Utėlės: maži parazitai, keliantys didelį niežulį

Utėlės – tai maži, besparniai vabzdžiai, parazituojantys žmogaus kūne ir mintantys jo krauju. Nors utėlėtumas (pedikuliozė) dažniausiai siejamas su prasta higiena, iš tiesų utėlėmis gali užsikrėsti bet kas, nepriklausomai nuo amžiaus, socialinės padėties ar higienos įpročių. Šis straipsnis skirtas išsamiai aptarti utėlių rūšis, jų gyvenimo ciklą, plitimo būdus, sukeliamus simptomus, diagnostiką, gydymą ir prevenciją.

Utėlių rūšys

Yra trys pagrindinės utėlių rūšys, parazituojančios žmones:

• Galvos utėlė (Pediculus humanus capitis): Tai dažniausiai pasitaikanti utėlių rūšis, gyvenanti galvos plaukuose, ypač už ausų ir pakaušio srityje. Jos yra maždaug sezamo sėklos dydžio (2-3 mm), pilkšvai baltos arba rusvos spalvos.
• Kūno utėlė (Pediculus humanus corporis): Šios utėlės gyvena drabužiuose ir patalynėje, o ant kūno patenka tik maitintis. Jos yra šiek tiek didesnės už galvos utėles (2.3–3.6 mm). Kūno utėlės yra retos išsivysčiusiose šalyse ir dažniausiai siejamos su prastomis gyvenimo sąlygomis, benamyste ir nepakankama higiena.
• Gaktos utėlė (Pthirus pubis): Dar vadinamos „kirkšnių utėlėmis”, jos dažniausiai plinta lytiniu keliu ir aptinkamos gaktos plaukuose, bet gali gyventi ir kitose kūno vietose su stambesniais plaukais, pavyzdžiui, antakiuose, blakstienose, pažastyse, barzdoje ar ūsuose. Jos yra mažiausios iš visų trijų rūšių (1-2 mm) ir primena mažus krabus.

Gyvenimo ciklas

Visų utėlių rūšių gyvenimo ciklas yra panašus ir susideda iš trijų stadijų:

1. Glinda: Tai utėlių kiaušinėliai. Glindos yra mažos, ovalios, dažniausiai baltos arba gelsvos spalvos. Jos tvirtai prilimpa prie plauko stiebo arti odos. Galvos utėlių glindos dažniausiai būna pritvirtintos prie plaukų arti galvos odos, o kūno utėlių – prie drabužių siūlių. Gaktos utėlių glindos tvirtinasi prie plaukų stiebų, dažniausiai gaktos srityje.
2. Nimfa: Iš glindos išsirita nimfa, kuri yra panaši į suaugusią utėlę, tik mažesnė. Nimfa minta krauju ir kelis kartus neriasi, kol tampa suaugusia utėle. Šis procesas paprastai trunka apie 9-12 dienų.
3. Suaugusi utėlė: Suaugusi utėlė gali gyventi iki 30 dienų ant žmogaus kūno. Patelės per dieną padeda nuo 3 iki 8 kiaušinėlių (glindų). Be kraujo utėlė gali išgyventi tik 1-2 dienas (galvos ir gaktos utėlės) arba iki 10 dienų (kūno utėlės, jei laikomos kambario temperatūroje).

Plitimo būdai

Utėlės plinta tiesioginio kontakto būdu:

• Galvos utėlės: Dažniausiai plinta tiesioginio galvų kontakto metu, pavyzdžiui, vaikams žaidžiant, sportuojant ar miegant kartu. Rečiau – per užkrėstus daiktus, tokius kaip šukos, šepečiai, kepurės, ausinės, plaukų gumytės.
• Kūno utėlės: Plinta per užkrėstus drabužius, patalynę ar rankšluosčius. Dažniausiai pasitaiko tarp žmonių, gyvenančių ankštomis sąlygomis ir neturinčių galimybės reguliariai skalbti drabužių.
• Gaktos utėlės: Dažniausiai plinta lytinių santykių metu, tačiau gali plisti ir per užkrėstą patalynę, rankšluosčius ar drabužius.

Svarbu pabrėžti, kad utėlės negali skraidyti ar šokinėti. Jos juda ropodamos.

Simptomai

Pagrindinis utėlėtumo simptomas yra stiprus niežulys, kurį sukelia utėlių seilės, patekusios į odą maitinimosi metu. Niežulys gali būti toks intensyvus, kad trukdo miegoti ir kasdieninei veiklai. Kiti simptomai gali būti:

• Matomos glindos ir utėlės: Glindas galima pastebėti plaukuose, ypač už ausų ir pakaušio srityje. Suaugusios utėlės yra sunkiau pastebimos, nes jos greitai juda.
• Įkandimų žymės: Ant odos gali atsirasti mažų raudonų taškelių ar bėrimų.
• Odos sudirginimas ir uždegimas: Dėl nuolatinio kasymosi oda gali parausti, sudirgti, atsirasti šašų, o sunkiais atvejais – netgi antrinė bakterinė infekcija.
• Padidėję limfmazgiai: Kartais gali padidėti limfmazgiai kaklo ar pažastų srityje.
• Blakstienų ar antakių uždegimas (esant gaktos utėlėms): Gali atsirasti akių vokų paraudimas, niežulys, pleiskanojimas.

Diagnozė

Utėlėtumą dažniausiai galima diagnozuoti apžiūrint plaukus ir odą. Gydytojas arba slaugytoja gali naudoti specialias tankias šukas, kad surastų glindas ir utėles. Kartais gali būti naudojama speciali lempa (Vudo lempa), kuri padeda lengviau pastebėti glindas, nes jos šviečia melsvai. Esant kūno utėlėms, būtina apžiūrėti drabužių siūles.

Gydymas

Utėlėtumo gydymas apima utėlių ir glindų naikinimą. Yra įvairių būdų tai padaryti:

• Medikamentinis gydymas: Vaistinėse galima įsigyti įvairių nereceptinių ir receptinių preparatų nuo utėlių – šampūnų, losjonų, kremų. Dažniausiai naudojami preparatai, kurių sudėtyje yra permetrino, piretrino, malationo arba benzilo alkoholio. Svarbu atidžiai perskaityti ir laikytis instrukcijų, nes netinkamas naudojimas gali sumažinti veiksmingumą arba sukelti šalutinį poveikį.
• Šukavimas tankiomis šukomis: Šis metodas gali būti naudojamas kaip papildoma priemonė kartu su medikamentiniu gydymu arba kaip pagrindinis gydymo būdas, jei vengiama cheminių preparatų. Plaukus reikia šukuoti specialiomis tankiomis šukomis, sudrėkinus juos vandeniu arba kondicionieriumi. Šukavimą reikia kartoti kas kelias dienas, kol nebelieka utėlių ir glindų.
• Mechaninis glindų pašalinimas: Glindas galima pašalinti rankomis arba specialiomis pincetėmis. Tai gana kruopštus ir daug laiko reikalaujantis darbas.
• Karštis: Kūno utėles ir jų glindas galima sunaikinti skalbiant drabužius ir patalynę karštame vandenyje (bent 54°C) ir džiovinant karštoje džiovyklėje. Daiktus, kurių negalima skalbti, galima laikyti sandariuose plastikiniuose maišuose dvi savaites.

Gydymą reikia pakartoti po 7-10 dienų, kad būtų sunaikintos išgyvenusios nimfos, išsiritusios iš glindų po pirmojo gydymo.

Prevencija

Nors visiškai išvengti utėlių ne visada įmanoma, yra keletas priemonių, kurios gali sumažinti užsikrėtimo riziką:

• Vengti tiesioginio kontakto: Ypač svarbu vengti artimo kontakto su žmonėmis, kurie turi utėlių.
• Nesidalinti asmeniniais daiktais: Nereikėtų dalintis šukomis, šepečiais, kepurėmis, ausinėmis, plaukų gumytėmis ir kitais asmeniniais daiktais.
• Reguliariai tikrinti plaukus: Ypač vaikams, lankantiems darželius ar mokyklas, rekomenduojama reguliariai tikrinti plaukus, ar nėra utėlių ir glindų.
• Skalbti drabužius ir patalynę: Jei įtariate, kad turėjote kontaktą su utėlėmis, išskalbkite drabužius ir patalynę karštame vandenyje ir išdžiovinkite karštoje džiovyklėje.
• Informuoti kitus: Jei nustatėte, kad turite utėlių, informuokite apie tai savo šeimos narius, draugus ir kitus žmones, su kuriais turėjote artimą kontaktą, kad jie taip pat galėtų pasitikrinti ir, jei reikia, pradėti gydymą.
• Mokyti vaikus: Svarbu mokyti vaikus apie utėles, jų plitimo būdus ir prevencijos priemones.

Utėlėtumas nėra gėdingas susirgimas, ir svarbu neslėpti problemos, o kreiptis pagalbos į gydytoją ar vaistininką. Ankstyvas gydymas padeda išvengti komplikacijų ir utėlių plitimo kitiems žmonėms.