai padidėja esant bakterinei infekcijai.

Gydymas: Kova su infekcija ir jos pasekmėmis

Nustačius pūlingą anginą, sukeltą bakterijų, pagrindinis ir svarbiausias gydymo metodas yra antibiotikai. Būtent jie sunaikina ligos sukėlėją – streptokoko bakterijas – ir užkerta kelią pavojingų komplikacijų vystymuisi. Dažniausiai skiriami penicilino grupės antibiotikai (pvz., amoksicilinas), kuriems streptokokai vis dar yra jautrūs. Jei pacientas alergiškas penicilinui, parenkami kitų grupių antibiotikai.

Svarbiausia taisyklė – griežtai laikytis gydytojo nurodymų ir suvartoti visą paskirtą antibiotikų kursą, kuris paprastai trunka 10 dienų. Net jei po kelių dienų savijauta ženkliai pagerėja, skausmas sumažėja ir temperatūra nukrinta, gydymo nutraukti negalima! Per anksti nutraukus kursą, dalis bakterijų gali išlikti gyvos, liga gali atsinaujinti, o blogiausia – išsivystyti atsparumas antibiotikams ir kilti sunkios komplikacijos.

Be antibiotikų, taikomas ir simptominis gydymas, skirtas palengvinti ligos eigą:

  • Vaistai nuo skausmo ir karščiavimo: Paracetamolis arba ibuprofenas padeda sumažinti temperatūrą, gerklės ir galvos skausmą.
  • Vietinio poveikio priemonės: Gerklės skausmą gali palengvinti įvairios pastilės, purškalai, turintys antiseptinių, skausmą malšinančių ar uždegimą mažinančių savybių.
  • Gerklės skalavimas: Skalavimas druskos tirpalu (1 arbatinis šaukštelis druskos stiklinei šilto vandens), ramunėlių, medetkų ar šalavijų nuovirais padeda nuplauti pūlius, drėkinti gleivinę ir šiek tiek sumažinti skausmą.
  • Poilsis: Ligos metu organizmui reikia jėgų kovoti su infekcija, todėl būtinas lovos režimas.
  • Skysčiai: Gausus skysčių vartojimas (šiltos arbatos, vanduo, sultys) padeda išvengti dehidratacijos, ypač karščiuojant, ir skystina gleives. Venkite karštų, aštrių, rūgščių gėrimų ir maisto, kurie papildomai dirgintų gerklę.

Galimos komplikacijos: Kodėl negalima ignoruoti anginos

Tinkamai negydoma arba per anksti nutraukus gydymą, pūlinga streptokokinė angina gali sukelti labai rimtų ir net gyvybei pavojingų komplikacijų. Jos skirstomos į dvi grupes: pūlingas ir nepūlingas (sistemines).

Pūlingos (lokalios) komplikacijos:

  • Peritonzilinis abscesas: Tai pūlinys, susidarantis audiniuose aplink tonzilę. Jam būdingas itin stiprus, dažniausiai vienpusis skausmas, seilėtekis, sunkumas išsižioti (trizmas), prislopintas balsas („karštos bulvės“ fenomenas) ir aukšta temperatūra. Ši būklė reikalauja skubios hospitalizacijos ir chirurginio pūlinio atvėrimo.
  • Kitos infekcijos: Bakterijos iš tonzilių gali nukeliauti į aplinkinius audinius ir sukelti vidurinės ausies uždegimą (otitą), sinusitą, kaklo limfmazgių uždegimą (limfadenitą) ar net kaklo flegmoną (išplitusį pūlingą audinių uždegimą).

Nepūlingos (sisteminės) komplikacijos:

Šios komplikacijos yra kur kas pavojingesnės, nes pažeidžia ne tik aplinkinius audinius, bet ir kitas organų sistemas. Jos išsivysto praėjus kelioms savaitėms po persirgtos ir netinkamai gydytos anginos.

  • Ūminis reumatas (reumatinė karštligė): Tai sunki autoimuninė liga, kurios metu imuninė sistema, bandydama kovoti su streptokoko antigenais, per klaidą atakuoja ir savo organizmo audinius. Dažniausiai pažeidžiami sąnariai (poliartritas), širdis (karditas, galintis sukelti ilgalaikius širdies vožtuvų pažeidimus – įgytas širdies ydas), oda ir centrinė nervų sistema (chorėja).
  • Poststreptokokinis glomerulonefritas: Tai inkstų uždegimas, pažeidžiantis inkstų kamuolėlius (glomerulus), atsakingus už kraujo filtravimą. Pasireiškia patinimais, padidėjusiu kraujospūdžiu ir pakitimais šlapime.
  • PANDAS sindromas: Tai retesnė, bet vis dažniau diagnozuojama būklė vaikams (Pediatric Autoimmune Neuropsychiatric Disorders Associated with Streptococcal Infections). Po streptokokinės infekcijos vaikams gali staiga pasireikšti obsesinis-kompulsinis sutrikimas, tikai, nerimas ar kiti neuropsichiatriniai simptomai.

Būtent dėl šių grėsmingų komplikacijų pūlinga angina privalo būti gydoma antibiotikais, net jei simptomai atrodo valdomi.

Profilaktika: Kaip apsisaugoti?

Visiškai išvengti pūlingos anginos yra sudėtinga, nes jos sukėlėjai plačiai paplitę aplinkoje. Tačiau galima ženkliai sumažinti riziką laikantis paprastų higienos ir profilaktikos taisyklių:

  • Rankų higiena: Dažnas ir kruopštus rankų plovimas su muilu ir vandeniu yra vienas efektyviausių būdų apsisaugoti nuo daugelio infekcijų.
  • Vengti artimo kontakto: Stenkitės vengti artimo kontakto su sergančiais asmenimis, nesibučiuokite, nesidalinkite maistu ar gėrimais.
  • Kosėjimo ir čiaudėjimo etiketas: Kosėkite ir čiaudėkite į vienkartinę servetėlę arba į alkūnės linkį, o ne į delnus.
  • Asmeniniai daiktai: Nesidalykite asmeniniais daiktais, tokiais kaip stalo įrankiai, puodeliai, dantų šepetėliai.
  • Imuniteto stiprinimas: Sveika mityba, reguliarus fizinis aktyvumas, pakankamas miegas ir streso valdymas stiprina imuninę sistemą ir padeda organizmui efektyviau kovoti su infekcijomis.

Apibendrinimas

Pūlinga angina – tai ne paprastas gerklės perštėjimas, o rimta bakterinė infekcija, reikalaujanti profesionalios medicininės pagalbos. Jos simptomai – staigus ir stiprus skausmas, aukšta temperatūra bei pūlingos apnašos – turėtų būti signalas nedelsiant kreiptis į gydytoją. Tiksli diagnostika ir laiku pradėtas gydymas antibiotikais yra gyvybiškai svarbūs ne tik greitesniam pasveikimui, bet ir siekiant išvengti sunkių, ilgalaikes pasekmes galinčių turėti komplikacijų, tokių kaip peritonzilinis abscesas, ūminis reumatas ar inkstų pažeidimai. Rūpinkitės savo ir savo artimųjų sveikata – neignoruokite pavojaus signalų ir visada pasitikėkite specialistų pagalba.

Jums taip pat gali patikti...

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Share via
Copy link