Krūtinės angina, dar vadinama stenokardija, yra širdies liga, pasireiškianti skausmu ar diskomfortu krūtinėje. Šis nemalonus pojūtis kyla, kai širdies raumeniui (miokardui) nepakanka kraujo, o kartu ir deguonies. Dažniausiai tai įvyksta dėl susiaurėjusių ar užsikimšusių vainikinių arterijų, kurios aprūpina širdį krauju. Svarbu suprasti, kad krūtinės angina nėra atskira liga, o simptomas, įspėjantis apie rimtesnę širdies problemą, dažniausiai – išeminę širdies ligą.
Pagrindinės krūtinės anginos priežastys
Pagrindinė krūtinės anginos priežastis – vainikinių arterijų aterosklerozė. Tai lėtinis procesas, kurio metu ant arterijų sienelių kaupiasi riebalų sankaupos (aterosklerozinės plokštelės), sudarytos iš cholesterolio, kalcio ir kitų medžiagų. Šios plokštelės palaipsniui siaurina arterijų spindį, ribodamos kraujo tekėjimą į širdies raumenį. Kai kraujotaka tampa nepakankama, ypač fizinio krūvio ar streso metu, širdis negauna pakankamai deguonies, ir tai sukelia skausmą.
Retesnės krūtinės anginos priežastys gali būti:
- Vainikinių arterijų spazmas (Prinzmetalio, arba variantinė, angina). Šiuo atveju arterijos susitraukia staiga, laikinai sustabdydamos kraujo tekėjimą.
- Mikrovaskulinė krūtinės angina (širdies sindromas X). Tai būklė, kai smulkiosios vainikinės arterijos nefunkcionuoja tinkamai, nors didžiosios arterijos nėra pažeistos.
- Anemija (mažakraujystė). Esant mažam raudonųjų kraujo kūnelių kiekiui, kraujas negali pernešti pakankamai deguonies.
- Aortos stenozė (aortos vožtuvo susiaurėjimas). Ši būklė apsunkina kraujo tekėjimą iš širdies į aortą ir visą kūną.
- Hipertrofinė kardiomiopatija (širdies raumens sustorėjimas). Sustorėjęs širdies raumuo reikalauja daugiau deguonies.
Krūtinės anginos simptomai
Pagrindinis krūtinės anginos simptomas yra skausmas ar diskomfortas krūtinėje. Jis dažniausiai apibūdinamas kaip:
- Spaudimas.
- Gniaužimas.
- Sunkumas.
- Degintimas.
- Veržimas.
Skausmas paprastai lokalizuojasi už krūtinkaulio, bet gali plisti į kairę ranką, petį, kaklą, žandikaulį, nugarą ar net viršutinę pilvo dalį. Kai kuriais atvejais skausmas gali būti jaučiamas tik šiose išvardintose srityse, be jokio diskomforto krūtinėje. Simptomai dažniausiai atsiranda fizinio krūvio metu, patiriant stresą, suvalgius gausų maistą, ar esant šaltam orui. Jie paprastai trunka nuo kelių minučių iki 15 minučių ir praeina pailsėjus arba pavartojus nitroglicerino.
Kiti galimi krūtinės anginos simptomai:
- Dusulys.
- Pykinimas.
- Vėmimas.
- Prakaitavimas.
- Silpnumas.
- Galvos svaigimas.
- Nerimas.
- Greitas ar nereguliarus širdies plakimas.
Svarbu pabrėžti, kad simptomai gali skirtis priklausomai nuo krūtinės anginos tipo. Pavyzdžiui, Prinzmetalio angina dažniausiai pasireiškia ramybės būsenoje, dažnai naktį.
Krūtinės anginos tipai
Skiriami keli pagrindiniai krūtinės anginos tipai:
- Stabili krūtinės angina. Tai dažniausia krūtinės anginos forma. Simptomai atsiranda nuspėjamai, fizinio krūvio ar emocinio streso metu, ir praeina pailsėjus ar pavartojus vaistų. Skausmo intensyvumas ir trukmė paprastai būna panašūs kiekvieno priepuolio metu.
- Nestabili krūtinės angina. Tai pavojingesnė krūtinės anginos forma. Simptomai gali atsirasti net ir ramybės būsenoje, būti stipresni ir trukti ilgiau nei įprastai. Nestabili krūtinės angina gali būti ženklas, kad artėja miokardo infarktas (širdies smūgis).
- Variantinė (Prinzmetalio) krūtinės angina. Ši reta forma atsiranda dėl vainikinių arterijų spazmo. Skausmas dažniausiai pasireiškia ramybės būsenoje, dažnai naktį tarp vidurnakčio ir ankstyvo ryto.
- Mikrovaskulinė krūtinės angina (širdies sindromas X). Ši būklė paveikia smulkiąsias vainikines arterijas. Simptomai gali būti panašūs į stabilios krūtinės anginos simptomus, tačiau gali trukti ilgiau.
Diagnostika
Krūtinės anginos diagnozė nustatoma remiantis paciento nusiskundimais, ligos istorija, fiziniu ištyrimu ir specialiais tyrimais. Gydytojas gali skirti šiuos tyrimus:
- Elektrokardiograma (EKG). Šis tyrimas registruoja širdies elektrinį aktyvumą ir gali parodyti širdies ritmo sutrikimus ar išemijos požymius.
- Krūvio EKG (veloergometrija arba bėgtakio testas). Šio tyrimo metu EKG registruojama fizinio krūvio metu. Tai padeda įvertinti, kaip širdis reaguoja į padidėjusį deguonies poreikį.
- Širdies echoskopija (echokardiografija). Šis tyrimas naudoja ultragarso bangas, kad sukurtų širdies vaizdą. Jis leidžia įvertinti širdies struktūrą ir funkciją.
- Vainikinių arterijų angiografija (koronarografija). Tai invazinis tyrimas, kurio metu į vainikines arterijas suleidžiama kontrastinė medžiaga ir atliekamos rentgeno nuotraukos. Tai leidžia tiesiogiai pamatyti arterijų būklę ir nustatyti susiaurėjimus ar užsikimšimus.
- Širdies kompiuterinė tomografija (KT) arba magnetinio rezonanso tomografija (MRT). Šie tyrimai gali būti naudojami norint gauti detalesnius širdies ir vainikinių arterijų vaizdus.
- Kraujo tyrimai. Gali atskleisti padidėjusi kreatinkinazės ar troponino kiekį.
Krūtinės anginos gydymas
Krūtinės anginos gydymo tikslai yra sumažinti simptomus, užkirsti kelią miokardo infarktui ir pagerinti gyvenimo kokybę. Gydymas gali apimti:
- Gyvensenos pokyčius. Tai esminė gydymo dalis. Rekomenduojama mesti rūkyti, laikytis sveikos mitybos (mažai sočiųjų riebalų, cholesterolio ir druskos), reguliariai mankštintis (pasitarus su gydytoju), palaikyti sveiką kūno svorį, vengti streso ir pakankamai ilsėtis.
- Vaistus. Gydytojas gali skirti įvairių vaistų, priklausomai nuo krūtinės anginos tipo ir sunkumo. Dažniausiai naudojami vaistai yra:
- Nitratai (pvz., nitroglicerinas). Jie plečia kraujagysles ir mažina širdies apkrovą. Nitroglicerinas dažniausiai naudojamas po liežuviu tablečių ar purškalo forma priepuolio metu.
- Beta blokatoriai. Jie lėtina širdies ritmą ir mažina kraujospūdį, taip sumažindami širdies deguonies poreikį.
- Kalcio kanalų blokatoriai. Jie taip pat plečia kraujagysles ir mažina širdies apkrovą.
- Antiagregantai (pvz., aspirinas). Jie mažina kraujo krešulių susidarymo riziką.
- Statinai. Jie mažina cholesterolio kiekį kraujyje ir lėtina aterosklerozės progresavimą.
- AKF inhibitoriai arba ARB. Padeda sureguliuoti kraujo spaudimą.
- Invazines procedūras. Jei gyvensenos pokyčiai ir vaistai nepadeda kontroliuoti simptomų, gali būti reikalingos invazinės procedūros:
- Perkutaninė vainikinių arterijų intervencija (PVAI), dar vadinama angioplastika su stentavimu. Šios procedūros metu į susiaurėjusią arteriją įvedamas kateteris su balionėliu. Balionėlis išpučiamas, kad praplėstų arteriją, ir dažnai įstatomas stentas (metalinis tinklelis), kad arterija liktų atvira.
- Aortos-vainikinių jungčių suformavimo operacija (šuntavimas). Šios operacijos metu sukuriamos naujos kraujotakos trasos, apeinant užsikimšusias vainikines arterijas. Tam naudojamos kraujagyslės, paimtos iš kitų kūno vietų.
Krūtinės anginos prevencija
Nors visiškai išvengti krūtinės anginos ne visada įmanoma, galima sumažinti jos riziką laikantis sveikos gyvensenos principų:
- Nerūkykite. Rūkymas yra vienas pagrindinių širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių.
- Laikykitės sveikos mitybos. Valgykite daug vaisių, daržovių, neskaldytų grūdų, liesos mėsos ir žuvies. Ribokite sočiųjų riebalų, cholesterolio ir druskos vartojimą.
- Reguliariai mankštinkitės. Bent 30 minučių vidutinio intensyvumo fizinio aktyvumo daugumą savaitės dienų.
- Palaikykite sveiką kūno svorį. Jei turite antsvorio ar esate nutukę, net nedidelis svorio sumažėjimas gali pagerinti širdies sveikatą.
- Kontroliuokite kraujospūdį ir cholesterolio kiekį. Reguliariai tikrinkitės ir, jei reikia, vartokite gydytojo paskirtus vaistus.
- Valdykite stresą. Raskite būdų atsipalaiduoti ir sumažinti stresą, pavyzdžiui, užsiimkite joga, meditacija ar kitu mėgstamu užsiėmimu.
- Reguliariai lankykites pas gydytoją. Profilaktiniai patikrinimai gali padėti anksti nustatyti širdies problemas ir imtis veiksmų.
- Sergant diabetu, būtina nuolatinė jo kontrolė.
Krūtinės angina yra rimtas signalas, kad jūsų širdžiai reikia daugiau dėmesio. Nors tai gali sukelti nerimą, ankstyva diagnozė ir tinkamas gydymas gali padėti valdyti simptomus, užkirsti kelią komplikacijoms ir pagerinti gyvenimo kokybę. Jei jaučiate krūtinės skausmą ar kitus krūtinės anginos simptomus, nedelsdami kreipkitės į gydytoją.
