Hematoma, geriau žinoma kasdienėje kalboje kaip mėlynė, yra kraujo išsiliejimas iš kraujagyslių į aplinkinius audinius. Nors dažniausiai hematomos atsiranda dėl traumų, jos gali būti ir tam tikrų ligų ar medicininių procedūrų pasekmė. Šiame straipsnyje išsamiai aptarsime hematomas, jų rūšis, atsiradimo priežastis, simptomus, gydymo būdus ir prevencijos priemones.
Kas yra hematoma?
Hematoma susidaro, kai pažeidžiama kraujagyslė (arterija, vena ar kapiliaras) ir kraujas išteka į aplinkinius audinius. Skirtingai nei paprastas kraujavimas iš odos paviršiaus, hematomos atveju kraujas kaupiasi po oda ar giliau esančiuose audiniuose, sudarydamas matomą ar apčiuopiamą gumbą. Kraujo krešėjimo sistema paprastai sustabdo tolesnį kraujavimą, o laikui bėgant organizmas rezorbuoja (sugeria) išsiliejusį kraują.
Hematomų rūšys
Hematomos skirstomos į kelias rūšis, atsižvelgiant į jų vietą ir dydį:
- Poodinė hematoma: Tai dažniausiai pasitaikanti hematomos rūšis, kai kraujas išsilieja į poodinį audinių sluoksnį. Ji matoma kaip mėlyna, violetinė ar rausva dėmė ant odos, kuri laikui bėgant keičia spalvą į žalsvą, gelsvą ir galiausiai išnyksta.
- Intramuskulinė hematoma: Ši hematoma susidaro raumenyse. Ji gali būti skausmingesnė nei poodinė hematoma ir sukelti raumenų silpnumą ar funkcijos sutrikimą.
- Subdurinė hematoma: Tai rimta hematomos rūšis, kai kraujas kaupiasi tarp kietojo smegenų dangalo ir smegenų. Dažniausiai ji atsiranda dėl galvos traumos ir gali sukelti spaudimą smegenims, sukeldama gyvybei pavojingas komplikacijas.
- Epidurinė hematoma: Kraujas kaupiasi tarp kaukolės kaulo ir kietojo smegenų dangalo. Dažniausiai atsiranda dėl galvos traumos, ypač lūžus kaukolės kaulams. Tai gyvybei pavojinga būklė.
- Subungualinė hematoma: Hematoma po nagu. Dažniausiai atsiranda dėl traumos, pavyzdžiui, prispaudus pirštą. Ji pasireiškia tamsia dėme po nagu ir gali sukelti skausmą.
- Perichondrinė hematoma (ausies kaušelio hematoma): Kraujas kaupiasi tarp ausies kaušelio kremzlės ir antkremzlio. Dažnai pasitaiko imtynininkams ir boksininkams.
- Retroperitoninė hematoma: Kraujas kaupiasi užpilvaplėvinėje ertmėje. Gali atsirasti dėl pilvo traumos, kraujagyslių ligų ar tam tikrų medicininių procedūrų.
- Intracerebrinė hematoma (Kraujosruva smegenyse): Tai kraujo išsiliejimas į smegenų audinį. Ji gali būti sukelta traumos, aukšto kraujospūdžio, kraujagyslių malformacijų ar kitų sveikatos problemų. Tai labai sunki būklė.
Hematomų priežastys
Dažniausia hematomų priežastis yra trauma: sumušimai, smūgiai, kritimai, sporto traumos, autoavarijos. Tačiau hematomos gali atsirasti ir dėl kitų priežasčių:
- Kraujagyslių ligos: Aneurizmos (kraujagyslės sienelės išsiplėtimas), aterosklerozė (kraujagyslių sienelių standėjimas ir siaurėjimas), venų varikozė (išsiplėtusios venos).
- Kraujo krešėjimo sutrikimai: Hemofilija, trombocitopenija (sumažėjęs trombocitų skaičius), Von Willebrando liga.
- Vaistai: Antikoaguliantai (kraują skystinantys vaistai, pvz., varfarinas, heparinas), antiagregantai (pvz., aspirinas, klopidogrelis).
- Medicininės procedūros: Injekcijos, operacijos, biopsijos, kateterizacija.
- Vitaminų trūkumas: Vitamino K, vitamino C trūkumas.
- Sisteminės ligos: Leukemija, kepenų cirozė.
- Amžius: Senstant kraujagyslės tampa trapesnės, todėl hematomos gali atsirasti net dėl nedidelių traumų.
Hematomos simptomai
Hematomos simptomai priklauso nuo jos dydžio, vietos ir gylio. Dažniausi simptomai yra:
- Skausmas: Skausmo intensyvumas gali svyruoti nuo lengvo iki stipraus, priklausomai nuo hematomos dydžio ir vietos.
- Patinimas: Pažeistoje vietoje atsiranda patinimas, kuris gali būti minkštas arba kietas.
- Odos spalvos pokyčiai: Iš pradžių hematoma būna raudona ar violetinė, vėliau tampa mėlyna, žalia, geltona ir galiausiai išnyksta.
- Jautrumas: Pažeista vieta gali būti jautri prisilietimui.
- Funkcijos sutrikimas: Jei hematoma yra didelė arba yra arti sąnario, ji gali apriboti judesius.
Specifiniai simptomai pagal hematomos rūšį:
- Subdurinė ir epidurinė hematoma: Stiprus galvos skausmas, pykinimas, vėmimas, sąmonės sutrikimai, traukuliai, neurologiniai simptomai (pvz., vienos kūno pusės silpnumas).
- Intramuskulinė hematoma: Stiprus raumenų skausmas, patinimas, raumenų silpnumas, negalėjimas judinti pažeistos galūnės.
- Subungualinė hematoma: Skausmas po nagu, nago spalvos pokyčiai (tamsiai mėlyna, juoda dėmė).
Hematomų diagnostika
Paprastai poodinę hematomą galima diagnozuoti apžiūros metu. Gydytojas apžiūri pažeistą vietą, įvertina jos dydį, spalvą, jautrumą ir judesių amplitudę. Jei įtariama gilesnė ar sunkesnė hematoma, gali būti atliekami papildomi tyrimai:
- Ultragarsinis tyrimas: Padeda nustatyti hematomos dydį, vietą ir gylį, ypač jei ji yra giliau esančiuose audiniuose.
- Kompiuterinė tomografija (KT): Atliekama, jei įtariama galvos smegenų hematoma (subdurinė, epidurinė, intracerebrinė) arba vidaus organų hematoma.
- Magnetinio rezonanso tomografija (MRT): Taip pat gali būti naudojama galvos smegenų ar kitų organų hematomoms diagnozuoti.
- Kraujo tyrimai: Atliekami, jei įtariamas kraujo krešėjimo sutrikimas.
Hematomų gydymas
Daugeliu atvejų nedidelės poodinės hematomos išnyksta savaime per kelias savaites be jokio specifinio gydymo. Tačiau yra keletas būdų, kaip pagreitinti gijimą ir sumažinti simptomus:
- Šaltis: Iškart po traumos ant pažeistos vietos reikia uždėti šaltą kompresą (pvz., ledo maišelį, suvyniotą į rankšluostį). Šaltis sutraukia kraujagysles ir sumažina kraujavimą bei patinimą. Šaltį reikia laikyti 15-20 minučių kas kelias valandas pirmąsias 24-48 valandas.
- Spaudimas: Jei įmanoma, pažeistą vietą reikia švelniai spausti elastiniu bintu. Tai padeda sumažinti kraujavimą ir patinimą. Tačiau reikia vengti per stipraus spaudimo, nes tai gali sutrikdyti kraujotaką.
- Pakėlimas: Jei hematoma yra ant galūnės, ją reikia pakelti aukščiau širdies lygio. Tai padeda sumažinti patinimą ir skausmą.
- Poilsis: Reikia vengti fizinio krūvio, kuris gali pabloginti hematomos būklę.
- Skausmą malšinantys vaistai: Jei reikia, galima vartoti nereceptinius skausmą malšinančius vaistus, tokius kaip ibuprofenas ar paracetamolis. Reikia vengti aspirino, nes jis gali padidinti kraujavimą.
Sunkesniais atvejais, pavyzdžiui, esant didelėms intramuskulinėms hematomoms, subdurinėms ar epidurinėms hematomoms, gali prireikti medicininės intervencijos:
- Punkcija ir drenavimas: Jei hematoma yra didelė ir sukelia stiprų skausmą ar spaudimą, gydytojas gali atlikti punkciją – įdurti adatą į hematomą ir išsiurbti susikaupusį kraują.
- Chirurginis gydymas: Kai kuriais atvejais, pavyzdžiui, esant subdurinei ar epidurinei hematomai, gali prireikti operacijos, kad būtų pašalintas kraujo krešulys ir sumažintas spaudimas smegenims.
Hematomų prevencija
Nors ne visų hematomų galima išvengti, yra keletas priemonių, kurios gali sumažinti jų atsiradimo riziką:
- Atsargumas: Būkite atsargūs kasdienėje veikloje, sportuodami, vairuodami.
- Apsaugos priemonės: Dėvėkite apsaugines priemones (šalmus, kelių ir alkūnių apsaugas) sportuodami ar dirbdami rizikingą darbą.
- Sveika mityba: Valgykite maistą, kuriame gausu vitamino K ir vitamino C. Šie vitaminai svarbūs kraujo krešėjimui ir kraujagyslių sveikatai.
- Vaistų vartojimas atsargiai: Jei vartojate kraują skystinančius vaistus, reguliariai tikrinkitės kraujo krešėjimą ir laikykitės gydytojo nurodymų.
- Kraujospūdžio kontrolė: Jei turite aukštą kraujospūdį, reguliariai jį matuokite ir vartokite gydytojo paskirtus vaistus.
Kada kreiptis į gydytoją?
Nors dauguma hematomų nėra pavojingos ir išnyksta savaime, reikia kreiptis į gydytoją, jei:
- Hematoma atsirado po stiprios galvos traumos.
- Hematoma yra labai didelė, greitai didėja arba sukelia stiprų skausmą.
- Hematoma apriboja judesius arba sukelia raumenų silpnumą.
- Atsiranda neurologinių simptomų (pvz., galvos skausmas, pykinimas, vėmimas, sąmonės sutrikimai, traukuliai).
- Hematoma nepranyksta per kelias savaites.
- Atsiranda infekcijos požymių (paraudimas, karštis, pūliai).
- Sergate kraujo krešėjimo ligomis arba vartojate kraują skystinančius vaistus.
Hematoma – dažna problema, tačiau dažniausiai nepavojinga. Žinant, kaip atpažinti, gydyti ir išvengti hematomų, galima sumažinti jų sukeliamą diskomfortą ir komplikacijų riziką.
