Gripas – tai ūminė virusinė kvėpavimo takų infekcija, sukeliama gripo virusų. Ši liga pasižymi sezoniškumu, dažniausiai siaučiant šaltuoju metų laiku – rudenį ir žiemą. Nors daugeliui gripas praeina per savaitę ar dvi, tam tikroms rizikos grupėms jis gali sukelti sunkias komplikacijas, netgi mirtį. Todėl svarbu žinoti gripo simptomus, eigą ir prevencijos priemones.
Gripo virusų tipai
Egzistuoja trys pagrindiniai gripo virusų tipai: A, B ir C. Žmogui pavojingiausi yra A ir B tipai. A tipo virusai yra patys klastingiausi, nes nuolat mutuoja, sukeldami naujas atmainas. Dėl šios priežasties kasmet reikia atnaujinti gripo vakcinas. B tipo virusai taip pat kinta, bet lėčiau nei A tipo. C tipo virusai sukelia lengvesnes kvėpavimo takų infekcijas ir paprastai nesukelia epidemijų.
Kaip plinta gripas?
Gripas plinta oro lašeliniu būdu, kai sergantis žmogus kosėja, čiaudi ar kalba. Virusai pasklinda ore ir gali patekti į sveiko žmogaus kvėpavimo takus. Taip pat galima užsikrėsti liečiant užkrėstus paviršius (pvz., durų rankenas, turėklus) ir po to liečiant savo akis, nosį ar burną. Užsikrėtęs žmogus gali platinti virusą dar prieš pasireiškiant pirmiesiems simptomams ir dar kelias dienas po to.
Gripo simptomai: kaip atpažinti ligą?
Gripo simptomai paprastai pasireiškia staiga, per 1–4 dienas po užsikrėtimo. Dažniausi simptomai yra:
- Staiga pakilusi aukšta temperatūra (38°C ir daugiau).
- Šaltkrėtis.
- Sausas kosulys.
- Gerklės skausmas.
- Galvos skausmas.
- Raumenų ir sąnarių skausmas.
- Bendras silpnumas ir nuovargis.
- Sloga (dažniau pasireiškia vaikams).
- Pykinimas ir vėmimas (dažniau pasireiškia vaikams).
Svarbu atskirti gripą nuo peršalimo. Nors simptomai gali būti panašūs, gripas paprastai pasireiškia staigiau ir sukelia sunkesnius simptomus. Peršalimas dažniausiai prasideda palaipsniui, vyrauja sloga ir gerklės perštėjimas, o temperatūra pakyla nežymiai arba jos visai nebūna.
Gripo eiga: kiek laiko trunka liga?
Daugeliui žmonių gripo simptomai trunka apie savaitę. Temperatūra paprastai nukrinta per 2–3 dienas, tačiau kosulys ir silpnumas gali išlikti ilgiau, net iki dviejų savaičių ar ilgiau. Kai kuriems žmonėms, ypač vyresnio amžiaus ar sergantiems lėtinėmis ligomis, gripas gali užsitęsti ir sukelti komplikacijų.
Galimos gripo komplikacijos
Nors dauguma žmonių pasveiksta nuo gripo be komplikacijų, tam tikroms rizikos grupėms kyla didesnė pavojingų sveikatos sutrikimų rizika. Dažniausios gripo komplikacijos yra:
- Plaučių uždegimas (pneumonija). Tai viena dažniausių ir pavojingiausių gripo komplikacijų, ypač vyresnio amžiaus žmonėms ir sergantiems lėtinėmis ligomis.
- Bronchitas.
- Ausų uždegimas (ypač vaikams).
- Sinusitas.
- Širdies raumens uždegimas (miokarditas).
- Smegenų uždegimas (encefalitas).
- Lėtinių ligų (pvz., astmos, širdies ligų, diabeto) paūmėjimas.
Rizikos grupės, kurioms gripas gali būti ypač pavojingas
Tam tikroms žmonių grupėms gripas gali būti ypač pavojingas ir sukelti sunkias komplikacijas. Šios rizikos grupės apima:
- Vyresnio amžiaus žmones (65 metų ir vyresnius).
- Mažus vaikus (ypač iki 2 metų).
- Nėščias moteris.
- Žmones, sergančius lėtinėmis ligomis, tokiomis kaip astma, širdies ir kraujagyslių ligos, diabetas, inkstų ligos, kepenų ligos, plaučių ligos.
- Žmones, kurių imuninė sistema yra nusilpusi (pvz., sergančius ŽIV/AIDS, vartojančius imuninę sistemą slopinančius vaistus).
- Sveikatos priežiūros darbuotojus.
- Žmones, gyvenančius slaugos namuose ar kitose ilgalaikės priežiūros įstaigose.
Kada kreiptis į gydytoją?
Daugeliu atvejų gripą galima gydyti namuose, ilsintis, vartojant daug skysčių ir, jei reikia, simptomus lengvinančius vaistus. Tačiau būtina kreiptis į gydytoją, jei:
- Simptomai negerėja arba sunkėja po savaitės.
- Atsiranda dusulys ar pasunkėjęs kvėpavimas.
- Atsiranda stiprus krūtinės skausmas.
- Prasideda stiprus galvos svaigimas ar sąmonės netekimas.
- Temperatūra pakyla virš 40°C.
- Atsiranda stiprus pykinimas ir vėmimas, dėl kurio negalima vartoti skysčių.
- Sergantis asmuo priklauso rizikos grupei.
Gripo gydymas
Specifinio gripo gydymo nėra. Svarbiausia – poilsis, pakankamas skysčių vartojimas ir simptomų lengvinimas. Gydytojas gali skirti antivirusinių vaistų, kurie gali sutrumpinti ligos trukmę ir sumažinti komplikacijų riziką. Tačiau šie vaistai veiksmingiausi, jei pradedami vartoti per pirmąsias 48 valandas nuo simptomų pradžios. Skausmui ir temperatūrai mažinti galima vartoti nereceptinius vaistus, tokius kaip paracetamolis ar ibuprofenas. Vaikams iki 16 metų negalima duoti aspirino, nes jis gali sukelti retą, bet pavojingą būklę – Reye sindromą.
Gripo prevencija: kaip apsisaugoti nuo ligos?
Veiksmingiausia gripo prevencijos priemonė yra kasmetinė vakcinacija. Gripo vakcina rekomenduojama visiems vyresniems nei 6 mėnesių amžiaus žmonėms, ypač rizikos grupėms. Vakcina apsaugo nuo dažniausiai cirkuliuojančių gripo virusų atmainų ir sumažina riziką susirgti gripu, o susirgus – palengvina ligos eigą ir sumažina komplikacijų tikimybę. Be skiepų, svarbu laikytis ir kitų prevencijos priemonių:
- Dažnai plauti rankas su muilu ir vandeniu, ypač po kontakto su sergančiais žmonėmis ar užkrėstais paviršiais.
- Vengti kontakto su sergančiais žmonėmis.
- Kosint ar čiaudint prisidengti burną ir nosį vienkartine servetėle, o jei jos nėra – alkūnės linkiu.
- Vengti liesti akis, nosį ir burną neplautomis rankomis.
- Reguliariai vėdinti patalpas.
- Stiprinti imuninę sistemą sveika mityba, pakankamu miegu ir fiziniu aktyvumu.
Dažni mitai apie gripą
Apie gripą sklando daug mitų. Štai keletas dažniausių:
- Mitas: Gripo vakcina gali sukelti gripą. Faktas: Gripo vakcinoje nėra gyvų virusų, todėl ji negali sukelti gripo. Po skiepo gali pasireikšti lengvi šalutiniai poveikiai, tokie kaip skausmas ar paraudimas injekcijos vietoje, nedidelis karščiavimas, tačiau tai nėra gripas.
- Mitas: Gripas – tai tik stiprus peršalimas. Faktas: Gripas ir peršalimas yra skirtingos ligos, sukeliamos skirtingų virusų. Gripas paprastai sukelia sunkesnius simptomus ir gali sukelti rimtų komplikacijų.
- Mitas: Antibiotikai gydo gripą. Faktas: Antibiotikai veikia bakterijas, o gripą sukelia virusai. Todėl antibiotikai nėra veiksmingi gydant gripą.
- Mitas: Jei praėjusiais metais pasiskiepijau nuo gripo, šiemet to daryti nereikia. Faktas: Gripo virusai nuolat kinta, todėl kasmet reikia atnaujinti vakciną, kad ji apsaugotų nuo naujų atmainų.
Gripas – rimta liga, galinti sukelti pavojingų komplikacijų. Laikantis prevencijos priemonių ir žinant gripo simptomus, galima sumažinti riziką susirgti ir apsaugoti savo bei aplinkinių sveikatą.
