Jodas – cheminis elementas, halogenas, kurio simbolis yra I, o atominis numeris – 53. Nors mums jo reikia labai nedideliais kiekiais, jodas yra gyvybiškai svarbus mikroelementas, būtinas normaliai skydliaukės veiklai ir bendrai organizmo sveikatai. Šiame straipsnyje išsamiai aptarsime jodo svarbą, jo funkcijas organizme, trūkumo ir pertekliaus simptomus, šaltinius maiste bei kitus svarbius aspektus.
Jodo vaidmuo organizme
Pagrindinė ir svarbiausia jodo funkcija organizme – dalyvavimas skydliaukės hormonų sintezėje. Skydliaukė, esanti kaklo priekyje, gamina du pagrindinius hormonus: tiroksiną (T4) ir trijodtironiną (T3). Šie hormonai reguliuoja daugybę organizmo procesų, įskaitant:
- Medžiagų apykaitą: T3 ir T4 reguliuoja bazinę medžiagų apykaitą, t.y., energijos kiekį, kurį organizmas sunaudoja ramybės būsenoje. Jie veikia beveik kiekvieną ląstelę, skatindami baltymų sintezę, angliavandenių ir riebalų apykaitą.
- Augimą ir vystymąsi: Skydliaukės hormonai yra ypač svarbūs vaisiaus ir vaikų augimui bei vystymuisi, ypač smegenų ir nervų sistemos. Jodo trūkumas nėštumo metu gali sukelti negrįžtamą protinį atsilikimą, vadinamą kretinizmu.
- Širdies ir kraujagyslių sistemos veiklą: T3 ir T4 didina širdies susitraukimų dažnį ir jėgą, taip pat veikia kraujagyslių tonusą.
- Kūno temperatūros reguliavimą: Skydliaukės hormonai padeda palaikyti normalią kūno temperatūrą, didindami šilumos gamybą organizme.
- Nervų sistemos veiklą: T3 ir T4 yra būtini normaliai nervų sistemos funkcijai, įskaitant mąstymą, atmintį ir nuotaiką.
- Lytinę funkciją: Jodas įtakoja ir sklandžią lytinę funkciją.
Be šių pagrindinių funkcijų, jodas taip pat gali turėti antioksidacinį poveikį ir prisidėti prie imuninės sistemos stiprinimo.
Jodo trūkumas: simptomai ir pasekmės
Jodo trūkumas yra viena iš dažniausiai pasitaikančių mikroelementų trūkumo problemų pasaulyje, ypač besivystančiose šalyse. Tačiau net ir išsivysčiusiose šalyse, įskaitant Lietuvą, jodo trūkumas gali būti aktualus tam tikroms gyventojų grupėms, pavyzdžiui, nėščioms moterims, kūdikiams ir žmonėms, kurie vartoja mažai jodo turinčio maisto.
Jodo trūkumo simptomai gali būti įvairūs ir priklauso nuo trūkumo sunkumo bei trukmės. Lengvas jodo trūkumas gali nesukelti jokių akivaizdžių simptomų, tačiau ilgainiui jis gali lemti skydliaukės veiklos sutrikimus. Dažniausi jodo trūkumo simptomai yra:
- Gūžys (struma): Tai padidėjusi skydliaukė, kuri gali būti matoma arba apčiuopiama kaklo srityje. Gūžys atsiranda, kai skydliaukė stengiasi kompensuoti jodo trūkumą ir intensyviau gaminti hormonus.
- Hipotirozė: Tai būklė, kai skydliaukė gamina nepakankamai hormonų. Hipotirozės simptomai gali būti nuovargis, svorio augimas, vidurių užkietėjimas, sausa oda, plaukų slinkimas, šalčio netoleravimas, depresija, atminties sutrikimai.
- Nėštumo komplikacijos: Jodo trūkumas nėštumo metu gali sukelti persileidimą, priešlaikinį gimdymą, apsigimimus, protinį atsilikimą ir kretinizmą vaisiui.
- Vaikų vystymosi sutrikimai: Jodo trūkumas vaikams gali sukelti augimo sulėtėjimą, protinį atsilikimą, mokymosi sunkumus, dėmesio ir elgesio problemas.
Jodo perteklius: simptomai ir pasekmės
Nors jodo trūkumas yra dažnesnė problema, jodo perteklius taip pat gali būti žalingas. Per didelis jodo kiekis gali sutrikdyti skydliaukės veiklą ir sukelti hipertirozę (padidėjusią skydliaukės funkciją) arba hipotirozę (sumažėjusią skydliaukės funkciją), ypač žmonėms, kurie jau turi skydliaukės problemų. Jodo pertekliaus simptomai gali būti:
- Gūžys (struma): Kaip ir jodo trūkumo atveju, perteklius taip pat gali sukelti skydliaukės padidėjimą.
- Hipertirozė: Tai būklė, kai skydliaukė gamina per daug hormonų. Hipertirozės simptomai gali būti nervingumas, dirglumas, nemiga, svorio kritimas, padažnėjęs širdies plakimas, prakaitavimas, raumenų silpnumas, tremoras.
- Aknė: Kai kuriais atvejais jodo perteklius gali pasireikšti odos bėrimais.
- Metalinis skonis burnoje.
- Burnos ir gerklės perštėjimas.
- Pykinimas ir vėmimas.
- Viduriavimas.
Svarbu pažymėti, kad jodo perteklius dažniausiai atsiranda dėl per didelio jodo papildų vartojimo arba tam tikrų vaistų, kurių sudėtyje yra jodo (pvz., amiodarono), vartojimo. Retai jodo perteklius atsiranda dėl maisto produktų.
Jodo šaltiniai maiste
Geriausias būdas užtikrinti pakankamą jodo kiekį organizme – subalansuota mityba, kurioje yra pakankamai jodo turinčių produktų. Pagrindiniai jodo šaltiniai maiste yra:
- Jūros gėrybės: Žuvis (ypač menkė, tunas, plekšnė), jūros dumbliai (laminarija, nori), krevetės, austrės.
- Joduota druska: Tai pagrindinis jodo šaltinis daugelyje šalių, įskaitant Lietuvą. Joduota druska yra paprasta stalo druska, į kurią pridėta nedidelis kiekis jodo.
- Pieno produktai: Pienas, jogurtas, sūris. Jodo kiekis pieno produktuose gali skirtis priklausomai nuo gyvulių pašaro.
- Kiaušiniai: Ypač kiaušinio trynys.
- Kai kurie vaisiai ir daržovės: Jodo kiekis augaliniuose produktuose priklauso nuo jodo kiekio dirvožemyje, kuriame jie augo. Daugiau jodo gali būti randama braškėse, špinatuose, bulvėse (su lupena).
Rekomenduojamos jodo paros normos
Rekomenduojamos jodo paros normos skiriasi priklausomai nuo amžiaus, lyties ir fiziologinės būklės:
- Kūdikiams (0-6 mėn.): 110 mikrogramų (mcg)
- Kūdikiams (7-12 mėn.): 130 mcg
- Vaikams (1-8 m.): 90 mcg
- Vaikams (9-13 m.): 120 mcg
- Paaugliams (14-18 m.): 150 mcg
- Suaugusiems: 150 mcg
- Nėščioms moterims: 220 mcg
- Žindančioms moterims: 290 mcg
Svarbu neviršyti viršutinės toleruojamos jodo paros normos, kuri suaugusiems yra 1100 mcg. Nėščioms ir žindančioms moterims bei žmonėms, turintiems skydliaukės problemų, prieš vartojant jodo papildus, būtina pasitarti su gydytoju.
Jodas Lietuvoje
Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų Europos šalių, jodo trūkumas yra aktuali problema. Nors joduota druska yra plačiai prieinama, tyrimai rodo, kad dalis gyventojų, ypač nėščios moterys ir vaikai, vis dar gauna nepakankamai jodo. Siekiant spręsti šią problemą, Lietuvoje vykdomos įvairios programos, skatinančios joduotos druskos vartojimą ir informuojančios visuomenę apie jodo svarbą.
Jodo papildai
Jei jodo neįmanoma gauti pakankamai su maistu, gali būti rekomenduojami jodo papildai. Tačiau prieš pradedant vartoti jodo papildus, būtina pasitarti su gydytoju arba vaistininku, kad būtų nustatyta tinkama dozė ir išvengta perdozavimo rizikos. Jodo papildai dažniausiai būna kalio jodido arba natrio jodido pavidalu. Nėščioms ir žindančioms moterims dažnai rekomenduojami specialūs multivitaminų ir mineralų kompleksai, kurių sudėtyje yra jodo.
Apibendrinimas
Jodas yra nepakeičiamas mikroelementas, būtinas normaliai skydliaukės veiklai ir bendrai organizmo sveikatai. Jo trūkumas gali sukelti rimtų sveikatos problemų, ypač nėštumo metu ir vaikystėje. Subalansuota mityba, kurioje yra pakankamai jodo turinčių produktų, yra geriausias būdas užtikrinti pakankamą jodo kiekį. Jei kyla abejonių dėl jodo kiekio organizme, būtina kreiptis į gydytoją, kuris atliks reikiamus tyrimus ir, jei reikia, paskirs tinkamą gydymą.
