Reumatoidinis artritas (RA) yra lėtinė, autoimuninė liga, kuri pirmiausia pažeidžia sąnarius, sukeldama skausmą, patinimą, sustingimą ir ilgainiui sąnarių deformacijas. Tai nėra tiesiog „nusidėvėjimo” artritas, kaip osteoartritas. RA atveju organizmo imuninė sistema klaidingai atakuoja savus audinius, ypač sąnarių sinovinę membraną – ploną plėvelę, išklojančią sąnario vidų ir gaminančią sąnarinį skystį. Šis uždegiminis procesas gali pažeisti ne tik sąnarius, bet ir kitus organus, pavyzdžiui, odą, akis, plaučius, širdį ir kraujagysles.
Simptomai ir požymiai
Reumatoidinio artrito simptomai dažniausiai vystosi palaipsniui, per kelias savaites ar mėnesius. Tačiau kartais liga gali prasidėti staiga, su ūmiu sąnarių skausmu ir patinimu. Simptomai gali skirtis priklausomai nuo ligos sunkumo ir individualių organizmo savybių. Dažniausi RA požymiai yra:
- Sąnarių skausmas ir sustingimas: Skausmas paprastai būna stipresnis ryte arba po ilgesnio poilsio periodo. Sąnariai gali būti jautrūs lietimui, patinę ir šilti. Dažniausiai pažeidžiami smulkieji plaštakų ir pėdų sąnariai, riešai, alkūnės, keliai ir čiurnos. Simetriškas pažeidimas (abiejų kūno pusių tie patys sąnariai) yra būdingas RA bruožas.
- Rytinis sustingimas: Šis sustingimas trunka ilgiau nei 30 minučių, kartais net kelias valandas. Tai skiria RA nuo osteoartrito, kurio rytinis sustingimas paprastai trunka trumpiau.
- Sąnarių patinimas: Dėl uždegimo sąnario viduje kaupiasi skystis, todėl sąnarys patinsta ir tampa didesnis.
- Bendras nuovargis ir silpnumas: Tai dažni sisteminiai RA simptomai, kurie gali atsirasti net ir nesant stipraus sąnarių skausmo.
- Karščiavimas: Nedidelis karščiavimas (iki 38°C) gali būti susijęs su ligos paūmėjimu.
- Svorio kritimas: Kai kuriems žmonėms, sergantiems RA, gali sumažėti apetitas ir kristi svoris.
- Reumatiniai mazgeliai: Tai neskausmingi, kieti gumbeliai, kurie susidaro po oda, dažniausiai alkūnių srityje, ant pirštų ar kitose vietose, kurios patiria spaudimą. Jie pasireiškia maždaug 20-30% RA sergančių žmonių.
- Sausų akių ir burnos sindromas (Sjögreno sindromas): Tai autoimuninė būklė, kuri dažnai pasireiškia kartu su RA. Ji sukelia akių ir burnos džiūvimą, nes pažeidžiamos ašarų ir seilių liaukos.
- Kiti simptomai: Rečiau RA gali sukelti plaučių uždegimą (pleuritą), širdies dangalo uždegimą (perikarditą), kraujagyslių uždegimą (vaskulitą) ar anemiją.
Priežastys ir rizikos veiksniai
Tiksli reumatoidinio artrito priežastis nėra žinoma. Manoma, kad ligos atsiradimui įtakos turi genetinių ir aplinkos veiksnių derinys. Imuninė sistema, kuri paprastai kovoja su infekcijomis, RA atveju pradeda atakuoti savus audinius. Šis autoimuninis atsakas sukelia uždegimą sąnariuose ir kituose organuose.
Nors bet kuris asmuo gali susirgti RA, yra tam tikrų rizikos veiksnių, kurie didina ligos tikimybę:
- Genetika: Jei jūsų šeimoje yra sergančių RA ar kitomis autoimuninėmis ligomis, jūsų rizika susirgti yra didesnė. Tam tikri genai, ypač HLA klasės II genotipai, yra susiję su padidėjusia RA rizika.
- Lytis: Moterys serga RA du tris kartus dažniau nei vyrai.
- Amžius: Nors RA gali pasireikšti bet kuriame amžiuje, dažniausiai liga prasideda tarp 40 ir 60 metų.
- Rūkymas: Rūkymas ne tik padidina RA riziką, bet ir gali pabloginti ligos eigą.
- Nutukimas: Tyrimai rodo, kad nutukimas gali būti susijęs su padidėjusia RA rizika.
- Ankstyvasis gyvenimas ir aplinkos veiksniai: Kai kurie tyrimai rodo, kad tam tikri ankstyvojo gyvenimo veiksniai, pvz., motinos rūkymas nėštumo metu ar mažas gimimo svoris, gali turėti įtakos RA rizikai. Taip pat tiriamas ryšys tarp RA ir tam tikrų infekcijų (pvz., Epstein-Barr viruso), tačiau aiškaus ryšio kol kas nenustatyta.
Diagnostika
Reumatoidinio artrito diagnozė nustatoma remiantis keliais kriterijais:
- Simptomai ir ligos istorija: Gydytojas išsamiai apklausia pacientą apie jo simptomus, jų trukmę, intensyvumą, šeimos ligos istoriją.
- Fizinis ištyrimas: Gydytojas apžiūri sąnarius, ieškodamas patinimo, skausmingumo, judesių apribojimo, reumatinių mazgelių.
- Kraujo tyrimai:
- Reumatoidinis faktorius (RF): Tai antikūnas, randamas daugelio RA sergančių žmonių kraujyje. Tačiau RF gali būti teigiamas ir sergant kitomis ligomis arba net sveikiems žmonėms.
- Anticiklinio citrulininio peptido antikūnai (anti-CCP): Šis tyrimas yra specifiškesnis RA nei RF. Teigiamas anti-CCP rezultatas rodo didesnę RA tikimybę.
- Eritrocitų nusėdimo greitis (ENG) ir C-reaktyvusis baltymas (CRB): Šie tyrimai rodo uždegimo lygį organizme. Jie nėra specifiški RA, bet gali padėti įvertinti ligos aktyvumą.
- Bendras kraujo tyrimas: Gali rodyti anemiją, kuri dažnai pasireiškia sergant RA.
- Vaizdiniai tyrimai:
- Rentgenograma: Rentgeno nuotraukos gali parodyti sąnarių pažeidimus, tokius kaip erozijos (kaulo audinio irimas) ir sąnario tarpo susiaurėjimas. Tačiau ankstyvosiose RA stadijose rentgenogramos gali būti normalios.
- Magnetinio rezonanso tomografija (MRT) ir ultragarsas: Šie tyrimai yra jautresni nei rentgenograma ir gali aptikti ankstyvus sąnarių uždegimo ir pažeidimo požymius.
Nėra vieno testo, kuris patvirtintų RA diagnozę. Gydytojas diagnozę nustato remdamasis visų tyrimų rezultatais ir klinikiniu vaizdu.
Gydymas
Reumatoidinio artrito gydymo tikslas – sumažinti skausmą, uždegimą, sulėtinti ligos progresavimą ir pagerinti paciento gyvenimo kokybę. Nors RA visiškai išgydyti negalima, ankstyva diagnozė ir tinkamas gydymas gali padėti kontroliuoti ligą ir išvengti sunkių komplikacijų.
Vaistai
- Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU): Šie vaistai (pvz., ibuprofenas, naproksenas, diklofenakas) mažina skausmą ir uždegimą. Jie negydo pačios ligos, bet padeda palengvinti simptomus.
- Gliukokortikoidai: Tai stiprūs priešuždegiminiai vaistai (pvz., prednizonas), kurie greitai sumažina uždegimą ir skausmą. Jie dažnai naudojami trumpalaikiam simptomų palengvinimui arba ligos paūmėjimo metu. Ilgalaikis gliukokortikoidų vartojimas gali sukelti šalutinį poveikį, todėl jų vartojimas turi būti atidžiai stebimas gydytojo.
- Ligos eigą modifikuojantys antireumatiniai vaistai (LEMARV): Tai pagrindiniai RA gydymui skirti vaistai. Jie slopina imuninės sistemos aktyvumą ir lėtina ligos progresavimą. LEMARV skirstomi į tradicinius (pvz., metotreksatas, sulfasalazinas, hidroksichlorokvinas, leflunomidas) ir biologinius.
- Tradiciniai LEMARV: Šie vaistai paprastai pradedami vartoti pirmiausia. Jų poveikis pasireiškia ne iš karto, o po kelių savaičių ar mėnesių.
- Biologiniai LEMARV: Tai naujesnės kartos vaistai, kurie veikia specifiškus imuninės sistemos komponentus, atsakingus už uždegimą. Biologiniai LEMARV (pvz., infliksimabas, etanerceptas, adalimumabas, rituksimabas, tocilizumabas) skiriami, kai tradiciniai LEMARV yra nepakankamai veiksmingi arba sukelia šalutinį poveikį.
Kitos gydymo priemonės
- Fizioterapija ir kineziterapija: Specialūs pratimai ir procedūros padeda stiprinti raumenis, gerinti sąnarių judrumą, mažinti skausmą ir išlaikyti funkciją.
- Ergoterapija: Ergoterapeutas moko, kaip prisitaikyti prie kasdienės veiklos, naudojant pagalbines priemones ir keičiant judesius, kad būtų tausojami sąnariai.
- Psichologinė pagalba: Gyvenimas su lėtine liga gali sukelti stresą, nerimą, depresiją. Psichologo ar psichoterapeuto konsultacijos gali padėti susidoroti su emociniais sunkumais.
- Chirurginis gydymas: Kai kuriais atvejais, kai sąnariai yra stipriai pažeisti ir konservatyvus gydymas neefektyvus, gali prireikti chirurginės operacijos (pvz., sąnario endoprotezavimo).
- Gyvensenos pokyčiai:
- Sveika mityba: Subalansuota mityba, kurioje gausu vaisių, daržovių, neskaldytų grūdų, liesos mėsos ir žuvies, gali padėti sumažinti uždegimą ir pagerinti bendrą savijautą. Kai kurie tyrimai rodo, kad tam tikri maisto produktai (pvz., žuvų taukai, turintys omega-3 riebalų rūgščių) gali turėti priešuždegiminį poveikį.
- Reguliarus fizinis aktyvumas: Saikingas fizinis krūvis, pvz., vaikščiojimas, plaukimas, važiavimas dviračiu, stiprina raumenis, gerina sąnarių judrumą ir mažina nuovargį. Svarbu pasirinkti tinkamą fizinio krūvio intensyvumą ir vengti veiklos, kuri per daug apkrauna sąnarius.
- Rūkymo metimas: Rūkymas pablogina RA eigą ir didina komplikacijų riziką.
- Pakankamas poilsis: Svarbu skirti pakankamai laiko miegui ir poilsiui, kad organizmas galėtų atsigauti.
Prognozė
Reumatoidinio artrito eiga ir prognozė yra labai individuali. Kai kuriems žmonėms liga pasireiškia lengva forma su minimaliais simptomais, o kitiems – sunkia, progresuojančia forma, kuri sukelia didelį skausmą ir neįgalumą. Ankstyva diagnozė ir tinkamas gydymas gali žymiai pagerinti ligos prognozę ir padėti išvengti sunkių komplikacijų, tokių kaip sąnarių deformacijos, širdies ir kraujagyslių ligos, plaučių pažeidimas. Nors RA yra lėtinė liga, su kuria tenka gyventi visą gyvenimą, daugelis žmonių, sergančių RA, gali gyventi visavertį ir aktyvų gyvenimą, tinkamai valdydami savo ligą.
