Leukemija – tai kraujo ir kaulų čiulpų vėžys, paveikiantis baltuosius kraujo kūnelius (leukocitus). Šie kūneliai yra gyvybiškai svarbūs mūsų imuninei sistemai, kovojant su infekcijomis. Sergant leukemija, kaulų čiulpuose pradeda gamintis nenormalūs, nefunkcionalūs leukocitai, kurie ne tik nepajėgia kovoti su infekcijomis, bet ir išstumia sveikas kraujo ląsteles, sukeldami įvairius sveikatos sutrikimus.
Leukemijos tipai
Leukemija skirstoma į keturis pagrindinius tipus, atsižvelgiant į tai, kaip greitai liga progresuoja (ūminė ar lėtinė) ir kokio tipo baltieji kraujo kūneliai yra pažeisti (mieloidiniai ar limfoidiniai):
- Ūminė mieloidinė leukemija (ŪML): Tai dažniausia ūminės leukemijos forma suaugusiems. ŪML greitai progresuoja, o nenormalūs mieloblastai (nesubrendę baltieji kraujo kūneliai) kaupiasi kaulų čiulpuose ir kraujyje.
- Ūminė limfoblastinė leukemija (ŪLL): Dažniausiai pasitaiko vaikams, nors gali sirgti ir suaugusieji. Sergant ŪLL, kaulų čiulpuose gaminasi per daug nenormalių limfoblastų (nesubrendusių limfocitų).
- Lėtinė mieloidinė leukemija (LML): Ši leukemijos forma dažniausiai nustatoma suaugusiems ir paprastai progresuoja lėčiau nei ūminės formos. LML būdinga specifinė genetinė mutacija, vadinama Filadelfijos chromosoma.
- Lėtinė limfocitinė leukemija (LLL): Tai dažniausia lėtinės leukemijos forma suaugusiems, ypač vyresnio amžiaus žmonėms. LLL paprastai progresuoja lėtai, o nenormalūs limfocitai kaupiasi kraujyje, kaulų čiulpuose, limfmazgiuose ir blužnyje.
Be šių keturių pagrindinių tipų, yra ir retesnių leukemijos formų, tokių kaip plaukuotųjų ląstelių leukemija, didelių granuliuotų limfocitų leukemija ir kt.
Leukemijos priežastys ir rizikos veiksniai
Tikslios leukemijos priežastys nėra visiškai aiškios, tačiau žinoma, kad ligos atsiradimui įtakos turi genetiniai ir aplinkos veiksniai. Kai kurie iš rizikos veiksnių yra:
- Genetinės mutacijos: Tam tikros genetinės mutacijos, paveldėtos arba įgytos gyvenimo eigoje, gali padidinti leukemijos riziką. Pavyzdžiui, Dauno sindromas ir kitos genetinės ligos yra susijusios su didesne leukemijos rizika.
- Ankstesnis gydymas nuo vėžio: Chemoterapija ir radioterapija, naudojamos kitų vėžio formų gydymui, gali padidinti leukemijos išsivystymo riziką vėliau gyvenime.
- Poveikis didelėmis radiacijos dozėmis: Pavyzdžiui, branduolinių avarijų metu ar dirbant su radioaktyviomis medžiagomis be tinkamos apsaugos.
- Poveikis tam tikroms cheminėms medžiagoms: Ilgalaikis poveikis didelėmis benzino, formaldehido ir kitų cheminių medžiagų koncentracijomis gali padidinti leukemijos riziką.
- Rūkymas: Rūkymas yra susijęs su padidėjusia ūminės mieloidinės leukemijos rizika.
- Šeimos istorija: Jei šeimoje yra buvę leukemijos atvejų, rizika susirgti šia liga gali būti didesnė.
- Amžius: Kai kurios leukemijos formos, pavyzdžiui, ŪLL, dažniau pasitaiko vaikams, o kitos, pavyzdžiui, LLL, dažniau serga vyresnio amžiaus žmonės.
Svarbu pažymėti, kad daugelis žmonių, turinčių vieną ar kelis rizikos veiksnius, niekada nesuserga leukemija, o kai kurie žmonės, sergantys leukemija, neturi jokių žinomų rizikos veiksnių.
Leukemijos simptomai
Leukemijos simptomai gali skirtis priklausomai nuo ligos tipo, stadijos ir individualių organizmo savybių. Kai kurie dažniausiai pasitaikantys simptomai yra:
- Nuovargis ir silpnumas: Tai vienas dažniausių leukemijos simptomų, atsirandantis dėl anemijos (raudonųjų kraujo kūnelių trūkumo).
- Dažnos infekcijos: Dėl nefunkcionalių baltųjų kraujo kūnelių organizmas tampa mažiau atsparus infekcijoms.
- Karščiavimas ir naktinis prakaitavimas: Šie simptomai gali būti susiję su infekcijomis arba pačia leukemija.
- Lengvai atsirandančios mėlynės ir kraujavimas: Dėl trombocitų (kraujo plokštelių) trūkumo gali lengvai atsirasti mėlynės, kraujuoti dantenos, nosis, atsirasti kraujavimas iš virškinamojo trakto.
- Skausmas kauluose ir sąnariuose: Tai gali būti dėl nenormalių ląstelių kaupimosi kaulų čiulpuose.
- Padidėję limfmazgiai, kepenys ar blužnis: Šie organai gali padidėti dėl nenormalių ląstelių kaupimosi.
- Dusulys: Gali atsirasti dėl anemijos arba dėl leukemijos ląstelių infiltracijos į plaučius.
- Svorio kritimas: Neaiškus svorio kritimas gali būti vienas iš leukemijos simptomų.
- Pilvo pūtimas ar diskomfortas. Padidėjusi blužnis arba kepenys gali sukelti spaudimą pilvo srityje.
- Galvos skausmai. Retesniais atvejais, ypač ūminės leukemijos atveju, gali pasireikšti stiprūs galvos skausmai.
Svarbu paminėti, kad šie simptomai gali būti būdingi ir kitoms ligoms, todėl pajutus bet kurį iš jų, būtina kreiptis į gydytoją, kad būtų nustatyta tiksli diagnozė.
Leukemijos diagnostika
Leukemijos diagnostika apima kelis etapus:
- Fizinis ištyrimas: Gydytojas apžiūri pacientą, įvertina jo bendrą sveikatos būklę, apčiuopia limfmazgius, kepenis ir blužnį.
- Kraujo tyrimai: Atliekamas bendras kraujo tyrimas, kuris parodo kraujo ląstelių skaičių ir jų morfologiją (išvaizdą). Leukemijai būdingas nenormalus baltųjų kraujo kūnelių skaičiaus padidėjimas arba sumažėjimas, taip pat gali būti sumažėjęs raudonųjų kraujo kūnelių ir trombocitų skaičius. Taip pat gali būti atliekami kiti kraujo tyrimai, pvz., biocheminiai tyrimai, kurie padeda įvertinti organų funkciją.
- Kaulų čiulpų aspiracija ir biopsija: Tai pagrindiniai tyrimai, leidžiantys patvirtinti leukemijos diagnozę. Aspiracijos metu iš kaulų čiulpų (paprastai iš klubakaulio) plona adata paimamas skystas mėginys, o biopsijos metu – nedidelis kieto kaulų čiulpų audinio gabalėlis. Šie mėginiai tiriami mikroskopu, siekiant nustatyti nenormalių ląstelių tipą ir kiekį.
- Citogenetiniai tyrimai: Šie tyrimai atliekami siekiant nustatyti chromosomų pokyčius leukemijos ląstelėse. Tam tikri chromosomų pokyčiai (pvz., Filadelfijos chromosoma) yra būdingi tam tikroms leukemijos formoms ir gali turėti įtakos gydymo pasirinkimui.
- Molekuliniai genetiniai tyrimai: Šie tyrimai leidžia aptikti specifines genų mutacijas, kurios gali būti susijusios su leukemija. Ši informacija gali būti naudinga nustatant ligos prognozę ir parenkant tikslinį gydymą.
- Vaizdiniai tyrimai: Kai kuriais atvejais gali būti atliekami vaizdiniai tyrimai, pvz., rentgenograma, kompiuterinė tomografija (KT) ar magnetinio rezonanso tomografija (MRT), siekiant įvertinti, ar leukemija nėra išplitusi į kitus organus.
- Imunofenotipavimas. Šis tyrimas padeda nustatyti specifinius baltymus ant leukemijos ląstelių paviršiaus, kurie padeda tiksliau klasifikuoti leukemijos tipą.
Remdamasis šių tyrimų rezultatais, gydytojas nustato leukemijos tipą, stadiją ir parenka tinkamiausią gydymą.
Leukemijos gydymas
Leukemijos gydymas priklauso nuo daugelio veiksnių, įskaitant ligos tipą, stadiją, paciento amžių, bendrą sveikatos būklę ir genetinius pakitimus. Pagrindiniai gydymo metodai yra:
- Chemoterapija: Tai pagrindinis daugelio leukemijos formų gydymo metodas. Chemoterapija – tai vaistų, kurie naikina vėžines ląsteles, vartojimas. Chemoterapiniai vaistai gali būti skiriami tablečių forma, leidžiami į veną arba tiesiai į stuburo kanalą.
- Tikslinė terapija: Tai naujesnis gydymo metodas, kai naudojami vaistai, kurie veikia specifinius leukemijos ląstelių molekulinius taikinius. Pavyzdžiui, LML gydymui naudojami tirozinkinazės inhibitoriai, kurie blokuoja Filadelfijos chromosomos sukeltą nenormalų baltymą.
- Imunoterapija: Šis gydymo metodas stiprina paciento imuninę sistemą, kad ji galėtų kovoti su vėžinėmis ląstelėmis. Imunoterapijai gali būti naudojami monokloniniai antikūnai, ląstelių terapija (pvz., CAR-T ląstelių terapija) ar kiti imunomoduliatoriai.
- Kamieninių kraujo ląstelių transplantacija: Ši procedūra gali būti naudojama kai kuriems pacientams, sergantiems didelės rizikos leukemija arba atsinaujinusia liga. Transplantacijos metu paciento pažeisti kaulų čiulpai pakeičiami sveikomis kamieninėmis kraujo ląstelėmis, kurios gali būti paimtos iš paties paciento (autologinė transplantacija) arba iš donoro (alogeminė transplantacija).
- Radioterapija: Retai, bet radioterapija (gydymas didelės energijos spinduliais) gali būti naudojama tam tikroms leukemijos formoms gydyti, pavyzdžiui, jei liga išplitusi į smegenis ar sėklides.
- Palaikomasis gydymas. Gydymas apima ir priemones, skirtas palengvinti simptomus, išvengti komplikacijų ar jas gydyti. Tai gali būti kraujo perpylimai, antibiotikai, augimo faktoriai ir kt.
Gydymo planas kiekvienam pacientui sudaromas individualiai, atsižvelgiant į visus veiksnius. Dažnai naudojamas kelių gydymo metodų derinys.
Gyvenimas su leukemija ir prognozė
Gyvenimas su leukemija gali būti emociškai ir fiziškai sunkus. Svarbu gauti tinkamą medicininę pagalbą, taip pat psichologinę ir socialinę paramą. Pacientams ir jų artimiesiems gali padėti įvairios paramos grupės, psichologai, socialiniai darbuotojai. Leukemijos prognozė labai skiriasi priklausomai nuo ligos tipo, stadijos, paciento amžiaus, bendros sveikatos būklės ir atsako į gydymą. Kai kurios leukemijos formos, pavyzdžiui, ŪLL vaikams, dažnai pasižymi geru atsaku į gydymą ir didele išgyvenamumo tikimybe. Kitos formos, pavyzdžiui, ŪML suaugusiems, gali būti sunkiau gydomos. Šiuolaikiniai gydymo metodai, tokie kaip tikslinė terapija ir imunoterapija, gerokai pagerino leukemijos gydymo rezultatus ir daugelio pacientų gyvenimo kokybę.
