Hemorojus, dar vadinamas hemoroidais, yra išangės kanalo ir tiesiosios žarnos kraujagyslių išsiplėtimas. Tai labai dažna problema, su kuria susiduria daugelis žmonių bent kartą gyvenime. Nors hemorojus dažnai nėra pavojingas gyvybei, jis gali sukelti didelį diskomfortą, skausmą ir net kraujavimą. Šiame straipsnyje išsamiai aptarsime hemorojaus priežastis, simptomus, skirtingus gydymo būdus, įskaitant namines priemones, vaistus ir, kai kuriais atvejais, chirurginį įsikišimą.
Kas sukelia hemorojų?
Pagrindinė hemorojaus priežastis – padidėjęs spaudimas tiesiosios žarnos ir išangės venose. Šį spaudimą gali sukelti įvairūs veiksniai:
- Lėtinis vidurių užkietėjimas. Dažnas stanginimasis tuštinantis didina spaudimą venose ir ilgainiui gali lemti hemorojaus atsiradimą.
- Viduriavimas. Nors gali atrodyti priešingai, lėtinis viduriavimas taip pat gali prisidėti prie hemorojaus vystymosi, nes dažnas tuštinimasis dirgina išangės sritį.
- Nėštumas. Daugelis moterų nėštumo metu susiduria su hemorojumi. Auganti gimda spaudžia dubens venas, o hormoniniai pokyčiai taip pat prisideda prie kraujagyslių išsiplėtimo.
- Sunkus kėlimas. Reguliarus sunkių daiktų kėlimas, ypač netaisyklingai, didina spaudimą pilvo srityje, o tai gali paveikti ir tiesiosios žarnos venas.
- Ilgas sėdėjimas. Ilgas sėdėjimas, ypač ant kietų paviršių, taip pat gali didinti spaudimą išangės srityje.
- Nutukimas. Perteklinis svoris didina spaudimą pilvo ir dubens srityse, taip prisidedant prie hemorojaus atsiradymo.
- Senėjimas. Su amžiumi audiniai, palaikantys tiesiosios žarnos ir išangės venas, silpnėja, todėl padidėja hemorojaus rizika.
- Genetinis polinkis. Jei jūsų šeimoje yra buvę hemorojaus atvejų, tikimybė susidurti su šia problema taip pat didesnė.
- Analinis seksas. Analinis seksas gali traumuoti išangės sritį ir padidinti hemorojaus riziką.
Hemorojus: dažniausiai pasitaikantys simptomai
Hemorojus gali būti vidinis (tiesiosios žarnos viduje) arba išorinis (aplink išangę). Simptomai skiriasi priklausomai nuo hemorojaus tipo ir sunkumo:
- Kraujavimas. Tai vienas dažniausių hemorojaus simptomų. Galite pastebėti ryškiai raudono kraujo ant tualetinio popieriaus, tualete ar ant išmatų.
- Skausmas. Išorinis hemorojus dažniausiai būna skausmingesnis nei vidinis. Skausmas gali būti nuolatinis arba pasireikšti tik tuštinantis.
- Niežulys. Tiek vidinis, tiek išorinis hemorojus gali sukelti niežulį išangės srityje.
- Patinimas. Išorinis hemorojus gali būti jaučiamas kaip patinimas ar mazgeliai aplink išangę.
- Jautrumas. Išangės sritis gali būti jautri lietimui.
- Išskyros. Kai kuriais atvejais, ypač esant vidiniam hemorojui, gali pasireikšti gleivinės išskyros.
- Išsiveržimas. Sunkesniais atvejais vidinis hemorojus gali iškristi pro išangę (prolapsas).
Hemorojus: gydymo būdai
Hemorojus gydymas priklauso nuo jo sunkumo. Lengvais atvejais gali pakakti naminių priemonių ir gyvenimo būdo pokyčių. Sunkesniais atvejais gali prireikti vaistų ar net chirurginio įsikišimo.
Naminės priemonės ir gyvenimo būdo pokyčiai
Šie patarimai gali padėti sumažinti hemorojaus simptomus ir užkirsti kelią jo pasikartojimui:
- Daug skaidulų turinti mityba. Valgykite daugiau vaisių, daržovių, viso grūdo produktų ir ankštinių kultūrų. Skaidulos minkština išmatas ir palengvina tuštinimąsi.
- Gerkite pakankamai skysčių. Vanduo padeda išvengti vidurių užkietėjimo. Rekomenduojama išgerti bent 8 stiklines vandens per dieną.
- Venkite ilgo sėdėjimo. Jei jūsų darbas sėdimas, reguliariai darykite pertraukas, atsistokite ir pajudėkite.
- Nesistenkite per stipriai tuštindamiesi. Jei jaučiate, kad negalite pasituštinti, geriau palaukite.
- Reguliariai mankštinkitės. Fizinis aktyvumas gerina virškinimą ir kraujotaką.
- Šiltos vonios. 10-15 minučių sėdėjimas šiltoje vonioje (sitz vonia) kelis kartus per dieną gali sumažinti skausmą ir patinimą.
- Šaltas kompresas. Pridėkite šaltą kompresą prie išangės srities, kad sumažintumėte patinimą ir skausmą.
- Higiena. Po tuštinimosi kruopščiai, bet švelniai nuvalykite išangės sritį. Naudokite drėgnas servetėles arba bide.
- Venkite kofeino ir alkoholio. Šie gėrimai gali dehidratuoti organizmą ir pabloginti vidurių užkietėjimą.
Vaistai nuo hemorojaus
Jei naminės priemonės nepadeda, gydytojas gali skirti vaistų:
- Vietinio poveikio tepalai ir žvakutės. Šie vaistai mažina skausmą, niežulį ir uždegimą. Jie dažnai sudėtyje turi lidokaino, hidrokortizono ar kitų veikliųjų medžiagų.
- Laisvinamieji vaistai. Jie padeda suminkštinti išmatas ir palengvinti tuštinimąsi. Tačiau jų nereikėtų vartoti ilgą laiką be gydytojo priežiūros.
- Venotonikai. Šie vaistai stiprina kraujagyslių sieneles ir gerina kraujotaką. Jie gali būti vartojami tiek per burną, tiek vietinio poveikio forma.
Minimaliai invazinės procedūros
Jei vaistai ir naminės priemonės neefektyvūs, gydytojas gali rekomenduoti minimaliai invazines procedūras:
- Guminės juostos ligavimas. Ant hemoroidinio mazgo uždedama guminė juosta, kuri nutraukia kraujotaką. Po kelių dienų hemorojus nukrenta.
- Skleroterapija. Į hemoroidinį mazgą suleidžiamas specialus tirpalas, kuris sukelia jo surandėjimą ir sumažėjimą.
- Infraraudonųjų spindulių koaguliacija. Infraraudonaisiais spinduliais paveikiamas hemoroidinis mazgas, dėl ko jis sumažėja.
- Lazerinė koaguliacija. Lazerio spindulys naudojamas hemoroidiniam audiniui sunaikinti.
Chirurginis gydymas
Chirurginis gydymas reikalingas tik nedidelei daliai pacientų, kuriems kiti gydymo metodai nebuvo efektyvūs arba kuriems pasireiškia sunkūs simptomai.
- Hemorroidektomija. Tai chirurginė operacija, kurios metu pašalinami hemoroidiniai mazgai. Ji atliekama taikant bendrąją arba vietinę nejautrą.
- Hemoroidopeksija. Šios procedūros metu hemoroidiniai mazgai nėra pašalinami, o specialiais instrumentais pritvirtinami atgal į savo vietą tiesiosios žarnos viduje.
Kada kreiptis į gydytoją?
Nors daugelį hemorojaus atvejų galima sėkmingai gydyti namuose, svarbu kreiptis į gydytoją, jei:
- Simptomai nepagerėja per savaitę nuo naminio gydymo pradžios.
- Pastebite gausų kraujavimą iš tiesiosios žarnos.
- Jaučiate stiprų skausmą.
- Įtariate, kad hemorojus užsikrėtė.
- Jums pasireiškė kiti nerimą keliantys simptomai, pavyzdžiui, karščiavimas, šaltkrėtis ar pilvo skausmas.
Atminkite, kad kraujavimas iš tiesiosios žarnos gali būti ne tik hemorojaus, bet ir kitų rimtesnių ligų, tokių kaip storosios žarnos vėžys, požymis. Todėl svarbu pasikonsultuoti su gydytoju, kad būtų nustatyta tiksli diagnozė ir paskirtas tinkamas gydymas.
Apibendrinant, hemorojus yra dažna, bet dažniausiai lengvai gydoma liga. Laikantis sveikos gyvensenos principų, vartojant pakankamai skaidulų ir skysčių, reguliariai mankštinantis ir vengiant ilgo sėdėjimo, galima sumažinti hemorojaus riziką ir palengvinti jo simptomus. Jei vis dėlto susiduriate su šia problema, nedvejodami kreipkitės į gydytoją, kuris padės jums pasirinkti tinkamiausią gydymo būdą.
