Žmogaus papilomos virusas, dažnai trumpinamas ŽPV, yra viena iš labiausiai paplitusių lytiškai plintančių infekcijų pasaulyje. Nors dažnai ši infekcija nesukelia jokių simptomų ir praeina savaime, kai kurie ŽPV tipai gali sukelti rimtas sveikatos problemas, įskaitant genitalijų karpas ir tam tikras vėžio formas. Šiame straipsnyje aptarsime ŽPV tipus, simptomus, diagnozavimo būdus, gydymą, prevenciją ir kitus svarbius aspektus.
ŽPV tipai: didelės ir mažos rizikos
Egzistuoja daugiau nei 200 skirtingų ŽPV tipų. Jie skirstomi į didelės ir mažos rizikos grupes, atsižvelgiant į jų gebėjimą sukelti vėžį. Mažos rizikos ŽPV tipai, tokie kaip 6 ir 11, dažniausiai sukelia genitalijų karpas. Šios karpos, nors ir nemalonios, paprastai nėra pavojingos gyvybei. Jos gali atsirasti ant lytinių organų, išangės, burnos ar gerklės.
Didelės rizikos ŽPV tipai, ypač 16 ir 18, yra atsakingi už didžiąją dalį ŽPV sukelto vėžio atvejų. Šie tipai gali sukelti gimdos kaklelio, išangės, varpos, makšties, vulvos ir gerklės vėžį. Svarbu pabrėžti, kad ŽPV infekcija nebūtinai reiškia, kad išsivystys vėžys. Tačiau ankstyvas šių tipų nustatymas ir reguliarūs patikrinimai yra labai svarbūs prevencijai.
Simptomai: kada kreiptis į gydytoją?
Daugelis ŽPV infekcijų nesukelia jokių simptomų. Tai reiškia, kad žmogus gali būti užsikrėtęs ir platinti virusą to net nežinodamas. Simptomai, jei jie pasireiškia, priklauso nuo ŽPV tipo.
- Genitalijų karpos: Tai yra labiausiai pastebimas mažos rizikos ŽPV infekcijos simptomas. Jos gali būti mažos, didelės, plokščios arba iškilusios, pavienės arba susitelkusios į grupes. Gali niežėti, bet dažniausiai neskausmingos.
- Gimdos kaklelio pokyčiai: Didelės rizikos ŽPV tipai dažnai nesukelia jokių išorinių simptomų, kol neatsiranda ikivėžiniai ar vėžiniai pakitimai. Todėl labai svarbu reguliariai atlikti gimdos kaklelio citologinį tyrimą (PAP testą).
- Kiti simptomai: Retais atvejais ŽPV gali sukelti neįprastą kraujavimą iš makšties, skausmą lytinių santykių metu ar nuolatinius skausmus dubens srityje. Jei pastebite bet kurį iš šių simptomų, būtina kreiptis į gydytoją.
Diagnozavimas: PAP testas ir ŽPV tyrimas
ŽPV infekcija dažniausiai diagnozuojama atliekant gimdos kaklelio citologinį tyrimą (PAP testą) moterims. Šio tyrimo metu nuo gimdos kaklelio paviršiaus paimamas ląstelių mėginys ir tiriamas mikroskopu. Jei randama pakitusių ląstelių, gali būti atliekamas ŽPV tyrimas. Šis tyrimas nustato, ar moteris yra užsikrėtusi didelės rizikos ŽPV tipu.
Vyrams specifinio ŽPV tyrimo nėra. Diagnozė dažniausiai nustatoma apžiūrint lytinius organus ir ieškant genitalijų karpų. Tam tikrais atvejais, esant įtarimui dėl išangės ar gerklės vėžio, gali būti atliekamos biopsijos.
Gydymas: karpų šalinimas ir ikivėžinių būklių stebėjimas
Specifinio gydymo, kuris visiškai pašalintų ŽPV iš organizmo, nėra. Gydymas paprastai yra nukreiptas į simptomų palengvinimą ir komplikacijų prevenciją.
- Genitalijų karpų gydymas: Karpas galima šalinti įvairiais būdais, įskaitant krioterapiją (užšaldymą skystu azotu), elektrokoaguliaciją (prideginimą elektra), lazerio terapiją arba chirurginį pašalinimą. Taip pat galima naudoti specialius kremus ar tirpalus. Svarbu paminėti, kad karpos gali ataugti.
- Ikivėžinių būklių gydymas: Jei PAP testo metu randama ikivėžinių gimdos kaklelio pokyčių, gydymas priklauso nuo pokyčių sunkumo. Lengvi pokyčiai gali būti stebimi, atliekant reguliarius PAP testus. Sunkesni pokyčiai gali būti gydomi kilpine elektrochirurgine ekscizijos procedūra (LEEP), konizacija (gimdos kaklelio dalies pašalinimas) ar kitais metodais.
Prevencija: skiepai ir saugus seksas
Veiksmingiausia ŽPV prevencijos priemonė yra skiepai. ŽPV vakcinos apsaugo nuo dažniausiai pasitaikančių didelės rizikos ŽPV tipų, sukeliančių vėžį, ir nuo kai kurių mažos rizikos tipų, sukeliančių genitalijų karpas. Skiepai rekomenduojami tiek mergaitėms, tiek berniukams, geriausia prieš pradedant lytinį gyvenimą.
Kitos prevencijos priemonės apima:
- Saugus seksas: Prezervatyvų naudojimas sumažina ŽPV perdavimo riziką, nors ir neapsaugo visiškai, nes virusas gali būti perduodamas per odos kontaktą.
- Lytinių partnerių skaičiaus ribojimas: Kuo mažiau lytinių partnerių, tuo mažesnė rizika užsikrėsti ŽPV.
- Reguliarūs patikrinimai: Moterims rekomenduojama reguliariai atlikti PAP testus, kad būtų galima anksti nustatyti ir gydyti gimdos kaklelio pokyčius.
ŽPV ir nėštumas
ŽPV infekcija dažniausiai neturi įtakos nėštumo eigai ar vaisiaus sveikatai. Tačiau kai kuriais atvejais genitalijų karpos nėštumo metu gali padidėti dėl hormoninių pokyčių. Retais atvejais naujagimiai gali užsikrėsti ŽPV gimdymo metu, jei motina turi genitalijų karpų. Tai gali sukelti kvėpavimo takų papilomatozę – retą būklę, kai ant naujagimio balso stygų atsiranda karpos. Dėl šios priežasties nėščiosioms, turinčioms genitalijų karpų, gali būti rekomenduojamas cezario pjūvis.
Gyvenimas su ŽPV: psichologiniai aspektai
ŽPV diagnozė gali sukelti įvairių emocijų, įskaitant nerimą, gėdą, pyktį ar kaltę. Svarbu suprasti, kad ŽPV yra labai dažna infekcija ir daugelis žmonių su ja gyvena be jokių rimtų pasekmių. Jei jaučiate psichologinį diskomfortą, gali būti naudinga pasikalbėti su gydytoju, psichologu ar paramos grupe.
Mitai ir faktai apie ŽPV
Apie ŽPV sklando daug mitų. Panagrinėkime keletą iš jų.
- Mitas: ŽPV užsikrečia tik nesilaikantys higienos. Faktas: ŽPV perduodamas per tiesioginį odos ar gleivinės kontaktą, dažniausiai lytinių santykių metu. Higiena nėra tiesiogiai susijusi.
- Mitas: ŽPV visada sukelia vėžį. Faktas: Daugelis ŽPV infekcijų praeina savaime be jokių pasekmių. Tik kai kurie didelės rizikos ŽPV tipai gali sukelti vėžį.
- Mitas: Jei neturiu simptomų, nesu užsikrėtęs. Faktas: Daugelis ŽPV infekcijų yra besimptomės. Galite būti užsikrėtę ir platinti virusą to net nežinodami.
- Mitas: Prezervatyvai visiškai apsaugo nuo ŽPV. Faktas: Prezervatyvai sumažina riziką, bet neapsaugo 100%, nes virusas gali būti perduodamas per odos kontaktą tose vietose, kurių prezervatyvas nepadengia.
ŽPV Lietuvoje: statistika ir tendencijos
ŽPV paplitimas Lietuvoje yra panašus į kitas Europos šalis. Tikslios statistikos apie visus ŽPV atvejus nėra, nes daugelis infekcijų yra besimptomės ir nediagnozuojamos. Tačiau Lietuvoje vykdoma gimdos kaklelio vėžio prevencijos programa, kurios metu moterims atliekami PAP testai. Šios programos dėka anksti nustatomi ikivėžiniai gimdos kaklelio pokyčiai ir sumažėja sergamumas gimdos kaklelio vėžiu. Nuo 2016 metų Lietuvoje vykdoma ir mergaičių vakcinacija nuo ŽPV. Tikimasi, kad ilgainiui tai padės dar labiau sumažinti sergamumą ŽPV sukeltomis ligomis.
ŽPV tyrimai ir ateities perspektyvos
Mokslininkai nuolat tiria ŽPV, siekdami geriau suprasti viruso veikimo mechanizmus, sukurti efektyvesnius gydymo metodus ir tobulinti prevencijos priemones. Vykdomi tyrimai, kuriais siekiama sukurti terapines vakcinas, kurios galėtų gydyti jau esančias ŽPV infekcijas. Taip pat tobulinami ŽPV diagnostikos metodai, kad būtų galima greičiau ir tiksliau nustatyti infekciją ir jos riziką.
Žmogaus papilomos virusas yra dažna ir dažnai nesukelianti jokių simptomų infekcija. Tačiau svarbu žinoti apie galimas ŽPV sukeliamas komplikacijas ir imtis prevencijos priemonių. Skiepai, saugus seksas ir reguliarūs patikrinimai yra pagrindiniai būdai apsisaugoti nuo ŽPV ir jo sukeliamų ligų.
