Kraujospūdis – tai jėga, kuria kraujas spaudžia arterijų sieneles. Jis yra būtinas gyvybei, nes užtikrina kraujo tekėjimą į visus organus ir audinius, aprūpindamas juos deguonimi ir maistinėmis medžiagomis. Tačiau tiek per aukštas, tiek per žemas kraujospūdis gali sukelti rimtų sveikatos problemų. Šiame straipsnyje išsamiai aptarsime, kas yra normalus kraujospūdis, kaip jis matuojamas, kokie veiksniai jį veikia, ir kaip jį išlaikyti sveiką.
Kas yra normalus kraujospūdis?
Kraujospūdis matuojamas dviem skaičiais: sistoliniu ir diastoliniu. Sistolinis kraujospūdis (viršutinis skaičius) rodo slėgį arterijose, kai širdis susitraukia ir išstumia kraują. Diastolinis kraujospūdis (apatinis skaičius) rodo slėgį arterijose, kai širdis ilsisi tarp susitraukimų.
Pagal Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) ir kitų sveikatos organizacijų rekomendacijas, normalus kraujospūdis suaugusiam žmogui yra:
- Sistolinis: mažiau nei 120 mmHg (milimetrų gyvsidabrio stulpelio)
- Diastolinis: mažiau nei 80 mmHg
Šie skaičiai yra orientaciniai. Individualus optimalus kraujospūdis gali šiek tiek skirtis, priklausomai nuo amžiaus, lyties, bendros sveikatos būklės ir kitų veiksnių. Pavyzdžiui, vyresnio amžiaus žmonėms gali būti priimtinas šiek tiek aukštesnis kraujospūdis, nei jaunesniems. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį, kad kraujospūdis gali svyruoti dienos eigoje – jis paprastai būna žemesnis miegant ir aukštesnis fizinio krūvio ar streso metu.
Kraujospūdžio matavimas
Kraujospūdį galima matuoti namuose arba gydytojo kabinete. Namuose naudojami automatiniai arba pusiau automatiniai kraujospūdžio matuokliai. Svarbu pasirinkti tinkamo dydžio manžetę (ji neturėtų būti per laisva ar per ankšta) ir teisingai ją uždėti ant žasto. Matavimo metu reikia sėdėti ramiai, atsipalaidavus, koja ant kojos neuždėta, ranka padėta ant stalo širdies lygyje. Patartina atlikti kelis matavimus ir apskaičiuoti vidurkį.
Gydytojo kabinete kraujospūdis dažniausiai matuojamas naudojant stetoskopą ir sfigmomanometrą (aparatą su manžete ir manometru). Gydytojas ar slaugytoja uždeda manžetę ant žasto, pripučia ją, o tada lėtai leidžia orą, klausydamiesi stetoskopu pulsavimo garsų arterijoje. Pirmasis išgirstas garsas atitinka sistolinį kraujospūdį, o paskutinis – diastolinį.
Veiksniai, įtakojantys kraujospūdį
Kraujospūdį veikia daugybė veiksnių. Kai kurie iš jų yra nekontroliuojami, pavyzdžiui:
- Amžius: su amžiumi kraujospūdis dažniausiai didėja dėl arterijų standumo.
- Lytis: vyrams iki menopauzės kraujospūdis dažniausiai būna aukštesnis nei moterims. Po menopauzės moterų kraujospūdis gali padidėti.
- Paveldimumas: jei šeimoje yra sergančiųjų hipertenzija (aukštu kraujospūdžiu), padidėja rizika susirgti ir jums.
- Rasė: tam tikrų rasių žmonėms (pvz., afroamerikiečiams) hipertenzija pasireiškia dažniau ir sunkesne forma.
Tačiau yra ir daug kontroliuojamų veiksnių, kuriuos galime paveikti keisdami savo gyvenimo būdą:
- Mityba: per didelis druskos vartojimas, per mažas kalio, kalcio ir magnio vartojimas, sotieji riebalai ir perdirbtas maistas didina kraujospūdį.
- Kūno svoris: antsvoris ir nutukimas didina kraujospūdį.
- Fizinis aktyvumas: reguliarus fizinis aktyvumas padeda sumažinti kraujospūdį.
- Rūkymas: rūkymas didina kraujospūdį ir pažeidžia kraujagyslių sieneles.
- Alkoholio vartojimas: per didelis alkoholio vartojimas didina kraujospūdį.
- Stresas: lėtinis stresas gali prisidėti prie hipertenzijos vystymosi.
- Miegas: Miego stoka arba bloga kokybe neigiamai įtakoja kraujo spaudimą.
- Tam tikros ligos: inkstų ligos, skydliaukės sutrikimai, miego apnėja ir kitos ligos gali sukelti hipertenziją.
- Vaistai: kai kurie vaistai (pvz., nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo, kontraceptinės tabletės, dekongestantai) gali didinti kraujospūdį.
Kaip išlaikyti normalų kraujospūdį?
Norint išlaikyti normalų kraujospūdį, svarbu laikytis sveikos gyvensenos principų:
- Sveikai maitinkitės: valgykite daug vaisių, daržovių, neskaldytų grūdų, liesos mėsos ir žuvies. Ribokite druskos, sočiųjų riebalų, cukraus ir perdirbto maisto vartojimą.
- Būkite fiziškai aktyvūs: stenkitės bent 150 minučių per savaitę skirti vidutinio intensyvumo fizinei veiklai (pvz., greitam ėjimui, važiavimui dviračiu, plaukimui) arba 75 minutes per savaitę intensyviai fizinei veiklai (pvz., bėgimui).
- Palaikykite sveiką kūno svorį: jei turite antsvorio ar esate nutukę, net ir nedidelis svorio sumažėjimas gali padėti sumažinti kraujospūdį.
- Nerūkykite: jei rūkote, meskite. Rūkymas yra vienas iš pagrindinių širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių.
- Ribokite alkoholio vartojimą: jei vartojate alkoholį, darykite tai saikingai. Vyrams rekomenduojama neviršyti dviejų standartinių alkoholio vienetų per dieną, moterims – vieno.
- Valdykite stresą: išmokite atsipalaidavimo technikų, tokių kaip joga, meditacija, gilus kvėpavimas.
- Reguliariai tikrinkitės kraujospūdį: jei esate vyresni nei 40 metų arba turite kitų rizikos veiksnių, reguliariai matuokite kraujospūdį namuose arba pas gydytoją.
- Pakankamai miegokite: stenkitės miegoti 7-8 valandas per parą.
Aukšto ir žemo kraujospūdžio pavojai
Aukštas kraujo spaudimas, dar vadinamas hipertenzija, yra pavojingas, nes jis didina širdies ir kraujagyslių ligų, tokių kaip insultas, širdies infarktas, širdies nepakankamumas, inkstų ligos ir regėjimo sutrikimai, riziką. Labai aukštas kraujospūdis, gali sukelti gyvybei pavojingas komplikacijas, tokią kaip aortos disekacija.
Žemas kraujospūdis, arba hipotonija, dažniausiai nėra toks pavojingas kaip aukštas, tačiau jis gali sukelti nemalonius simptomus, tokius kaip galvos svaigimas, silpnumas, alpimas. Kai kuriais atvejais, ypač vyresnio amžiaus žmonėms, žemas kraujospūdis gali padidinti griuvimų ir traumų riziką. Labai žemas kraujospūdis gali būti pavojingas gyvybei, nes nepakankamai aprūpina smegenis ir kitus organus krauju.
Dažniausiai užduodami klausimai apie normalų kraujo spaudimą
Koks kraujo spaudimas yra per aukštas? Kraujo spaudimas, aukštesnis nei 140/90 mmHg, laikomas padidėjusiu. Tačiau, kaip jau minėta, diagnozė priklauso ir nuo individualių savybių.
Koks kraujo spaudimas yra per žemas? Dažniausiai žemu kraujospūdžiu laikomas mažesnis nei 90/60 mmHg, tačiau svarbiau yra simptomai. Jei jaučiatės gerai, net ir esant žemesniems skaičiams, nerimauti nereikėtų.
Ar kava kelia kraujo spaudimą? Taip, kofeinas, esantis kavoje, gali laikinai padidinti kraujospūdį. Tačiau poveikis paprastai būna trumpalaikis ir nedidelis, ypač tiems, kurie kavą vartoja reguliariai.
Ar stresas veikia kraujo spaudimą? Taip, stresas yra vienas iš veiksnių, galinčių padidinti kraujospūdį. Ilgalaikis stresas gali prisidėti prie hipertenzijos vystymosi.
Ar galima išgydyti aukštą kraujo spaudimą? Daugeliu atvejų hipertenzija yra lėtinė liga, kurią reikia kontroliuoti visą gyvenimą. Tačiau sveika gyvensena ir, jei reikia, vaistai gali padėti išlaikyti normalų kraujospūdį ir sumažinti komplikacijų riziką. Pradinėse stadijose, pakeitus gyvenimo būdą, kartais galima visiškai atsisakyti vaistų.
Apibendrinimas
Normalus kraujospūdis yra būtinas gerai sveikatai. Reguliariai tikrindamiesi ir laikydamiesi sveikos gyvensenos principų, galite išvengti hipertenzijos ir jos sukeliamų komplikacijų. Jei turite klausimų ar nerimaujate dėl savo kraujospūdžio, kreipkitės į gydytoją.
