Katarakta – tai akies lęšiuko sudrumstėjimas, dėl kurio pablogėja regėjimas. Tai viena dažniausių regėjimo praradimo priežasčių pasaulyje, ypač vyresnio amžiaus žmonėms. Nors žodis „katarakta” gali skambėti gąsdinančiai, svarbu žinoti, kad daugeliu atvejų ši liga yra sėkmingai gydoma.
Kas yra katarakta ir kaip ji vystosi?
Mūsų akies lęšiukas, esantis už rainelės ir vyzdžio, veikia panašiai kaip fotoaparato objektyvas – fokusuoja šviesą į tinklainę, kurioje formuojamas vaizdas. Kad vaizdas būtų ryškus, lęšiukas turi būti skaidrus. Katarakta atsiranda, kai lęšiuke esantys baltymai pradeda kauptis ir sudaryti drumzles. Šios drumzlės išsklaido šviesą ir neleidžia jai tinkamai pasiekti tinklainės, todėl vaizdas tampa neryškus, tarsi žiūrėtumėte pro matinį stiklą.
Dažniausiai katarakta vystosi lėtai, bėgant metams. Iš pradžių pokyčiai gali būti nežymūs ir netrukdyti kasdienei veiklai. Tačiau laikui bėgant, drumzlės didėja ir regėjimas vis blogėja. Yra kelios kataraktos rūšys, priklausomai nuo to, kurioje lęšiuko dalyje susidaro drumzlės:
- Branduolinė katarakta: Drumstėjimas prasideda lęšiuko centre (branduolyje). Ši rūšis dažniausiai susijusi su senėjimu.
- Kortikalinė katarakta: Drumzlės formuojasi lęšiuko žievėje (išoriniame sluoksnyje). Ji dažnai pasireiškia žmonėms, sergantiems diabetu.
- Užpakalinė subkapsulinė katarakta: Drumstėjimas atsiranda lęšiuko užpakalinėje dalyje, po kapsule. Ši rūšis greičiau progresuoja ir dažniau pasitaiko jaunesniems žmonėms, vartojantiems steroidinius vaistus, arba sergantiems diabetu.
- Įgimta katarakta: Kai kurie kūdikiai gimsta su katarakta arba ji išsivysto ankstyvoje vaikystėje. Ši rūšis gali būti paveldima arba atsirasti dėl infekcijų nėštumo metu.
Kataraktos simptomai: kada kreiptis į gydytoją?
Ankstyvosiose stadijose katarakta gali nesukelti jokių pastebimų simptomų. Tačiau ligai progresuojant, gali atsirasti šie požymiai:
- Neryškus, miglotas ar blankus matymas.
- Padidėjęs jautrumas šviesai ir akinimas (ypač vairuojant naktį).
- Spalvų suvokimo pokyčiai (spalvos atrodo blankesnės ar pageltusios).
- Dvejinimasis akyse (vienoje akyje).
- Dažnas akinių stiprumo keitimas.
- Sunku matyti tamsoje.
- Apie šviesos šaltinius atsiranda ratilai (halos).
Jei pastebėjote bet kurį iš šių simptomų, būtina kreiptis į akių gydytoją (oftalmologą). Tik specialistas gali nustatyti tikslią diagnozę ir paskirti tinkamą gydymą. Nereikėtų delsti, nes negydoma katarakta gali sukelti visišką apakimą.
Kataraktos rizikos veiksniai: kas ją sukelia?
Nors tiksli kataraktos atsiradimo priežastis ne visada aiški, yra keletas veiksnių, kurie didina jos riziką:
- Amžius: Tai pagrindinis rizikos veiksnys. Daugumai žmonių katarakta pradeda vystytis po 40 metų, o sulaukus 80 metų, ji pasireiškia daugiau nei pusei žmonių.
- Genetika: Jei jūsų šeimoje yra buvę kataraktos atvejų, tikimybė susirgti šia liga yra didesnė.
- Diabetas: Žmonės, sergantys diabetu, turi didesnę riziką susirgti katarakta, ypač užpakaline subkapsuline.
- Akių traumos: Stiprūs smūgiai į akį, nudegimai ar cheminės medžiagos gali pažeisti lęšiuką ir sukelti kataraktą.
- Ilgalaikis steroidų vartojimas: Kai kurie vaistai, pavyzdžiui, kortikosteroidai, vartojami ilgą laiką, gali padidinti kataraktos riziką.
- Rūkymas: Rūkymas dvigubai padidina branduolinės kataraktos riziką ir trigubai – užpakalinės subkapsulinės kataraktos riziką.
- Pernelyg didelis saulės poveikis: Ilgalaikis ultravioletinių (UV) spindulių poveikis be apsaugos gali padidinti kataraktos riziką.
- Alkoholio vartojimas: Per didelis alkoholio vartojimas taip pat siejamas su didesne kataraktos rizika.
- Mitybos trūkumai: Manoma, kad antioksidantų (vitaminų C ir E) trūkumas gali turėti įtakos kataraktos vystymuisi.
- Ankstesnės akių operacijos: Tam tikros akių operacijos, pvz., vitrektomija, gali padidinti kataraktos atsiradimo riziką.
Kataraktos diagnostika: kaip nustatoma liga?
Kataraktą diagnozuoja oftalmologas, atlikdamas išsamų akių patikrinimą. Tyrimas paprastai apima:
- Regėjimo aštrumo patikrinimas: Gydytojas naudoja standartinę akių lentelę, kad nustatytų, kaip gerai matote įvairius atstumus.
- Plyšine lempa (biomikroskopija): Tai specialus mikroskopas, leidžiantis gydytojui apžiūrėti priekinę akies dalį, įskaitant lęšiuką, ir įvertinti drumzlių pobūdį bei vietą.
- Tinklainės tyrimas: Prieš šį tyrimą į akis paprastai lašinami vyzdžius plečiantys lašai. Tai leidžia gydytojui apžiūrėti tinklainę ir įsitikinti, kad nėra kitų regėjimo problemų.
- Akių spaudimo matavimas (tonometrija): Šis tyrimas atliekamas siekiant atmesti glaukomą, kuri taip pat gali sukelti regėjimo pablogėjimą.
Kataraktos gydymas: operacija ir kiti metodai
Vienintelis efektyvus kataraktos gydymo būdas yra chirurginė operacija. Tačiau ankstyvosiose stadijose, kai regėjimo pablogėjimas nėra labai ryškus, gydytojas gali rekomenduoti stipresnius akinius, ryškesnį apšvietimą ar specialius akinius nuo akinimo. Šios priemonės gali laikinai pagerinti regėjimą, bet neišgydo pačios kataraktos.
Sprendimas dėl operacijos priimamas individualiai, atsižvelgiant į paciento simptomus, regėjimo poreikius ir bendrą sveikatos būklę. Operacija paprastai rekomenduojama, kai katarakta pradeda trukdyti kasdienei veiklai, pavyzdžiui, vairavimui, skaitymui ar televizoriaus žiūrėjimui.
Kataraktos operacija (fakoemulsifikacija):
Tai dažniausiai atliekama kataraktos operacija. Jos metu per mažą pjūvį (apie 2-3 mm) į akį įvedamas ultragarsinis zondas, kuris suskaldo sudrumstėjusį lęšiuką į smulkias daleles. Šios dalelės yra išsiurbiamos, o į lęšiuko kapsulę (ploną maišelį, kuriame buvo lęšiukas) implantuojamas dirbtinis lęšiukas (intraokulinis lęšis – IOL). Operacija dažniausiai atliekama taikant vietinę nejautrą (lašais), trunka apie 15-30 minučių ir yra neskausminga. Pacientas paprastai tą pačią dieną gali grįžti namo.
Dirbtiniai lęšiukai (IOL):
Yra įvairių tipų dirbtinių lęšiukų, kurie parenkami individualiai, atsižvelgiant į paciento poreikius ir pageidavimus.
- Monofokaliniai lęšiukai: Tai dažniausiai naudojami lęšiukai, kurie užtikrina gerą matymą į vieną atstumą (dažniausiai į tolį). Po operacijos su šiais lęšiukais dažniausiai reikia akinių skaitymui.
- Multifokaliniai lęšiukai: Šie lęšiukai turi kelias zonas, leidžiančias matyti ir į tolį, ir iš arti, ir vidutiniu atstumu. Tai sumažina arba panaikina poreikį nešioti akinius po operacijos.
- Toriniai lęšiukai: Šie lęšiukai skirti žmonėms, turintiems astigmatizmą (netaisyklingą ragenos formą). Jie koreguoja astigmatizmą ir pagerina regėjimo aštrumą.
- Akkomoduojantys lęšiukai: Šie lęšiukai keičia savo formą, imituodami natūralaus lęšiuko akomodaciją (gebėjimą fokusuoti vaizdą įvairiais atstumais).
Pooperacinis laikotarpis ir galimos komplikacijos
Po kataraktos operacijos regėjimas paprastai pagerėja per kelias dienas ar savaites. Gydytojas paskirs akių lašus, kurie padės išvengti infekcijos ir uždegimo. Taip pat svarbu laikytis visų gydytojo nurodymų, vengti sunkaus fizinio krūvio, trinti akis ir saugoti jas nuo tiesioginių saulės spindulių.
Nors kataraktos operacija yra labai saugi ir efektyvi, kaip ir bet kuri chirurginė procedūra, ji gali sukelti tam tikrų komplikacijų. Dažniausios komplikacijos yra laikinas akies sudirginimas, sausumas, jautrumas šviesai. Retesnės, bet rimtesnės komplikacijos gali būti: tinklainės atšoka, infekcija, kraujavimas, akispūdžio padidėjimas, dirbtinio lęšiuko poslinkis. Jei po operacijos pastebėjote staigų regėjimo pablogėjimą, stiprų skausmą, paraudimą ar pūlingas išskyras iš akies, nedelsdami kreipkitės į gydytoją.
Kataraktos prevencija: ar galima jos išvengti?
Nors visiškai išvengti kataraktos neįmanoma, ypač senstant, yra keletas dalykų, kuriuos galite padaryti, kad sumažintumėte jos riziką ir sulėtintumėte jos vystymąsi:
- Reguliariai tikrinkitės akis: Tai ypač svarbu vyresniems nei 40 metų žmonėms. Ankstyva diagnostika leidžia laiku pradėti gydymą ir išvengti rimtų regėjimo problemų.
- Dėvėkite akinius nuo saulės: Apsaugokite akis nuo ultravioletinių spindulių, dėvėdami akinius nuo saulės su UV filtru.
- Meskite rūkyti: Rūkymas yra vienas iš pagrindinių kataraktos rizikos veiksnių.
- Sveikai maitinkitės: Valgykite daug vaisių, daržovių ir kitų maisto produktų, kuriuose gausu antioksidantų (vitaminų C ir E, liuteino, zeaksantino).
- Kontroliuokite cukraus kiekį kraujyje: Jei sergate diabetu, svarbu atidžiai stebėti gliukozės kiekį kraujyje ir laikytis gydytojo nurodymų.
- Vartokite vitaminus: Pasikonsultavę su gydytoju, galite vartoti maisto papildus, kuriuose yra antioksidantų.
- Ribokite alkoholio vartojimą: Saikingas alkoholio vartojimas gali padėti sumažinti kataraktos riziką.
Apibendrinimas
Katarakta yra dažna akių liga, kuri gali pabloginti regėjimą ir gyvenimo kokybę. Laimei, daugeliu atvejų ji yra sėkmingai gydoma chirurginiu būdu. Svarbu reguliariai tikrintis akis, ypač vyresniame amžiuje, ir pastebėjus pirmuosius simptomus, nedelsiant kreiptis į gydytoją. Laiku pradėtas gydymas gali padėti išsaugoti gerą regėjimą ir išvengti rimtų komplikacijų.
