Migrena: daugiau nei galvos skausmas

Migrena – tai ne šiaip sau galvos skausmas. Tai neurologinė būklė, pasireiškianti intensyviu, pulsuojančiu skausmu, dažniausiai vienoje galvos pusėje. Tačiau skausmas – tik ledkalnio viršūnė. Migrenos priepuoliai gali būti lydimi pykinimo, vėmimo, padidėjusio jautrumo šviesai, garsui ir kvapams, o kartais net regos sutrikimų, vadinamų aura.

Kas sukelia migreną?

Tikslios migrenos priežastys vis dar nėra visiškai aiškios. Manoma, kad ją sukelia sudėtinga genetinių ir aplinkos veiksnių sąveika. Smegenyse vykstantys cheminiai pokyčiai, kraujagyslių susitraukimas ir išsiplėtimas, nervų sistemos aktyvacija – visa tai prisideda prie migrenos priepuolio vystymosi.

Identifikuoti migrenos „trigeriai” (veiksniai, galintys išprovokuoti priepuolį) yra labai individualūs. Dažniausiai pasitaikantys:

Stresas: Tiek fizinis, tiek emocinis stresas yra vienas stipriausių migrenos provokatorių.
Mitybos veiksniai: Tam tikri maisto produktai ir gėrimai, pavyzdžiui, šokoladas, raudonasis vynas, brandintas sūris, perdirbti mėsos gaminiai, kofeinas (ir jo trūkumas!), gali sukelti priepuolį.
Miego sutrikimai: Tiek per mažai, tiek per daug miego gali išprovokuoti migreną.
Hormoniniai pokyčiai: Moterims migrenos priepuoliai dažnai būna susiję su menstruacijų ciklu, nėštumu ar menopauze.
Aplinkos veiksniai: Ryški šviesa, stiprūs kvapai, oro slėgio pokyčiai, triukšmas taip pat gali tapti priepuolio priežastimi.
Tam tikri vaistai: Kai kurie vaistai, pavyzdžiui, kontraceptikai ar kraujagysles plečiantys vaistai, gali padidinti migrenos priepuolių riziką.

Fizinis krūvis: Nors reguliarus fizinis aktyvumas padeda, per didelis krūvis priepuolio metu jį pasunkins.

Migrenos fazės

Migrenos priepuolis dažnai vystosi keliais etapais:

Prodromas: Tai ankstyvoji fazė, galinti prasidėti kelias valandas ar net dienas prieš patį skausmą. Simptomai gali būti subtilūs: nuotaikos svyravimai, nuovargis, padidėjęs jautrumas šviesai ar garsui, maisto potraukis arba, atvirkščiai, apetito stoka, raumenų sustingimas (ypač kaklo srityje).
Aura: Maždaug 20-30% žmonių, sergančių migrena, patiria aurą. Tai laikini neurologiniai simptomai, dažniausiai regimieji: mirgėjimas akyse, šviesos blyksniai, zigzaginės linijos, aklos dėmės. Aura gali pasireikšti ir kitais jutiminiais sutrikimais: dilgčiojimu, tirpimu, kalbos ar judėjimo sunkumais. Aura paprastai trunka nuo kelių minučių iki valandos.
Galvos skausmo fazė: Tai pati intensyviausia priepuolio dalis. Skausmas dažniausiai būna pulsuojantis, stiprus, vienpusis, bet gali apimti ir visą galvą. Jį lydi pykinimas, vėmimas, padidėjęs jautrumas šviesai, garsui ir kvapams. Ši fazė gali trukti nuo 4 iki 72 valandų.
Postdromas: Po skausmo fazės ateina „atsigavimo” etapas. Žmogus gali jaustis išsekęs, pavargęs, jam sunku susikaupti. Kai kurie jaučia palengvėjimą ir euforiją. Ši fazė gali trukti nuo kelių valandų iki kelių dienų.

Migrenos tipai

Yra keletas skirtingų migrenos tipų:

Migrena be auros: Tai dažniausiai pasitaikantis tipas.
Migrena su aura: Prieš skausmą pasireiškia aura.
Lėtinė migrena: Galvos skausmas pasireiškia 15 ar daugiau dienų per mėnesį, bent tris mėnesius iš eilės, ir bent 8 iš tų dienų skausmas atitinka migrenos kriterijus.
Hemipleginė migrena: Reta migrenos forma, pasireiškianti vienos kūno pusės silpnumu, kuris gali priminti insultą.
Pilvo migrena: Dažniau pasitaiko vaikams. Vietoj galvos skausmo pasireiškia pilvo skausmas, pykinimas ir vėmimas.
Bazinė migrena: Reta migrenos forma, kuriai būdinga aura, apimanti galvos smegenų kamieno funkcijas: svaigimas, dvejinimasis akyse, koordinacijos sutrikimai, kalbos sutrikimai.
Oftalmopleginė migrena: Labai reta forma, kuriai būdingas akies judinamųjų nervų pažeidimas, sukeliantis dvejinimąsi akyse ir akies voko nusileidimą.
Retinalinė migrena: Retas migrenos variantas. Jai budingas laikinas vienos akies apakimas.

Migrenos diagnostika

Migrenos diagnozė dažniausiai nustatoma remiantis paciento aprašytais simptomais ir ligos istorija. Gydytojas atidžiai išklausinės apie skausmo pobūdį, trukmę, dažnumą, lydinčius simptomus, provokuojančius veiksnius. Taip pat svarbu atmesti kitas galimas galvos skausmo priežastis, todėl gali būti atliekami neurologiniai tyrimai, kartais – galvos smegenų kompiuterinė tomografija ar magnetinio rezonanso tomografija.

Migrenos gydymas

Migrenos gydymas yra kompleksinis ir individualus. Jis skirstomas į dvi pagrindines kryptis: priepuolių gydymą ir profilaktiką.

Priepuolių gydymas skirtas palengvinti ar nutraukti jau prasidėjusį migrenos priepuolį. Tam naudojami:

Nespecifiniai vaistai nuo skausmo: Paprasti analgetikai (pvz., ibuprofenas, paracetamolis, aspirinas) ar jų kombinacijos gali padėti esant lengviems ar vidutinio stiprumo priepuoliams.
Triptanai: Tai specifiniai vaistai nuo migrenos, veikiantys serotonino receptorius ir sutraukiantys išsiplėtusias kraujagysles. Jie efektyviai malšina skausmą, pykinimą ir kitus migrenos simptomus.
Ergotamino dariniai: Šie vaistai taip pat veikia kraujagysles, bet turi daugiau šalutinių poveikių nei triptanai, todėl naudojami rečiau.
Vaistai nuo pykinimo: Jei migreną lydi stiprus pykinimas ir vėmimas, gali būti skiriami vaistai nuo pykinimo.
Gepantai: naujos kartos vaistai, skirti ūmiam migrenos priepuoliui gydyti.
Ditans: tai vaistai skirti migrenos priepuoliui slopinti.

Profilaktinis gydymas skiriamas siekiant sumažinti migrenos priepuolių dažnį, intensyvumą ir trukmę. Jis taikomas, kai priepuoliai kartojasi dažnai (pvz., daugiau nei 4 kartus per mėnesį), yra labai stiprūs, ilgai trunkantys arba blogai pasiduoda ūminiam gydymui. Profilaktikai gali būti naudojami:

Beta blokatoriai: Šie vaistai, dažniausiai naudojami širdies ligoms gydyti, taip pat gali padėti sumažinti migrenos priepuolių dažnį.
Antidepresantai: Kai kurie antidepresantai, ypač tricikliai, gali būti veiksmingi migrenos profilaktikai.
Antiepilepsiniai vaistai: Tam tikri vaistai nuo epilepsijos taip pat gali būti naudojami migrenos profilaktikai.
Kalcio kanalų blokatoriai: Šie vaistai, naudojami kraujospūdžiui mažinti, taip pat gali padėti sumažinti migrenos priepuolių dažnį.
CGRP inhibitoriai: Tai nauja vaistų grupė, specialiai sukurta migrenos profilaktikai. Jie blokuoja CGRP (su kalcitonino genu susijusio peptido) molekulę, kuri vaidina svarbų vaidmenį migrenos patofiziologijoje. CGRP inhibitoriai gali būti skiriami injekcijomis arba tabletėmis.
Botulino toksino injekcijos: Esant lėtinei migrenai, į tam tikras galvos ir kaklo raumenų vietas gali būti leidžiama botulino toksino.

Gyvenimo būdo pokyčiai

Be vaistų, labai svarbūs yra ir gyvenimo būdo pokyčiai:

Reguliarus miego režimas: Stenkitės eiti miegoti ir keltis tuo pačiu metu, net ir savaitgaliais.
Sveika mityba: Venkite migreną provokuojančių maisto produktų ir gėrimų, valgykite reguliariai, nepraleiskite valgymų.
Streso valdymas: Išmokite atsipalaidavimo technikų (pvz., jogos, meditacijos, kvėpavimo pratimų).
Reguliarus fizinis aktyvumas: Saikingas fizinis krūvis gali padėti sumažinti migrenos priepuolių dažnį.
Pakankamas skysčių vartojimas: Dehidratacija gali išprovokuoti migreną.
Dienoraščio rašymas: Fiksuokite migrenos priepuolius, jų trukmę, intensyvumą, lydinčius simptomus ir galimus provokuojančius veiksnius. Tai padės geriau suprasti savo ligą ir identifikuoti individualius „trigerius”.

Alternatyvūs gydymo metodai

Kai kurie žmonės, sergantys migrena, naudoja alternatyvius gydymo metodus, tokius kaip:

Akupunktūra.
Masažas.
Biofeedback (biologinio grįžtamojo ryšio terapija).
Kognityvinė elgesio terapija.
Žolelių preparatai (pavyzdžiui imbieras).

Svarbu paminėti, kad šių metodų veiksmingumas migrenos gydymui nėra iki galo įrodytas moksliniais tyrimais, todėl prieš juos pradedant naudoti, būtina pasitarti su gydytoju.

Migrena ir nėštumas

Migrena nėštumo metu gali kelti papildomų iššūkių. Daugelis vaistų nuo migrenos nėštumo metu yra nerekomenduojami arba draudžiami. Todėl labai svarbu pasitarti su gydytoju dėl saugaus ir veiksmingo gydymo plano. Kai kuriais atvejais gali būti skiriami saugūs vaistai nuo skausmo, pykinimo, o kartais – ir profilaktinis gydymas.

Kada kreiptis į gydytoją?

Būtinai kreipkitės į gydytoją, jei:

Galvos skausmas atsirado staiga ir yra labai stiprus („blogiausias galvos skausmas gyvenime”).
Galvos skausmą lydi karščiavimas, sprando sustingimas, sąmonės sutrikimas, traukuliai, dvejinimasis akyse, silpnumas, tirpimas ar kalbos sutrikimai.
Galvos skausmo pobūdis pasikeitė (pvz., tapo stipresnis, dažnesnis, ilgesnis).
Galvos skausmas atsirado po galvos traumos.
Galvos skausmas nepraeina arba stiprėja nepaisant įprastų vaistų nuo skausmo.
Jums yra daugiau nei 50 metų ir pirmą kartą gyvenime prasidėjo stiprūs galvos skausmai.
Jeigu esate nėščia.

Migrena – tai lėtinė liga, kuri gali reikšmingai paveikti gyvenimo kokybę. Tačiau tinkamas gydymas, gyvenimo būdo pokyčiai ir nuolatinis bendradarbiavimas su gydytoju gali padėti kontroliuoti šią ligą ir gyventi visavertį gyvenimą.