Galvos svaigimas – tai pojūtis, kai atrodo, jog aplinka sukasi aplink jus arba jūs pats sukateės erdvėje. Tai nėra liga, o simptomas, galintis rodyti įvairias sveikatos būkles. Kartais svaigimas būna lengvas ir trumpalaikis, o kartais – intensyvus ir trunkantis ilgiau, trukdantis kasdienei veiklai. Šiame straipsnyje aptarsime galvos svaigimo priežastis, simptomus, diagnostiką ir galimus veiksmus, kurių galite imtis.
Galvos svaigimo tipai ir pojūčiai
Galvos svaigimas gali pasireikšti įvairiai. Svarbu atskirti skirtingus pojūčius, nes tai gali padėti nustatyti priežastį:
- Vertigo. Tai tikrasis sukimasis, kai jaučiate, jog arba jūs, arba aplinka juda. Dažniausiai susijęs su vidinės ausies problemomis.
- Pusiausvyros sutrikimas. Jaučiatės nestabilus, lyg tuoj nugriūsite. Gali būti susijęs su neurologinėmis problemomis, regėjimo sutrikimais ar kraujotakos problemomis.
- Presinkopė (būklė prieš alpimą). Jaučiate silpnumą, temsta akyse, pykina, galite nualpti. Dažniausiai susijęs su staigiu kraujospūdžio kritimu.
- Neapibrėžtas galvos svaigimas. Sunku apibūdinti pojūtį, gali būti lengvas galvos sukimasis, „plaukiojimo” jausmas. Gali būti susijęs su nerimu, stresu, nuovargiu ar tam tikrų vaistų vartojimu.
Dažniausios galvos svaigimo priežastys
Galvos svaigimą gali sukelti daugybė veiksnių. Štai keletas dažniausių:
Vidinės ausies problemos
- Gerybinis paroksizminis pozicinis vertigo (GPPV). Tai dažniausia vertigo priežastis. Jį sukelia kalcio karbonato kristalai (otolitai), atitrūkę nuo vidinės ausies membranos ir patekę į pusratinius kanalus. Galvos padėties pakeitimas (pvz., verčiantis lovoje, atsistojant) sukelia trumpus, bet intensyvius svaigimo priepuolius.
- Menjero liga. Tai lėtinė vidinės ausies liga, kuriai būdingi svaigimo priepuoliai, ūžesys ausyse, klausos praradimas ir pilnumo jausmas ausyje. Priepuoliai gali trukti nuo kelių minučių iki kelių valandų.
- Vestibulinis neuritas (vidinės ausies nervo uždegimas). Dažniausiai sukeliamas virusinės infekcijos. Būdingas staigus, stiprus svaigimas, pykinimas ir vėmimas. Simptomai gali trukti kelias dienas ar savaites.
- Labirintitas (vidinės ausies uždegimas). Panašus į vestibulinį neuritą, bet gali paveikti ir klausą.
Kraujotakos problemos
- Ortostatinė hipotenzija. Staigus kraujospūdžio kritimas atsistojant. Dažniau pasitaiko vyresnio amžiaus žmonėms, sergantiems širdies ligomis, vartojantiems tam tikrus vaistus.
- Širdies ritmo sutrikimai (aritmijos). Gali sutrikdyti kraujo pritekėjimą į smegenis ir sukelti svaigimą.
- Aterosklerozė. Arterijų susiaurėjimas dėl apnašų gali sumažinti kraujo tekėjimą į smegenis.
- Migrena. Kai kuriems žmonėms migrenos priepuoliai gali būti susiję su galvos svaigimu.
Neurologinės problemos
- Išsėtinė sklerozė. Autoimuninė liga, pažeidžianti centrinę nervų sistemą.
- Smegenų augliai. Gali spausti tam tikras smegenų sritis ir sukelti svaigimą.
- Insultas. Kraujotakos sutrikimas smegenyse gali sukelti staigų ir stiprų svaigimą, kartu su kitais neurologiniais simptomais (pvz., silpnumu vienoje kūno pusėje, kalbos sutrikimais).
- Parkinsono liga. Lėtinė neurologinė liga, kuriai būdingas drebulys, raumenų sąstingis ir pusiausvyros sutrikimai.
Kitos priežastys
- Nerimas ir panikos atakos. Gali sukelti hiperventiliaciją, kuri keičia kraujo sudėtį ir sukelia svaigimą.
- Hipoglikemija (sumažėjęs cukraus kiekis kraujyje). Dažniausiai pasitaiko diabetu sergantiems žmonėms.
- Dehidratacija (skysčių trūkumas).
- Anemija (mažakraujystė).
- Vaistų šalutinis poveikis. Daugelis vaistų (pvz., nuo kraujospūdžio, raminamieji, antidepresantai) gali sukelti galvos svaigimą.
- Kaklo problemos. Kaklo slankstelių problemos, raumenų įtampa gali dirginti nervus ir sukelti svaigimą.
- Regėjimo sutrikimai.
Ką daryti, jei svaigsta galva?
Jei jaučiate galvos svaigimą, svarbu:
- Atsisėsti arba atsigulti. Tai padės išvengti kritimo ir susižalojimo.
- Vengti staigių judesių.
- Giliai kvėpuoti.
- Suvartoti kažką saldaus, jei įtariate hipoglikemiją.
- Išgerti vandens, jei įtariate dehidrataciją.
- Jei svaigimas nepraeina arba kartojasi, kreipkitės į gydytoją.
Kada kreiptis į gydytoją nedelsiant?
Nedelsdami kreipkitės į gydytoją, jei galvos svaigimas pasireiškia kartu su šiais simptomais:
- Stiprus galvos skausmas.
- Dvejinimasis akyse, regėjimo sutrikimai.
- Kalbos sutrikimai.
- Vienos kūno pusės silpnumas ar tirpimas.
- Sąmonės praradimas.
- Pykinimas ir vėmimas, kuris nepraeina.
- Krūtinės skausmas ar dusulys.
- Traukuliai.
Diagnostika
Gydytojas, norėdamas nustatyti galvos svaigimo priežastį, atliks šiuos veiksmus:
- Išklausinės jūsų simptomus ir ligos istoriją. Svarbu detaliai apibūdinti svaigimo pojūtį, trukmę, dažnumą, susijusius simptomus, vartojamus vaistus.
- Atliks fizinę apžiūrą. Patikrins jūsų kraujospūdį, pulsą, širdies veiklą, neurologinę būklę, pusiausvyrą.
- Gali paskirti papildomus tyrimus:
- Kraujo tyrimus. Padeda nustatyti anemiją, hipoglikemiją, infekcijas.
- Klausos tyrimus (audiogramą). Padeda įvertinti klausos funkciją ir nustatyti vidinės ausies problemas.
- Pusiausvyros tyrimus (vestibulinį testavimą). Padeda įvertinti vidinės ausies ir pusiausvyros sistemos funkciją.
- Galvos smegenų kompiuterinę tomografiją (KT) arba magnetinio rezonanso tomografiją (MRT). Padeda nustatyti smegenų auglius, insultą, išsėtinę sklerozę ir kitas neurologines problemas.
- Elektrokardiogramą (EKG). Padeda įvertinti širdies ritmą.
Gydymas
Galvos svaigimo gydymas priklauso nuo priežasties. Kai kuriais atvejais specifinio gydymo nereikia, o simptomai praeina savaime. Kitais atvejais gali būti skiriami vaistai, reabilitacija ar net chirurginis gydymas.
- GPPV atveju: taikomi specialūs manevrai (pvz., Epley manevras), kurie padeda otolitams grįžti į savo vietą vidinėje ausyje.
- Menjero ligos atveju: skiriami vaistai, mažinantys pykinimą ir vėmimą, diuretikai (skysčius varantys vaistai), kartais rekomenduojama riboti druskos vartojimą.
- Vestibulinio neurito atveju: skiriami vaistai, mažinantys uždegimą ir pykinimą, rekomenduojamas poilsis.
- Migrenos atveju: skiriami vaistai nuo migrenos.
- Ortostatinės hipotenzijos atveju: rekomenduojama atsistoti lėtai, gerti pakankamai skysčių, kartais skiriami vaistai, didinantys kraujospūdį.
- Jei svaigimo priežastis – nerimas, rekomenduojama psichoterapija.
Daugeliu atvejų, nepriklausomai nuo priežasties, gali padėti vestibulinė reabilitacija – specialūs pratimai, kurie padeda smegenims prisitaikyti prie pusiausvyros sutrikimų.
Prevencija
Nors ne visų galvos svaigimo priežasčių galima išvengti, kai kurie patarimai gali padėti sumažinti riziką:
- Vartokite pakankamai skysčių.
- Maitinkitės reguliariai ir sveikai.
- Venkite streso.
- Meskite rūkyti.
- Ribokite alkoholio vartojimą.
- Reguliariai mankštinkitės.
- Jei sergate lėtinėmis ligomis (pvz., diabetu, širdies ligomis), laikykitės gydytojo nurodymų.
- Atsargiai vartokite vaistus, kurie gali sukelti galvos svaigimą.
- Jei jaučiate GPPV simptomus, venkite staigių galvos judesių.
Galvos svaigimas yra dažnas simptomas, galintis turėti įvairias priežastis. Jei svaigimas yra lengvas ir trumpalaikis, dažniausiai nerimauti nereikia. Tačiau, jei svaigimas kartojasi, yra stiprus arba pasireiškia kartu su kitais nerimą keliančiais simptomais, būtina kreiptis į gydytoją, kad būtų nustatyta priežastis ir paskirtas tinkamas gydymas.
