Inkstų uždegimas, mediciniškai vadinamas nefritu, yra bendras terminas, apibūdinantis įvairias būkles, kurių metu uždegimas pažeidžia inkstus. Šie organai, primenantys pupeles, atlieka gyvybiškai svarbias funkcijas: filtruoja kraują, šalina medžiagų apykaitos atliekas, reguliuoja skysčių ir elektrolitų balansą, bei gamina hormonus, reguliuojančius kraujospūdį ir raudonųjų kraujo kūnelių gamybą. Uždegimas gali sutrikdyti šias funkcijas, sukeldamas rimtų sveikatos problemų, o kartais net ir inkstų nepakankamumą.
Inkstų uždegimo tipai
Yra keletas inkstų uždegimo tipų, kurie skiriasi savo priežastimis, eiga ir gydymo metodais. Dažniausiai pasitaikantys:
- Pielonefritas. Tai ūminis arba lėtinis inkstų geldelių ir pačių inkstų audinio uždegimas, dažniausiai sukeltas bakterinės infekcijos. Bakterijos dažniausiai patenka į inkstus iš apatinių šlapimo takų (šlaplės, šlapimo pūslės).
- Glomerulonefritas. Tai grupė ligų, kurioms būdingas inkstų kamuolėlių (glomerulų) – mažų kraujagyslių rezginių, filtruojančių kraują – uždegimas. Glomerulonefritas gali būti ūminis arba lėtinis, o jo priežastys labai įvairios: autoimuninės ligos, infekcijos, vaistai, toksinai.
- Intersticinis nefritas. Tai inkstų intersticinio audinio, esančio tarp inkstų kanalėlių, uždegimas. Dažniausiai jį sukelia vaistai (pvz., antibiotikai, nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo), toksinai ar infekcijos.
- Lupus nefritas. Tai inkstų pažeidimas, atsirandantis sergant sistemine raudonąja vilklige (autoimunine liga).
Priežastys ir rizikos veiksniai
Inkstų uždegimo priežastys yra labai įvairios, priklausomai nuo uždegimo tipo. Pielonefritą dažniausiai sukelia bakterijos, tokios kaip *Escherichia coli* (*E. coli*), kurios patenka į inkstus iš apatinių šlapimo takų. Glomerulonefrito priežastys gali būti:
- Infekcijos: Poststreptokokinis glomerulonefritas (po gerklės ar odos infekcijos, sukeltos A grupės streptokokų), endokarditas (širdies vožtuvų infekcija), virusinės infekcijos (pvz., ŽIV, hepatitas B ir C).
- Autoimuninės ligos: Sisteminė raudonoji vilkligė, Goodpasture sindromas, IgA nefropatija (Bergerio liga).
- Vaskulitai: Kraujagyslių uždegimai, tokie kaip poliarteritas nodosa ar Vegenerio granulomatozė.
- Genetinės ligos: Alporto sindromas.
- Vaistai ir toksinai: Kai kurie antibiotikai, nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo, sunkieji metalai.
Intersticinį nefritą dažniausiai sukelia alerginė reakcija į vaistus, ypač antibiotikus ir nesteroidinius vaistus nuo uždegimo, arba toksinų poveikis.
Rizikos veiksniai, didinantys inkstų uždegimo tikimybę:
- Moterų lytis: Moterys dažniau serga pielonefritu dėl trumpesnės šlaplės ir didesnės tikimybės, kad bakterijos pateks į šlapimo takus.
- Šlapimo takų obstrukcija: Bet kokia kliūtis šlapimo nutekėjimui (pvz., inkstų akmenys, padidėjusi prostata, šlapimo takų anomalijos) didina infekcijos riziką.
- Susilpnėjusi imuninė sistema: ŽIV/AIDS, cukrinis diabetas, imuninę sistemą slopinantys vaistai.
- Dažnos šlapimo takų infekcijos: Pasikartojančios šlapimo pūslės infekcijos (cistitai) didina pielonefrito riziką.
- Šeiminė anamnezė: Jei šeimoje yra sergančių inkstų ligomis, rizika susirgti padidėja.
- Refliuksas: Būklė kai šlapimas teka atgal link inkstų.
- Ilgalaikis kateterio naudojimas.
Simptomai
Inkstų uždegimo simptomai gali skirtis priklausomai nuo uždegimo tipo, sunkumo ir eigos. Kai kuriais atvejais simptomai gali būti neryškūs arba jų gali visai nebūti (ypač lėtinio inkstų uždegimo atveju). Dažniausi simptomai:
- Skausmas: Skausmas juosmens srityje, šone ar pilvo apačioje (ypač būdingas pielonefritui). Skausmas gali būti aštrus, bukas, pastovus ar priepuolinis.
- Karščiavimas ir šaltkrėtis: Dažni pielonefrito požymiai.
- Šlapinimosi sutrikimai: Dažnas, skausmingas šlapinimasis, šlapimo nelaikymas, naktinis šlapinimasis.
- Šlapimo pokyčiai: Drumstas, kraujingas ar blogo kvapo šlapimas.
- Bendras silpnumas ir nuovargis.
- Pykinimas ir vėmimas.
- Patinimai: Ypač veido, rankų ir kojų patinimai (būdinga glomerulonefritui).
- Aukštas kraujospūdis: Dažnas lėtinio inkstų uždegimo požymis.
- Sumažėjęs šlapimo kiekis.
- Niežulys.
Diagnostika
Inkstų uždegimo diagnostika apima keletą etapų:
- Anamnezė ir fizinis ištyrimas: Gydytojas apklausia pacientą apie simptomus, ligos istoriją, vartojamus vaistus, šeiminę anamnezę. Atliekamas fizinis ištyrimas, kurio metu vertinamas bendras paciento sveikatos būklė, matuojamas kraujospūdis, tikrinama, ar nėra skausmingumo juosmens srityje.
- Šlapimo tyrimai: Bendras šlapimo tyrimas, šlapimo pasėlis (bakterijų nustatymui), baltymo kiekio šlapime nustatymas. Šlapimo tyrimai padeda nustatyti uždegimo požymius, infekciją, inkstų funkcijos sutrikimus.
- Kraujo tyrimai: Bendras kraujo tyrimas (nustatomas uždegimo žymenų, pvz., CRB, kiekis), kreatinino ir šlapalo kiekio kraujyje nustatymas (inkstų funkcijos rodikliai).
- Ultragarsinis tyrimas: Inkstų ultragarsinis tyrimas leidžia įvertinti inkstų dydį, formą, struktūrą, nustatyti akmenis, cistas ar kitus pakitimus.
- Kompiuterinė tomografija (KT) arba magnetinio rezonanso tomografija (MRT): Šie tyrimai atliekami rečiau, esant neaiškiai diagnozei arba įtariant komplikacijas.
- Inkstų biopsija: Tai invazinis tyrimas, kurio metu paimamas mažas inksto audinio gabalėlis mikroskopiniam ištyrimui. Biopsija atliekama, kai reikia nustatyti tikslią inkstų uždegimo priežastį ir pažeidimo laipsnį, ypač sergant glomerulonefritu.
Gydymas
Inkstų uždegimo gydymas priklauso nuo uždegimo tipo, sunkumo ir priežasties. Pagrindiniai gydymo tikslai – pašalinti uždegimo priežastį, palengvinti simptomus, išsaugoti inkstų funkciją ir išvengti komplikacijų.
- Antibiotikai: Skiriami bakterinio pielonefrito atveju. Antibiotikų pasirinkimas ir gydymo trukmė priklauso nuo sukėlėjo jautrumo ir ligos sunkumo.
- Skausmą malšinantys vaistai: Paracetamolis ar kiti skausmą malšinantys vaistai gali būti skiriami skausmui juosmens srityje ar pilvo apačioje malšinti.
- Skysčių vartojimas: Svarbu gerti pakankamai skysčių, kad būtų išvengta dehidratacijos ir pagerėtų inkstų funkcija.
- Imunosupresantai: Skiriami autoimuninio glomerulonefrito atveju (pvz., kortikosteroidai, ciklofosfamidas).
- Kraujospūdį mažinantys vaistai: Dažnai skiriami lėtinio inkstų uždegimo atveju, siekiant kontroliuoti kraujospūdį ir sulėtinti inkstų pažeidimo progresavimą.
- Diuretikai: Skiriami esant patinimams ir skysčių susilaikymui.
- Dializė: Gali prireikti ūminio ar lėtinio inkstų nepakankamumo atveju, kai inkstai nebepajėgia filtruoti kraujo.
- Inkstų transplantacija: Tai galutinis gydymo metodas, taikomas esant terminaliniam inkstų nepakankamumui.
Prevencija
Nors ne visų inkstų uždegimo tipų galima išvengti, tam tikros priemonės gali sumažinti riziką:
- Gerti pakankamai skysčių: Tai padeda išplauti bakterijas iš šlapimo takų ir išvengti infekcijos.
- Laikytis geros asmeninės higienos: Ypač moterims svarbu tinkamai valytis po tuštinimosi (iš priekio į galą), kad bakterijos nepatektų į šlaplę.
- Vengti šlapimo sulaikymo: Stengtis reguliariai šlapintis, neignoruoti noro šlapintis.
- Gydyti šlapimo takų infekcijas: Pastebėjus šlapimo takų infekcijos simptomus, kreiptis į gydytoją ir tinkamai gydytis.
- Vengti vaistų, galinčių pakenkti inkstams: Vartoti vaistus tik pagal gydytojo nurodymus, neviršyti rekomenduojamų dozių, ypač nesteroidinių vaistų nuo uždegimo.
- Reguliariai tikrintis sveikatą: Ypač svarbu, jei sergate cukriniu diabetu, hipertenzija ar kitomis ligomis, didinančiomis inkstų pažeidimo riziką.
Komplikacijos
Negydomas arba netinkamai gydomas inkstų uždegimas gali sukelti rimtų komplikacijų:
- Ūminis inkstų nepakankamumas.
- Lėtinis inkstų nepakankamumas.
- Aukštas kraujospūdis.
- Inkstų abscesas (pūlinys).
- Septinis šokas (gyvybei pavojinga būklė, kai infekcija patenka į kraują).
- Nėštumo komplikacijos (preeklampsija, priešlaikinis gimdymas).
Inkstų uždegimas – tai rimta būklė, reikalaujanti savalaikės diagnostikos ir tinkamo gydymo. Pastebėjus inkstų uždegimui būdingus simptomus, būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją.
