Gyvename laikais, kai informacija pasiekiama ranka. Atrodo, jog viską galime sužinoti per kelias sekundes – tereikia išsitraukti išmanųjį telefoną. Tačiau paradoksalu, bet kuo daugiau informacijos turime, tuo didesnis netikrumo jausmas mus apima. Kasdien susiduriame su prieštaringomis naujienomis, melagingais faktais (angl. „fake news”), teorijomis, kurios paneigia viena kitą, ir begale nuomonių, kurios dažnai radikaliai skiriasi. Kaip atsirinkti, kas tiesa, o kas melas? Kaip gyventi šiame netikrumo pasaulyje?
Informacijos perteklius ir jo kaina
Informacijos amžius atnešė ne tik privalumų, bet ir iššūkių. Anksčiau informacija buvo sunkiai prieinama, ją saugojo bibliotekos ir archyvai. Dabar gi informacija liejasi laisvai, kartais net per kraštus. Šis perteklius sukuria triukšmą, kuriame sunku išgirsti tiesą. Esame nuolat bombarduojami naujienomis, pranešimais, reklama, socialinių tinklų įrašais. Mūsų smegenys tiesiog nepajėgia visko apdoroti, todėl dažnai pasikliaujame trumpais keliais – intuicija, emocijomis, išankstinėmis nuostatomis. O tai veda į klaidas ir netikrumą.
Melagingos naujienos ir dezinformacija
Vienas didžiausių netikrumo šaltinių – melagingos naujienos ir sąmoninga dezinformacija. Tai nėra naujas reiškinys, tačiau interneto ir socialinių tinklų eroje jis įgavo neregėtą mastą. Melagingos naujienos gali būti kuriamos dėl įvairių priežasčių: siekiant politinės naudos, norint pasipelnyti, ar tiesiog dėl pramogos. Jos dažnai apeliuoja į mūsų emocijas, todėl lengvai jomis patikime ir dalinamės su kitais. Taip melas plinta kaip virusas, užkrėsdamas vis daugiau žmonių.
Mokslas ir netikrumas
Net ir mokslas, kuris turėtų būti tiesos ir objektyvumo garantas, nėra apsaugotas nuo netikrumo. Moksliniai tyrimai yra sudėtingi ir dažnai reikalauja daug laiko bei pastangų. Nauji atradimai gali paneigti senas tiesas, o mokslininkų nuomonės kartais skiriasi. Tai nereiškia, kad mokslas yra nepatikimas, tiesiog reikia suprasti, kad jis nuolat vystosi ir tobulėja. Netikrumas yra neatsiejama mokslo dalis, varomoji jėga, skatinanti tolesnius tyrimus.
Socialiniai burbulai ir patvirtinimo šališkumas
Socialiniai tinklai sukuria vadinamuosius „burbulus”, kuriuose matome tik tą informaciją, kuri atitinka mūsų pažiūras. Algoritmai parenka mums turinį, kuris, jų manymu, mums patiks, todėl dažnai nematome kitokių nuomonių ir perspektyvų. Tai sustiprina vadinamąjį „patvirtinimo šališkumą” (angl. „confirmation bias”) – tendenciją ieškoti ir interpretuoti informaciją taip, kad ji patvirtintų mūsų jau turimas nuostatas. Dėl to tampa dar sunkiau atskirti tiesą nuo melo, nes esame apsupti tik tuo, kuo ir taip tikime.
Kaip naviguoti netikrumo jūroje?
Gyvenimas netikrumo pasaulyje gali kelti nerimą ir stresą. Tačiau yra būdų, kaip sumažinti šį netikrumą ir priimti geresnius sprendimus:
- Kritiškas mąstymas. Tai pagrindinis ginklas prieš melagingą informaciją ir dezinformaciją. Neužtenka tiesiog skaityti ar žiūrėti naujienas, reikia jas analizuoti, kelti klausimus, tikrinti šaltinius. Ar šaltinis patikimas? Ar pateikiami įrodymai? Ar informacija nešališka?
- Informacijos šaltinių įvairovė. Neskaitykite tik vieno naujienų portalo ar nežiūrėkite tik vienos televizijos laidos. Susipažinkite su skirtingomis nuomonėmis, perspektyvomis, kad susidarytumėte platesnį vaizdą.
- Emocijų valdymas. Melagingos naujienos dažnai apeliuoja į mūsų emocijas – pyktį, baimę, pasipiktinimą. Prieš dalindamiesi informacija, sustokite ir pagalvokite, ar ji nesukelia jums stiprių emocijų. Jei taip, tai gali būti ženklas, kad informacija yra manipuliuojanti.
- Faktų tikrinimas. Jei abejojate dėl informacijos teisingumo, patikrinkite ją kituose šaltiniuose. Yra specialių svetainių, skirtų faktų tikrinimui (pvz., patikrinta15min.lt).
- Skepticizmas. Būkite skeptiški. Tai nereiškia, kad reikia netikėti niekuo, bet reikia būti atsargiems ir nepasitikėti viskuo, ką perskaitote ar pamatote.
- Dialogas ir diskusijos. Nebijokite diskutuoti su žmonėmis, kurie turi kitokią nuomonę. Tai gali padėti jums pamatyti situaciją iš kitos perspektyvos ir geriau suprasti kitus žmones.
- Žiniasklaidos raštingumas. Mokykitės atpažinti manipuliacijas, propagandą ir dezinformaciją.
- Ribokite informacijos srautą. Neskirkite visos savo dienos naujienų skaitymui ir socialinių tinklų naršymui. Informacijos perteklius gali sukelti nerimą ir stresą.
- Priimkite netikrumą. Supraskite, kad ne visada galite žinoti viską tikrai. Netikrumas yra neišvengiama gyvenimo dalis.
- Pasitikėkite savimi. Išmokę kritiškai vertinti informaciją, bei pasirinkę kokybiškus informacijos šaltinius, galėsite labiau savimi pasitikėti.
Netikrumo filosofija
Netikrumas yra ne tik praktinė, bet ir filosofinė problema. Filosofai jau seniai diskutuoja apie tai, ką galime žinoti tikrai, ir ar apskritai įmanoma pasiekti absoliučią tiesą. Kai kurie filosofai, pavyzdžiui, skeptikai, teigia, kad absoliuti tiesa yra nepasiekiama. Kiti, pavyzdžiui, racionalistai, tiki, kad protas yra pagrindinis tiesos šaltinis. Dar kiti, pavyzdžiui, empirikai, teigia, kad žinios gaunamos per patirtį. Šios skirtingos filosofinės perspektyvos rodo, kad netikrumas yra sudėtinga ir daugialypė problema.
Netikrumas ir ateitis
Netikrumas, tikėtina, išliks svarbia mūsų gyvenimo dalimi ir ateityje. Technologijos toliau vystysis, informacijos srautas tik didės, o manipuliacijos taps vis sudėtingesnės. Todėl kritiškas mąstymas, informacijos šaltinių įvairovė ir gebėjimas valdyti emocijas taps dar svarbesniais įgūdžiais. Turėsime išmokti gyventi su netikrumu, priimti jį kaip neišvengiamą realybės dalį ir ieškoti būdų, kaip sumažinti jo neigiamą poveikį. Tai nereiškia, kad turime pasiduoti ir nustoti ieškoti tiesos. Priešingai, turime dar labiau stengtis ją atrasti, bet kartu būti pasiruošę, kad galutinio atsakymo galime ir nerasti.
