Nėštumas – tai ypatingas laikotarpis moters gyvenime, kupinas fizinių ir emocinių pokyčių. Ši devynių mėnesių kelionė, prasidedanti nuo apvaisinimo ir besibaigianti kūdikio gimimu, yra stebuklingas procesas, reikalaujantis supratimo, priežiūros ir pasiruošimo.
Pirmasis trimestras: naujos gyvybės pradžia
Pirmasis nėštumo trimestras (nuo 1 iki 12 savaitės) dažnai vadinamas „paslėptuoju” periodu, nes išoriniai požymiai dar nėra akivaizdūs. Tačiau moters organizme vyksta intensyvūs pokyčiai. Apvaisintas kiaušinėlis (zigota) keliauja kiaušintakiu į gimdą, kur įsitvirtina jos gleivinėje. Šis procesas vadinamas implantacija. Pradeda formuotis placenta – gyvybiškai svarbus organas, aprūpinantis vaisių maisto medžiagomis ir deguonimi, bei šalinantis medžiagų apykaitos produktus.
Pirmajame trimestre formuojasi visi pagrindiniai būsimo kūdikio organai. Jau 5-6 savaitę pradeda plakti širdelė, o iki 12 savaitės susiformuoja smegenys, stuburo smegenys, galūnės, vidaus organai. Nors vaisius dar labai mažas (apie 5-6 cm ilgio), jis jau turi žmogaus pavidalą.
Būsimos mamos dažnai jaučia įvairius pirmojo trimestro simptomus: pykinimą (ypač rytais), vėmimą, nuovargį, krūtų jautrumą, padažnėjusį šlapinimąsi, nuotaikų kaitą. Šie simptomai yra normalūs ir dažniausiai praeina antrajame trimestre. Svarbu paminėti, jog kai kurios moterys gali nejausti jokių simptomų, ir tai taip pat yra normalu.
- Svarbu pradėti vartoti folio rūgštį, kuri būtina vaisiaus nervinio vamzdelio vystymuisi.
- Rekomenduojama atsisakyti žalingų įpročių: rūkymo, alkoholio vartojimo, narkotikų.
- Būtina pasirūpinti sveika ir subalansuota mityba, vengti neapdorotos mėsos, žuvies, nepasterizuoto pieno produktų.
- Reikėtų vengti didelio fizinio krūvio ir streso.
- Svarbu reguliariai lankytis pas gydytoją ginekologą.
Antrasis trimestras: augimas ir judesiai
Antrasis trimestras (nuo 13 iki 28 savaitės) dažnai vadinamas „medaus mėnesiu”. Daugelis nemalonių pirmojo trimestro simptomų išnyksta, o moteris pradeda jaustis energingesnė. Vaisius sparčiai auga, jo judesiai tampa vis stipresni ir dažnesni. Būsimos mamos dažniausiai pirmą kartą pajaučia vaisiaus judesius tarp 18 ir 20 nėštumo savaitės.
Šiame trimestre vaisiaus organai toliau bręsta. Pradeda funkcionuoti inkstai, kepenys, virškinimo sistema. Vaisius pradeda čiulpti nykštį, žagsėti, ryti vaisiaus vandenis. Formuojasi poodinis riebalinis audinys, oda pasidengia lanugo – plonais pūkeliais. Antrame trimestre atliekami įvairūs tyrimai, pavyzdžiui, ultragarsinis tyrimas, kurio metu galima nustatyti vaisiaus lytį ir įvertinti jo vystymąsi.
Moteris gali pastebėti, kad pilvas tampa vis labiau apvalus, didėja krūtys. Gali atsirasti pigmentinių dėmių, strijų. Svarbu ir toliau rūpintis sveika mityba, reguliariai mankštintis (jei nėra kontraindikacijų), ilsėtis. Rekomenduojama pradėti lankyti nėščiųjų kursus, kuriuose galima sužinoti apie gimdymą, naujagimio priežiūrą ir žindymą.
Trečiasis trimestras: pasiruošimas gimdymui
Trečiasis trimestras (nuo 29 iki 40 savaitės) – tai paskutinis nėštumo etapas, kuomet vaisius intensyviai ruošiasi gimimui. Jis priauga daug svorio, jo organai baigia bręsti. Plaučiai subręsta tiek, kad kūdikis galėtų savarankiškai kvėpuoti. Vaisius dažniausiai apsiverčia galva žemyn, pasiruošdamas gimdymo takams.
Būsimai mamai gali būti sunkiau judėti, miegoti, gali varginti dusulys, rėmuo, nugaros skausmai, kojų tinimas. Dažnai jaučiami paruošiamieji sąrėmiai (Brakstono-Hikso sąrėmiai), kurie yra nereguliarūs ir neskausmingi. Svarbu stebėti vaisiaus judesius – jų sumažėjimas ar išnykimas gali būti pavojaus signalas.
- Reikėtų susikrauti krepšį į ligoninę, pasiruošti visus reikalingus daiktus kūdikiui.
- Svarbu reguliariai lankytis pas gydytoją, kuris stebės nėštumo eigą ir vaisiaus būklę.
- Rekomenduojama atlikti kardiotokografiją (KTG) – tyrimą, kurio metu registruojamas vaisiaus širdies ritmas ir gimdos susitraukimai.
- Ruoštis gimdymui padeda įvairūs kvėpavimo pratimai, atsipalaidavimo technikos.
Gimdymas: naujos gyvybės atėjimas
Gimdymas – tai natūralus procesas, kurio metu kūdikis ateina į pasaulį. Gimdymas paprastai prasideda reguliariais gimdos susitraukimais (sąrėmiais), kurie palaipsniui stiprėja ir dažnėja. Sąrėmių metu gimdos kaklelis plečiasi, kol galiausiai visiškai atsiveria. Tuomet prasideda stangų periodas, kurio metu moteris stumia, padėdama kūdikiui gimti.
Po kūdikio gimimo gimsta placenta. Gimdymas gali trukti nuo kelių valandų iki keliolikos ar net daugiau. Svarbu klausyti gydytojo ir akušerės nurodymų, pasitikėti savo kūnu ir jėgomis. Yra įvairių nuskausminimo būdų, kurie gali padėti sumažinti gimdymo skausmus.
Po gimdymo: adaptacija ir rūpestis
Po gimdymo prasideda naujas etapas – adaptacija prie naujagimio ir rūpinimasis juo. Pirmosios savaitės gali būti kupinos iššūkių, tačiau kartu ir didžiulio džiaugsmo. Svarbu pasirūpinti savo sveikata, ilsėtis, maitintis sveikai. Žindymas – tai geriausias būdas maitinti kūdikį, tačiau jei žindyti nepavyksta, yra ir kitų alternatyvų.
Naujagimio priežiūra reikalauja daug dėmesio ir kantrybės. Svarbu stebėti jo savijautą, maitinti, keisti sauskelnes, maudyti, migdyti. Reikia nepamiršti ir savęs – skirti laiko poilsiui, bendravimui su artimaisiais, pasirūpinti savo emocine gerove. Jei kyla sunkumų ar klausimų, visada galima kreiptis pagalbos į gydytoją, akušerę, laktacijos konsultantę ar kitus specialistus.
Nėštumo komplikacijos
Nors dauguma nėštumų praeina sklandžiai, kartais gali pasireikšti įvairių komplikacijų. Svarbu žinoti apie galimas rizikas ir laiku kreiptis į gydytoją, jei atsiranda nerimą keliančių simptomų.
Dažniausiai pasitaikančios komplikacijos:
- Priešlaikinis gimdymas (gimdymas iki 37 nėštumo savaitės).
- Nėščiųjų diabetas (gliukozės netoleravimas, atsiradęs nėštumo metu).
- Preeklampsija (būklė, kuriai būdingas padidėjęs kraujospūdis ir baltymų atsiradimas šlapime).
- Placentos pirmeiga (kai placenta dengia gimdos kaklelį).
- Vaisiaus augimo sulėtėjimas.
- Daugiavaisis nėštumas.
Šios ir kitos komplikacijos gali kelti pavojų tiek motinos, tiek vaisiaus sveikatai. Todėl labai svarbu reguliariai lankytis pas gydytoją ir atlikti visus reikalingus tyrimus.
Psichologiniai nėštumo aspektai
Nėštumas – tai ne tik fiziniai, bet ir psichologiniai pokyčiai. Moteris gali patirti įvairias emocijas: džiaugsmą, nerimą, baimę, susijaudinimą. Tai yra visiškai normalu. Svarbu pasirūpinti savo emocine gerove, kalbėtis apie savo jausmus su artimaisiais, ieškoti paramos ir pagalbos, jei reikia. Gali padėti nėščiųjų kursai, psichologo konsultacijos, bendravimas su kitomis nėščiosiomis.
Taip pat svarbus ir būsimo tėčio vaidmuo. Jo palaikymas, supratimas ir įsitraukimas į nėštumo procesą yra labai svarbus moteriai. Apibendrinant, nėštumas yra nuostabi kelionė, reikalaujanti žinių, priežiūros ir pasiruošimo. Svarbiausia – rūpintis savimi, savo sveikata ir būsimo kūdikio gerove.
