Seborėjinis dermatitas yra lėtinė, pasikartojanti uždegiminė odos liga, kuri dažniausiai pažeidžia riebalinių liaukų gausias sritis, tokias kaip galvos oda, veidas, krūtinė ir nugara. Nors tiksli šios būklės priežastis nėra visiškai aiški, manoma, kad ją sukelia kelių veiksnių derinys, įskaitant mielių grybelio *Malassezia* perteklių, genetinius polinkius, hormoninius pokyčius ir aplinkos veiksnius.
Simptomai ir pasireiškimas
Seborėjinis dermatitas gali pasireikšti įvairiais simptomais, kurių sunkumas svyruoja nuo lengvo iki sunkaus. Dažniausi simptomai yra:
- Pleiskanojimas: Tai pats dažniausias seborėjinio dermatito požymis. Pleiskanos gali būti baltos arba gelsvos, sausos arba riebios. Jos gali būti smulkios ir vos pastebimos arba didelės ir lengvai atsilupančios.
- Odos paraudimas: Pažeistos odos sritys dažnai būna paraudusios ir sudirgusios.
- Niežulys: Niežulys gali būti nuo lengvo iki labai intensyvaus, ypač galvos odoje.
- Riebi oda: Pažeistos odos sritys dažnai būna riebesnės nei įprastai.
- Plaukų slinkimas: Sunkiais atvejais, ypač esant galvos odos seborėjiniam dermatitui, gali pasireikšti laikinas plaukų slinkimas.
- Odos sustorėjimas: Ilgalaikis, negydomas seborėjinis dermatitas gali sukelti odos sustorėjimą ir šiurkštumą.
Seborėjinis dermatitas gali pasireikšti skirtingose kūno vietose:
- Galvos oda: Tai pati dažniausia seborėjinio dermatito vieta. Jis gali pasireikšti kaip lengvas pleiskanojimas arba kaip stiprus uždegimas su storomis, gelsvomis pleiskanomis ir stipriu niežuliu (dar vadinamas „lopšio kepurėle” kūdikiams).
- Veidas: Dažniausiai pažeidžiamos antakių, nosies šonų, vokų kraštų ir ausų sritys.
- Krūtinė: Gali atsirasti rausvų, pleiskanojančių dėmių.
- Nugara: Taip pat gali atsirasti pleiskanojančių dėmių, ypač viršutinėje nugaros dalyje.
- Kirkšnys: Kartais gali atsirasti rausvų, pleiskanojančių plotų.
Priežastys ir rizikos veiksniai
Nors tiksli seborėjinio dermatito priežastis nėra žinoma, manoma, kad jam įtakos turi šie veiksniai:
- *Malassezia* grybelis: Šis mielių grybelis yra natūraliai randamas ant odos, tačiau kai kuriems žmonėms jis gali sukelti uždegiminę reakciją ir seborėjinį dermatitą.
- Genetika: Polinkis sirgti seborėjiniu dermatitu gali būti paveldimas.
- Hormoniniai pokyčiai: Hormoniniai svyravimai, pavyzdžiui, paauglystėje, nėštumo metu ar sergant tam tikromis ligomis, gali pabloginti seborėjinio dermatito simptomus.
- Stresas: Emocinis stresas gali sustiprinti uždegimą ir pabloginti seborėjinio dermatito eigą.
- Šaltas ir sausas oras: Žiemos mėnesiais seborėjinis dermatitas dažnai paūmėja.
- Tam tikri vaistai: Kai kurie vaistai, pavyzdžiui, psoralenas, interferonas ir litis, gali padidinti seborėjinio dermatito riziką.
- Neurologinės ligos: Parkinsono liga, insultas ir galvos traumos siejamos su didesne seborėjinio dermatito rizika.
- Imuninės sistemos sutrikimai: ŽIV/AIDS ir kiti imuninės sistemos sutrikimai gali padidinti seborėjinio dermatito riziką.
- Nepakankama mityba: Cinko, B grupės vitaminų trūkumas gali prisidėti prie ligos atsiradimo.
Diagnozė
Seborėjinį dermatitą dažniausiai diagnozuoja dermatologas, remdamasis paciento ligos istorija ir fizine apžiūra. Gydytojas apžiūrės pažeistas odos sritis, įvertins pleiskanojimo pobūdį, paraudimą ir kitus simptomus. Kartais, norint atmesti kitas odos ligas, tokias kaip psoriazė, atopinis dermatitas ar grybelinė infekcija, gali būti atliekamas odos biopsijos tyrimas arba odos skutmenų mikroskopinis tyrimas.
Gydymas
Seborėjinio dermatito gydymas priklauso nuo simptomų sunkumo ir pažeistų odos sričių. Dažniausiai naudojami šie gydymo metodai:
- Vietinio poveikio vaistai:
- Priešgrybeliniai šampūnai: Šampūnai, kurių sudėtyje yra ketokonazolo, seleno sulfido, cinko piritiono arba akmens anglių deguto, padeda sumažinti *Malassezia* grybelio kiekį galvos odoje.
- Kortikosteroidų kremai ir losjonai: Šie vaistai mažina uždegimą ir niežulį. Jie paprastai naudojami trumpą laiką, kad būtų išvengta šalutinio poveikio, tokio kaip odos suplonėjimas.
- Kaltsineurino inhibitoriai: Tokie vaistai kaip takrolimuzas ir pimekrolimuzas mažina uždegimą ir gali būti naudojami ilgiau nei kortikosteroidai, ypač veido srityje.
- Keratolitikai: Priemonės, turinčios salicilo rūgšties, padeda pašalinti negyvas odos ląsteles ir pleiskanas.
- Sisteminiai vaistai: Sunkiais atvejais, kai vietinio poveikio vaistai nėra veiksmingi, gali būti skiriami geriamieji priešgrybeliniai vaistai, tokie kaip itrakonazolas arba flukonazolas. Retais atvejais gali prireikti geriamųjų kortikosteroidų.
- Šviesos terapija: Ultravioletinių spindulių (UV) terapija kartais naudojama seborėjinio dermatito gydymui.
- Namų priežiūros priemonės:
- Reguliarus galvos plovimas švelniu šampūnu.
- Vengti riebių odos priežiūros priemonių.
- Drėkinti odą.
- Vengti streso.
- Sveikai maitintis.
- Pakankamai ilsėtis.
Gyvenimas su seborėjiniu dermatitu
Seborėjinis dermatitas yra lėtinė liga, todėl svarbu išmokti su ja gyventi ir kontroliuoti simptomus. Reguliari odos priežiūra, tinkamų priemonių naudojimas ir vengimas veiksnių, kurie provokuoja ligos paūmėjimą, gali padėti sumažinti simptomus ir pagerinti gyvenimo kokybę. Svarbu nepamiršti, kad kiekvieno žmogaus organizmas į gydymą reaguoja skirtingai, todėl gali tekti išbandyti kelis skirtingus metodus, kol rasite tinkamiausią. Jei simptomai nepraeina arba blogėja, būtina kreiptis į dermatologą.
Dažni mitai
Apie seborėjinį dermatitą sklando nemažai klaidingų įsitikinimų.
- Mitas: Seborėjinis dermatitas yra užkrečiamas. Tiesa: Seborėjinis dermatitas nėra užkrečiamas. Jis negali būti perduodamas nuo vieno asmens kitam per sąlytį ar kitais būdais.
- Mitas: Seborėjinį dermatitą sukelia prasta higiena. Tiesa: Nors reguliarus prausimasis yra svarbus, seborėjinis dermatitas nėra tiesiogiai susijęs su higienos stoka. Jį sukelia sudėtingesni veiksniai, tokie kaip grybelio perteklius ir uždegiminė reakcija.
- Mitas: Seborėjinis dermatitas yra išgydomas. Tiesa: Šiuo metu nėra vaistų, kurie visiškai išgydytų seborėjinį dermatitą. Tačiau tinkamas gydymas ir priežiūra gali padėti kontroliuoti simptomus ir užkirsti kelią paūmėjimams.
- Mitas: Visi pleiskanojimo atvejai yra seborėjinis dermatitas. Tiesa: Pleiskanojimą gali sukelti ir kitos priežastys, pavyzdžiui, sausa oda, kontaktinis dermatitas ar psoriazė. Todėl svarbu kreiptis į gydytoją, kad būtų nustatyta tiksli diagnozė.
- Mitas: Seborėjinis dermatitas paveikia tik suaugusiuosius.Tiesa: Seborėjinis dermatitas gali pasireikšti bet kuriame amžiuje, įskaitant kūdikius (vadinamoji „lopšio kepurėlė”) ir vaikus.
Seborėjinio dermatito ir kitų odos ligų skirtumai
Seborėjinį dermatitą kartais sunku atskirti nuo kitų odos ligų, kurios sukelia panašius simptomus. Štai keletas pagrindinių skirtumų:
- Psoriazė: Psoriazė dažniausiai pasireiškia storesnėmis, sidabriškomis pleiskanomis ir aiškiai apibrėžtais odos pažeidimais. Psoriazė dažniau pažeidžia alkūnes, kelius, nagus ir galvos odą.
- Atopinis dermatitas: Atopinis dermatitas paprastai sukelia stipresnį niežulį ir sausą, įtrūkusią odą. Jis dažniausiai pasireiškia vaikystėje ir dažnai būna susijęs su alergijomis.
- Kontaktinis dermatitas: Kontaktinis dermatitas atsiranda dėl tiesioginio kontakto su alergenu ar dirgikliu. Simptomai paprastai atsiranda tik toje vietoje, kuri turėjo kontaktą su dirgikliu.
- Grybelinė odos infekcija: Grybelinės infekcijos, tokios kaip trichofitija, gali sukelti žiedinius, niežtinčius bėrimus. Diagnozei patvirtinti paprastai reikalingas odos skutmenų mikroskopinis tyrimas.
Prognozė
Seborėjinis dermatitas yra lėtinė, pasikartojanti liga, tačiau daugumai žmonių ją galima sėkmingai kontroliuoti tinkamu gydymu ir odos priežiūra. Nors visiškai išgydyti šios būklės neįmanoma, simptomus galima sumažinti ir užkirsti kelią paūmėjimams. Svarbu bendradarbiauti su dermatologu, kad būtų sudarytas individualus gydymo planas ir išmokta valdyti šią odos ligą.
