Herpes virusas, dažnai girdimas, bet ne visada iki galo suprantamas terminas, apibūdina visą virusų šeimą, galinčią sukelti įvairias ligas – nuo paprastos lūpų pūslelinės iki sunkių neurologinių pažeidimų. Šie virusai pasižymi ypatinga savybe – gebėjimu „užmigti” mūsų organizme ir, esant palankioms sąlygoms, vėl „pabusti”, sukeldami nemalonius simptomus. Panagrinėkime šiuos virusus išsamiau, atskleisdami jų prigimtį, sukeliamas ligas, gydymo būdus ir prevencijos priemones.
Herpes virusų įvairovė: ne tik lūpų pūslelinė
Herpes virusų šeima yra didelė ir įvairi. Mokslininkai šiuo metu žino aštuonis žmogui pavojingus herpes virusų tipus. Kiekvienas iš jų turi savo „mėgstamas” vietas organizme ir sukelia specifinius simptomus.
- 1 tipo herpes simplex virusas (HSV-1): Dažniausiai siejamas su burnos ir lūpų pūsleline, dar vadinama „šaltkrėčiu”. Tačiau HSV-1 gali sukelti ir akių infekcijas, o retais atvejais – net ir encefalitą (smegenų uždegimą).
- 2 tipo herpes simplex virusas (HSV-2): Paprastai sukelia genitalijų pūslelinę, kuri pasireiškia skausmingomis pūslelėmis ir opelėmis lytinių organų srityje. HSV-2 taip pat gali sukelti naujagimių herpesą, kuris yra labai pavojinga būklė.
- Varicella-zoster virusas (VZV), dar žinomas kaip 3 tipo herpes virusas: Sukelia vėjaraupius – vaikystėje dažnai persergamą ligą, pasireiškiančią niežtinčiu bėrimu visame kūne. Po persirgimo virusas lieka organizme ir vėliau gali pasireikšti juostine pūsleline (herpes zoster), sukeliančia stiprų skausmą ir bėrimą vienoje kūno pusėje.
- Epstein-Barr virusas (EBV), dar žinomas kaip 4 tipo herpes virusas: Dažniausiai sukelia infekcinę mononukleozę, dar vadinamą „bučinių liga”. Ši liga pasireiškia karščiavimu, gerklės skausmu, limfmazgių padidėjimu ir nuovargiu. EBV taip pat siejamas su kai kuriomis vėžio formomis, pavyzdžiui, Burkitt limfoma.
- Citomegalovirusas (CMV), dar žinomas kaip 5 tipo herpes virusas: Daugeliui žmonių CMV nesukelia jokių simptomų. Tačiau žmonėms su susilpnėjusia imunine sistema, pavyzdžiui, ŽIV infekuotiems asmenims ar organų transplantacijos recipientams, CMV gali sukelti sunkias ligas, pažeisdamas plaučius, akis, virškinimo traktą ar smegenis. CMV taip pat gali sukelti įgimtas infekcijas, jei nėščioji užsikrečia pirmą kartą.
- Žmogaus herpes virusas 6 (HHV-6): Yra du HHV-6 potipiai – A ir B. HHV-6B dažniausiai sukelia kūdikių rožinę (roseola infantum), pasireiškiančią karščiavimu ir bėrimu. HHV-6A siejamas su įvairiomis neurologinėmis ligomis, tačiau jo vaidmuo dar nėra iki galo ištirtas.
- Žmogaus herpes virusas 7 (HHV-7): Šis virusas yra panašus į HHV-6 ir taip pat gali sukelti kūdikių rožinę. Jo vaidmuo sukelant kitas ligas dar nėra aiškus.
- Kaposi sarkomos herpes virusas (KSHV), dar žinomas kaip 8 tipo herpes virusas: Šis virusas sukelia Kaposi sarkomą – retą vėžio formą, dažniausiai pasireiškiančią ŽIV infekuotiems asmenims. Kaposi sarkoma pasireiškia violetinėmis ar rudomis dėmėmis odoje, gleivinėse ar vidaus organuose.
Kaip veikia herpes virusai? Latentinė infekcija
Vienas iš pagrindinių herpes virusų bruožų yra jų gebėjimas pereiti į latentinę būseną. Tai reiškia, kad po pirminės infekcijos virusas nepasitraukia iš organizmo, o „užmiega” nervų ląstelėse. Šioje būsenoje virusas nesidaugina ir nesukelia jokių simptomų. Tačiau tam tikri veiksniai, pavyzdžiui, stresas, nuovargis, susilpnėjusi imuninė sistema, saulės spinduliai ar hormonų pokyčiai, gali „pažadinti” virusą. Tuomet virusas pradeda daugintis ir keliauja nervais į odą ar gleivines, sukeldamas ligos pasikartojimą.
Simptomai: nuo pūslelių iki rimtų komplikacijų
Herpes virusų sukeliamų ligų simptomai labai skiriasi, priklausomai nuo viruso tipo ir pažeistos kūno vietos. Dažniausiai pasireiškia šie simptomai:
- Pūslelės: Tai vienas iš būdingiausių herpes virusų infekcijos požymių. Pūslelės gali atsirasti ant lūpų, lytinių organų, odos ar gleivinių. Jos yra skausmingos, pripildytos skysčio ir gali trūkinėti, sudarydamos opeles.
- Niežulys ir deginimas: Šie pojūčiai dažnai atsiranda dar prieš atsirandant pūslelėms.
- Karščiavimas: Kai kurios herpes virusų infekcijos, pavyzdžiui, vėjaraupiai ar infekcinė mononukleozė, gali sukelti karščiavimą.
- Gerklės skausmas: Tai dažnas infekcinės mononukleozės simptomas.
- Limfmazgių padidėjimas: Padidėję limfmazgiai gali būti infekcinės mononukleozės ar kitų herpes virusų infekcijų požymis.
- Nuovargis: Daugelis herpes virusų infekcijų sukelia nuovargį ir bendrą silpnumą.
- Raumenų skausmas: Kai kurios herpes virusų infekcijos gali sukelti raumenų skausmą.
- Galvos skausmas: Galvos skausmas gali būti herpes virusų infekcijos, ypač juostinės pūslelinės, simptomas.
Sunkesniais atvejais herpes virusai gali sukelti rimtų komplikacijų, pavyzdžiui, encefalitą (smegenų uždegimą), meningitą (smegenų dangalų uždegimą), keratitą (ragenos uždegimą), naujagimių herpesą ar Kaposi sarkomą.
Diagnozavimas: kaip atpažinti priešą?
Herpes virusų infekcijos diagnozavimas dažniausiai grindžiamas klinikiniais simptomais ir paciento ligos istorija. Tačiau kartais gali prireikti laboratorinių tyrimų, kad būtų patvirtinta diagnozė ir nustatytas viruso tipas. Šie tyrimai gali apimti:
- Viruso kultūros išskyrimas: Tai vienas iš patikimiausių būdų nustatyti herpes virusą. Tyrimui imamas mėginys iš pūslelių ar opelių.
- Polimerazės grandininė reakcija (PGR): Šis tyrimas leidžia aptikti viruso DNR mėginyje. PGR yra labai jautrus ir specifiškas tyrimas.
- Serologiniai tyrimai: Šie tyrimai leidžia nustatyti antikūnus prieš herpes virusus kraujyje. Antikūnai rodo, kad žmogus buvo užsikrėtęs virusu, bet nebūtinai reiškia aktyvią infekciją.
Gydymas: kova su nematomu priešu
Nors visiškai išgydyti herpes virusų infekcijos kol kas neįmanoma, yra vaistų, kurie gali padėti kontroliuoti simptomus ir sumažinti ligos pasikartojimo dažnį. Dažniausiai naudojami antivirusiniai vaistai, pavyzdžiui, acikloviras, valacikloviras ir famcikloviras. Šie vaistai slopina viruso dauginimąsi ir sutrumpina ligos trukmę. Sunkesniais atvejais, pavyzdžiui, esant encefalitui ar naujagimių herpesui, antivirusiniai vaistai skiriami į veną. Juostinei pūslelinei gydyti taip pat gali būti skiriami skausmą malšinantys vaistai ir kortikosteroidai. Svarbu pradėti gydymą kuo anksčiau, vos pajutus pirmuosius simptomus, kad būtų pasiektas geriausias efektas.
Prevencija: kaip apsisaugoti nuo infekcijos?
Nors visiškai apsisaugoti nuo herpes virusų infekcijos gali būti sunku, yra keletas priemonių, kurios gali sumažinti užsikrėtimo riziką:
- Venkite kontakto su sergančiais asmenimis: Jei žinote, kad žmogus serga aktyvia herpes virusų infekcija (pavyzdžiui, turi lūpų pūslelinę ar genitalijų pūslelinę), venkite tiesioginio kontakto su juo, įskaitant bučiavimąsi, lytinius santykius ir dalijimąsi asmeniniais daiktais (pavyzdžiui, rankšluosčiais ar lūpų balzamu).
- Laikykitės geros asmeninės higienos: Dažnai plaukite rankas muilu ir vandeniu, ypač po kontakto su galimai užkrėstais paviršiais.
- Stiprinkite imuninę sistemą: Sveika mityba, pakankamas miegas, reguliarus fizinis aktyvumas ir streso valdymas gali padėti stiprinti imuninę sistemą ir sumažinti ligos pasikartojimo riziką.
- Naudokite prezervatyvus: Prezervatyvai gali sumažinti lytiškai plintančių herpes virusų (HSV-2) perdavimo riziką, tačiau jie neapsaugo nuo infekcijos visiškai, nes virusas gali būti perduodamas per odos kontaktą neapsaugotose vietose.
- Venkite provokuojančių veiksnių: Jei žinote, kad tam tikri veiksniai (pavyzdžiui, stresas, saulės spinduliai ar menstruacijos) sukelia jūsų herpes virusų infekcijos pasikartojimą, stenkitės jų vengti.
- Skiepai: Yra vakcina nuo vėjaraupių (VZV), kuri taip pat apsaugo nuo juostinės pūslelinės.
Svarbu suprasti, jog herpes virusai lieka organizme visą gyvenimą, tačiau tinkamas gydymas ir prevencinės priemonės gali padėti gyventi pilnavertį gyenimą.
