Šlapimo pūslės uždegimas: išsamus gidas apie gydymą ir prevenciją

Šlapimo pūslės uždegimas, dar vadinamas cistitu, yra dažna sveikatos problema, ypač tarp moterų. Ši infekcija sukelia nemalonius simptomus, tokius kaip skausmingas ir dažnas šlapinimasis, deginimo pojūtis, pilvo apačios skausmas ir kartais net kraujas šlapime. Nors dažniausiai šlapimo pūslės uždegimas nėra pavojingas, negydomas jis gali komplikuotis ir sukelti inkstų infekciją. Šiame straipsnyje išsamiai aptarsime šlapimo pūslės uždegimo priežastis, simptomus, gydymo būdus ir prevencijos priemones.

Kas sukelia šlapimo pūslės uždegimą?

Dažniausia šlapimo pūslės uždegimo priežastis yra bakterijos, kurios patenka į šlapimo pūslę per šlaplę. Dažniausiai tai būna *Escherichia coli* (*E. coli*) bakterijos, kurios natūraliai gyvena žarnyne. Moterims šlapimo pūslės uždegimas pasitaiko dažniau dėl anatomiškai trumpesnės šlaplės ir mažesnio atstumo tarp išangės ir šlaplės angos, todėl bakterijoms lengviau patekti į šlapimo pūslę. Tačiau ir vyrai gali susirgti šlapimo pūslės uždegimu, ypač vyresniame amžiuje dėl prostatos problemų.

Kiti veiksniai, didinantys šlapimo pūslės uždegimo riziką:

  • Lytiniai santykiai (ypač dažni ar su nauju partneriu).
  • Nepakankama higiena.
  • Šlapimo kateterių naudojimas.
  • Nėštumas.
  • Menopauzė.
  • Cukrinis diabetas.
  • Imunosupresija (nusilpusi imuninė sistema).
Šlapimo pūslės uždegimas: išsamus gidas apie gydymą ir prevenciją
  • Šlapimo takų akmenys ar kitos šlapimo takų obstrukcijos.
  • Tam tikrų kontraceptinių priemonių naudojimas (pvz., diafragmos).
  • Dažnas stiprių, dirginančių prausiklių naudojimas intymiai higienai.

Šlapimo pūslės uždegimo simptomai

Šlapimo pūslės uždegimo simptomai gali skirtis priklausomai nuo infekcijos sunkumo ir individualių organizmo savybių. Dažniausi simptomai yra:

  • Dažnas noras šlapintis, net ir esant tuščiai pūslei.
  • Skausmingas šlapinimasis (dizurija).
  • Deginimo pojūtis šlapinantis.
  • Spaudimo ar skausmo pojūtis pilvo apačioje.
  • Drumstas arba nemalonaus kvapo šlapimas.
  • Kraujas šlapime (hematurija).
  • Nedidelis karščiavimas (rečiau).
  • Bendras silpnumas ir nuovargis.

Jeigu pasireiškia tokie simptomai kaip stiprus karščiavimas, šaltkrėtis, nugaros skausmas (ties inkstais), pykinimas ar vėmimas, būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją, nes tai gali būti inkstų infekcijos (pielonefrito) požymiai.

Šlapimo pūslės uždegimo diagnostika

Diagnozuojant šlapimo pūslės uždegimą, gydytojas pirmiausia įvertins jūsų simptomus ir ligos istoriją. Dažniausiai atliekamas šlapimo tyrimas, kuris parodo, ar šlapime yra bakterijų, baltųjų kraujo kūnelių (leukocitų) ar kraujo. Jei reikia, gali būti atliekamas šlapimo pasėlis, kuris padeda nustatyti konkrečią bakteriją, sukėlusią infekciją, ir jos jautrumą antibiotikams. Kartais, ypač jei uždegimai kartojasi arba įtariamos kitos šlapimo takų problemos, gali būti atliekami papildomi tyrimai, pavyzdžiui, ultragarsinis tyrimas, cistoskopija (šlapimo pūslės apžiūra specialiu instrumentu) ar kompiuterinė tomografija.

Gydymas: ką daryti susirgus?

Pagrindinis šlapimo pūslės uždegimo gydymo būdas yra antibiotikai. Gydytojas, atsižvelgdamas į jūsų sveikatos būklę, amžių, lytį ir galimas alergijas, parinks tinkamiausius vaistus. Dažniausiai skiriamas trumpas antibiotikų kursas (3-7 dienos). Svarbu tiksliai laikytis gydytojo nurodymų ir suvartoti visą paskirtą antibiotikų kursą, net jei simptomai pagerėja anksčiau. Nutraukus gydymą per anksti, infekcija gali atsinaujinti ir tapti atsparesnė antibiotikams.

Be antibiotikų, gydymo metu rekomenduojama:

  • Gerti daug skysčių (ypač vandens), kad padėtų išplauti bakterijas iš šlapimo pūslės.
  • Vengti gėrimų, kurie gali dirginti šlapimo pūslę (kavos, alkoholio, gazuotų gėrimų, citrusinių vaisių sulčių).
  • Esant skausmui, galima vartoti nereceptinius skausmą malšinančius vaistus, tokius kaip ibuprofenas ar paracetamolis.
  • Vengti lytinių santykių, kol simptomai visiškai išnyks.
  • Naudoti šiltas kompresus ant pilvo apačios, siekiant sumažinti skausmą ir diskomfortą.

Ar galima gydytis namų sąlygomis?

Esant lengviems šlapimo pūslės uždegimo simptomams, galima išbandyti ir namines priemones, tačiau svarbu pabrėžti, kad jos nepakeičia gydytojo paskirto gydymo antibiotikais. Namų priemonės gali padėti palengvinti simptomus ir pagreitinti gijimą, bet jei simptomai nepraeina per kelias dienas arba blogėja, būtina kreiptis į gydytoją.

Populiarios naminės priemonės:

  • Spanguolių sultys arba ekstraktai. Spanguolėse esančios medžiagos gali padėti užkirsti kelią bakterijų prisitvirtinimui prie šlapimo pūslės sienelių. Tačiau svarbu rinktis nesaldintas spanguolių sultis arba maisto papildus, nes didelis cukraus kiekis gali pabloginti situaciją.
  • Meškauogių lapų arbata. Meškauogės pasižymi antibakterinėmis ir priešuždegiminėmis savybėmis. Tačiau meškauogių arbatos negalima vartoti ilgai ir didelėmis dozėmis, nes ji gali turėti šalutinį poveikį.
  • Petražolių arbata. Petražolės veikia kaip diuretikas, t.y., skatina šlapimo išsiskyrimą, taip padėdamos išplauti bakterijas.
  • Šiltos vonios. Šiltos sėdimosios vonios gali padėti sumažinti skausmą ir spazmus. Į vandenį galima įlašinti kelis lašus ramunėlių arba medetkų eterinio aliejaus.
  • Probiotikai. Probiotikai – tai gerosios bakterijos, kurios gali padėti atkurti sveiką žarnyno ir šlapimo takų mikroflorą.

Prevencija: kaip išvengti šlapimo pūslės uždegimo?

Nors visiškai išvengti šlapimo pūslės uždegimo ne visada įmanoma, yra keletas prevencinių priemonių, kurios gali sumažinti riziką:

  • Gerkite pakankamai skysčių (apie 2-3 litrus per dieną), ypač vandens.
  • Reguliariai šlapinkitės, neignoruokite noro šlapintis.
  • Po lytinių santykių pasišlapinkite.
  • Kruopščiai laikykitės asmeninės higienos, ypač po tuštinimosi (moterims svarbu šluostytis iš priekio į galą).
  • Venkite stiprių, dirginančių prausiklių naudojimo intymiai higienai. Rinkitės švelnius, bekvapius prausiklius.
  • Dėvėkite medvilninius apatinius ir venkite aptemptų drabužių.
  • Jei naudojate diafragmą kaip kontraceptinę priemonę, apsvarstykite kitus variantus.
  • Jei sergate cukriniu diabetu, stenkitės palaikyti gerą glikemijos kontrolę.
  • Stiprinkite imuninę sistemą sveika mityba, pakankamu miegu ir reguliariu fiziniu aktyvumu.
  • Jei vargina pasikartojantys šlapimo pūslės uždegimai, pasitarkite su gydytoju dėl ilgalaikio profilaktinio gydymo mažomis antibiotikų dozėmis arba kitų prevencinių priemonių.

Kada kreiptis į gydytoja?

Nors dažniausiai šlapimo pūslės uždegimas praeina savaime vartojant tinkamus vaistus ir pakoregavus gyvenimo budą, tačiau kartais būtina kreiptis į gydytoja. Tai daryti reiktu šiais atvejais:

  • Jei simptomai nepraeina per kelias dienas arba blogėja, nepaisant taikomo gydymo.
  • Jei atsiranda stiprus karščiavimas, šaltkrėtis, nugaros skausmas, pykinimas ar vėmimas.
  • Jei pasirodo kraujas šlapime.
  • Jei šlapimo pūslės uždegimas pasikartoja dažnai (daugiau nei du kartus per pusmetį).
  • Jei esate nėščia arba maitinate krūtimi.
  • Jei sergate cukriniu diabetu ar kitomis lėtinėmis ligomis.

Šlapimo pūslės uždegimas – nemaloni, bet dažniausiai lengvai įveikiama liga. Laikantis gydytojo nurodymų, vartojant paskirtus vaistus ir taikant prevencines priemones, galima greitai pasveikti ir išvengti šios problemos ateityje.

Komentarai

Kolkas komentarų nėra

    Parašykite komentarą

    El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *