Atopinis dermatitas (AD), dar žinomas kaip atopinė egzema, yra lėtinė, uždegiminė odos liga, pasireiškianti niežtinčiais, sausais, raudonais odos plotais. Tai viena dažniausių odos ligų, ypač vaikystėje, tačiau gali pasireikšti bet kuriame amžiuje. Nors tiksli atopinio dermatito priežastis nėra visiškai aiški, manoma, kad ją lemia genetinių, imuninių ir aplinkos veiksnių derinys.
Kas sukelia atopinį dermatitą?
Atopinio dermatito atsiradimui įtakos turi keletas veiksnių:
- Genetika: Jei šeimoje yra sergančių atopiniu dermatitu, astma ar šienlige, tikimybė susirgti AD yra didesnė. Tai rodo, kad liga yra paveldima ir susijusi su tam tikrais genais, atsakingais už odos barjerinę funkciją ir imuninės sistemos atsaką.
- Imuninės sistemos sutrikimai: Atopiniu dermatitu sergančių žmonių imuninė sistema yra pernelyg aktyvi ir reaguoja į įvairius dirgiklius, kurie paprastai nesukelia reakcijos sveikiems žmonėms. Ši padidėjusi reakcija sukelia uždegimą odoje, kuris pasireiškia niežuliu, paraudimu ir bėrimu.
- Odos barjero pažeidimas: Atopinio dermatito atveju odos barjeras, kuris apsaugo organizmą nuo alergenų, dirgiklių ir vandens netekimo, yra pažeistas. Dėl to oda tampa sausa, jautresnė ir labiau linkusi į uždegimą.
- Aplinkos veiksniai: Įvairūs aplinkos veiksniai gali išprovokuoti arba pabloginti atopinio dermatito simptomus. Tai gali būti alergenai (žiedadulkės, namų dulkių erkutės, gyvūnų pleiskanos), dirgikliai (muilas, skalbikliai, sintetiniai audiniai), klimato sąlygos (šaltas ir sausas oras, karštis ir drėgmė), stresas ir tam tikri maisto produktai.
Atopinio dermatito simptomai
Atopinio dermatito simptomai gali skirtis priklausomai nuo amžiaus ir ligos sunkumo. Dažniausi simptomai yra:
- Niežulys: Tai pagrindinis atopinio dermatito simptomas, kuris gali būti labai intensyvus ir varginantis. Niežulys dažnai sustiprėja naktį ir gali trukdyti miegui.
- Sausa oda: Oda tampa sausa, šiurkšti, pleiskanojanti.
- Bėrimas: Ant odos atsiranda raudoni, uždegiminiai plotai, kurie gali būti pūslėti, šlapiuoti ar pasidengti šašais.
- Odos sustorėjimas: Ilgalaikis kasymasis gali sukelti odos sustorėjimą, vadinamą lichenifikacija.
- Paburkimas: Pažeistose vietose, ypač aplink akis ar burną, gali atsirasti patinimas.
- Tamsesni odos plotai: Po uždegimo praėjus, oda gali patamsėti (hiperpigmentacija).
- Šviesesni odos plotai: Kai kuriose vietose, ypač veido srityje, oda gali pašviesėti (hipopigmentacija).
Atopinio dermatito simptomai dažniausiai pasireiškia šiose kūno vietose:
- Veidas (ypač skruostai ir aplink akis)
- Kaklas
- Rankų ir kojų lenkimo vietos (alkūnių ir kelių vidinės pusės)
- Riešai ir kulkšnys
- Plaštakos ir pėdos
Kūdikiams bėrimas dažniausiai atsiranda ant veido, galvos odos, alkūnių ir kelių. Vyresniems vaikams ir suaugusiesiems bėrimas dažniau pasireiškia rankų ir kojų lenkimo vietose.
Atopinio dermatito diagnostika
Atopinio dermatito diagnozė paprastai nustatoma remiantis paciento ligos istorija, simptomais ir fizine apžiūra. Gydytojas dermatologas įvertins odos būklę, paklaus apie simptomų trukmę, intensyvumą, galimus provokuojančius veiksnius ir šeimos ligos istoriją. Kartais, norint atmesti kitas odos ligas, gali būti atliekami papildomi tyrimai, pavyzdžiui, odos biopsija ar alerginiai testai.
Alerginiai tyrimai
Alerginiai tyrimai gali padėti nustatyti, ar atopinio dermatito simptomus sukelia tam tikri alergenai. Dažniausiai naudojami šie alerginiai tyrimai:
- Odos dūrio testas: Ant odos užlašinami įvairių alergenų lašeliai ir oda švelniai įduriama. Jei žmogus yra alergiškas tam tikram alergenui, toje vietoje atsiranda paraudimas ir patinimas.
- Kraujo tyrimas: Kraujyje nustatomas specifinių imunoglobulino E (IgE) antikūnų kiekis. Padidėjęs IgE kiekis rodo alergiją tam tikriems alergenams.
Svarbu paminėti, kad alerginiai tyrimai nėra 100% tikslūs ir ne visada parodo tikrąją alergiją. Jų rezultatus reikia vertinti kartu su paciento simptomais ir ligos istorija.
Atopinio dermatito gydymas
Atopinio dermatito gydymas yra kompleksinis ir ilgalaikis. Pagrindinis gydymo tikslas – sumažinti simptomus, užkirsti kelią paūmėjimams ir pagerinti gyvenimo kokybę. Gydymas parenkamas individualiai, atsižvelgiant į ligos sunkumą, paciento amžių ir kitus veiksnius.
Pagrindiniai gydymo principai:
- Odos drėkinimas: Tai esminė atopinio dermatito gydymo dalis. Reguliarus odos drėkinimas emolientais (drėkinamaisiais kremais, losjonais, tepalais) padeda atkurti odos barjerinę funkciją, sumažinti sausumą ir niežulį. Emolientus reikia tepti kelis kartus per dieną, ypač po maudynių.
- Vengimas dirgiklių: Svarbu vengti veiksnių, kurie gali išprovokuoti arba pabloginti atopinio dermatito simptomus. Tai gali būti tam tikri maisto produktai, alergenai, dirginantys audiniai, muilas, skalbikliai ir kt.
- Vietinio poveikio vaistai:
- Kortikosteroidai: Tai stiprūs priešuždegiminiai vaistai, kurie greitai sumažina niežulį, paraudimą ir uždegimą. Kortikosteroidai tepami ant pažeistos odos plonu sluoksniu. Ilgalaikis stiprių kortikosteroidų vartojimas gali sukelti šalutinius poveikius, todėl juos reikia vartoti tik pagal gydytojo nurodymus.
- Kalcinėurino inhibitoriai: Tai naujesnės kartos vietinio poveikio vaistai (takrolimuzas, pimekrolimuzas), kurie slopina imuninės sistemos atsaką ir mažina uždegimą. Jie gali būti naudojami ilgalaikiam atopinio dermatito gydymui, ypač jautriose odos vietose (veido, kaklo).
- Sisteminio poveikio vaistai: Sunkiais atopinio dermatito atvejais, kai vietinio poveikio vaistai yra neveiksmingi, gali būti skiriami sisteminio poveikio vaistai, pavyzdžiui, geriamieji kortikosteroidai, imunosupresantai (ciklosporinas, metotreksatas) ar biologiniai vaistai (dupilumabas). Šie vaistai slopina imuninės sistemos atsaką ir mažina uždegimą visame organizme.
- Fototerapija: Tai gydymas ultravioletiniais (UV) spinduliais. Fototerapija gali būti naudojama vidutinio sunkumo ir sunkaus atopinio dermatito atvejais, kai kiti gydymo metodai yra neveiksmingi.
- Šlapios vonios ir kompresai: Šlapios vonios su drungnu vandeniu ir šlapi kompresai gali padėti sumažinti niežulį ir uždegimą. Į vonią galima įpilti specialių aliejų ar avižų dribsnių.
Gyvenimo būdo pokyčiai
Be vaistų, svarbūs ir gyvenimo būdo pokyčiai, kurie gali padėti kontroliuoti atopinio dermatito simptomus:
- Maudymosi įpročiai: Maudytis reikėtų trumpai (5-10 minučių) drungname vandenyje. Naudoti švelnius, bekvapius prausiklius, skirtus jautriai odai. Po maudynių odą švelniai nusausinti minkštu rankšluosčiu (netrinti) ir iš karto patepti emolientu.
- Drabužiai: Rinktis drabužius iš natūralių, minkštų audinių (medvilnės, lino). Vengti sintetinių, šiurkščių audinių, kurie gali dirginti odą.
- Nagų priežiūra: Trumpai kirpti nagus, kad kasymasis mažiau pažeistų odą.
- Streso valdymas: Stresas gali pabloginti atopinio dermatito simptomus, todėl svarbu išmokti jį valdyti. Tam gali padėti įvairios atsipalaidavimo technikos (joga, meditacija, kvėpavimo pratimai).
- Mityba: Nors nėra specialios dietos, kuri išgydytų atopinį dermatitą, kai kuriems žmonėms tam tikri maisto produktai gali pabloginti simptomus. Reikėtų stebėti savo organizmo reakciją į įvairius maisto produktus ir vengti tų, kurie sukelia paūmėjimą. Dažniausiai atopinį dermatitą provokuojantys produktai yra pienas, kiaušiniai, riešutai, soja, kviečiai, žuvis.
- Aplinkos kontrolė: Stengtis palaikyti namuose vėsią ir drėgną aplinką. Naudoti oro drėkintuvą, ypač šaltuoju metų laiku, kai oras yra sausas. Reguliariai valyti dulkes, vėdinti patalpas. Jei yra alergija namų dulkių erkutėms, naudoti specialius patalynės užvalkalus, kurie nepraleidžia erkučių.
Alternatyvūs gydymo metodai
Kai kurie žmonės, sergantys atopiniu dermatitu, ieško alternatyvių gydymo metodų. Nors kai kurie iš jų gali padėti sumažinti simptomus, svarbu pabrėžti, kad jų veiksmingumas dažnai nėra moksliškai įrodytas, todėl prieš pradedant bet kokį alternatyvų gydymą, būtina pasitarti su gydytoju. Galimi alternatyvūs metodai: akupunktūra, homeopatija, žolelių terapija, probiotikai.
Atopinis dermatitas ir gyvenimo kokybė
Atopinis dermatitas gali turėti didelę įtaką gyvenimo kokybei. Nuolatinis niežulys, odos pažeidimai, miego sutrikimai, socialinė izoliacija ir emocinės problemos (nerimas, depresija) gali apsunkinti kasdienę veiklą, mokslą, darbą ir santykius. Todėl labai svarbu laiku kreiptis į gydytoją, gauti tinkamą gydymą ir išmokti valdyti ligos simptomus. Taip pat svarbi psichologinė pagalba, kuri gali padėti susidoroti su ligos sukeltu stresu ir emocinėmis problemomis. Pacientų palaikymo grupės gali būti naudingos dalijantis patirtimi ir gaunant paramą iš kitų žmonių, sergančių atopiniu dermatitu.
