Tymai – tai ūminė, labai užkrečiama virusinė infekcija, pasireiškianti karščiavimu, bėrimu ir kvėpavimo takų simptomais. Nors dažnai manoma, kad tai vaikystės liga, tymais gali susirgti bet kokio amžiaus asmenys, ypač tie, kurie nėra skiepyti. Ši liga vis dar kelia grėsmę visuomenės sveikatai, ypač dėl plintančių antivakcininių judėjimų ir nepakankamo skiepijimosi lygio kai kuriose populiacijose.
Tymų sukėlėjas ir plitimo būdai
Tymus sukelia Morbillivirus genties RNR virusas. Jis plinta oro lašeliniu būdu, kai užsikrėtęs asmuo kosėja, čiaudi ar kalba. Virusas gali išlikti ore ir ant paviršių iki dviejų valandų, todėl užsikrėsti galima net ir nebūnant tiesioginiame kontakte su sergančiuoju. Tymai yra viena iš labiausiai užkrečiamų ligų – vienas sergantis asmuo gali užkrėsti iki 18 imlių (neskiepytų ar nepersirgusių) žmonių.
Tymų simptomai ir eiga
Tymų inkubacinis periodas (laikas nuo užsikrėtimo iki simptomų pasireiškimo) paprastai trunka nuo 10 iki 14 dienų. Liga prasideda prodrominiu periodu, kuris trunka 2-4 dienas ir pasireiškia šiais simptomais:
- Karščiavimas (dažnai aukštesnis nei 39°C).
- Sloga.
- Sausas kosulys.
- Konjunktyvitas (akių junginės uždegimas, pasireiškiantis paraudimu, ašarojimu ir jautrumu šviesai).
- Kopliko dėmės – mažos baltos dėmelės burnos gleivinėje, priešais krūminius dantis. Jos yra specifinis tymų požymis, tačiau ne visada pastebimos.
Po prodrominio periodo atsiranda charakteringas tymų bėrimas. Jis prasideda nuo veido (dažniausiai už ausų ir ties plaukų augimo linija) ir per kelias dienas išplinta po visą kūną – kamieną, rankas ir kojas. Bėrimas yra dėminis-mazginis (makulopapulinis), t. y. sudarytas iš rausvų dėmelių ir mazgelių, kurie gali susilieti. Bėrimas paprastai trunka 5-6 dienas, o išnykęs palieka rusvas dėmeles ir odos pleiskanojimą.
Sergant tymais, karščiavimas gali išlikti visą bėrimo laikotarpį. Bendras ligos sunkumas gali svyruoti nuo lengvos iki labai sunkios formos, ypač neskiepytiems kūdikiams, nėščioms moterims ir asmenims su nusilpusia imunine sistema.
Galimos tymų komplikacijos
Nors dauguma žmonių pasveiksta be ilgalaikių pasekmių, tymai gali sukelti rimtų komplikacijų, kartais net mirtinų. Dažniausios komplikacijos yra:
- Vidurinės ausies uždegimas (otitas).
- Plaučių uždegimas (pneumonija) – viena dažniausių mirties nuo tymų priežasčių.
- Viduriavimas ir dehidratacija.
- Encefalitas (smegenų uždegimas) – reta, bet labai sunki komplikacija, galinti sukelti negrįžtamus smegenų pažeidimus ar net mirtį.
- Potymis panencefalitas (SSPE) – labai reta, progresuojanti ir mirtina neurologinė liga, kuri išsivysto praėjus keleriems metams po persirgtų tymų.
Nėščioms moterims tymai gali padidinti persileidimo, priešlaikinio gimdymo ar mažo naujagimio svorio riziką.
Tymų diagnostika
Tymų diagnozė paprastai nustatoma remiantis klinikiniais simptomais (karščiavimu, bėrimu, Kopliko dėmėmis) ir epidemiologiniais duomenimis (kontaktu su sergančiuoju, skiepijimosi statusu). Diagnozę gali patvirtinti laboratoriniai tyrimai:
- Tymų viruso RNR nustatymas PGR (polimerazės grandininės reakcijos) metodu nosiaryklės sekrete ar šlapime.
- Specifinių tymų IgM ir IgG antikūnų nustatymas kraujo serume. IgM antikūnai atsiranda ankstyvoje ligos stadijoje ir rodo ūminę infekciją, o IgG antikūnai išlieka visą gyvenimą ir rodo persirgtą ligą arba skiepijimą.
Tymų gydymas
Specifinio tymų gydymo nėra. Gydymas yra simptominis ir palaikomasis, skirtas palengvinti simptomus ir išvengti komplikacijų:
- Karščiavimą ir skausmą mažinantys vaistai (pvz., paracetamolis ar ibuprofenas). Svarbu: vaikams iki 16 metų negalima duoti aspirino dėl Reye sindromo rizikos.
- Pakankamas skysčių vartojimas, siekiant išvengti dehidratacijos.
- Poilsis.
- Akių apsauga nuo ryškios šviesos.
- Esant bakterinėms komplikacijoms (pvz., pneumonijai ar otitui), skiriami antibiotikai.
Sunkiais atvejais gali prireikti hospitalizacijos ir intensyvios terapijos.
Vitamino A vartojimas sergant Tymais
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) rekomenduoja duoti vitamino A papildus visiems vaikams, sergantiems tymais, ypač tose šalyse, kur yra vitamino A trūkumo problema. Vitaminas A padeda sumažinti tymų komplikacijų, ypač aklumo, riziką ir mirtingumą. Dozė priklauso nuo vaiko amžiaus.
Tymų profilaktika: skiepai
Veiksmingiausia tymų profilaktikos priemonė yra skiepai. Lietuvoje vaikai skiepijami kombinuota MMR vakcina (nuo tymų, epideminio parotito ir raudonukės) pagal nacionalinį skiepijimų kalendorių: pirmoji dozė skiriama 15-16 mėnesių amžiaus, antroji – 6-7 metų amžiaus. Dvi vakcinos dozės užtikrina ilgalaikį imunitetą (apsaugą) nuo tymų daugiau nei 97% paskiepytų asmenų.
MMR vakcina yra saugi ir veiksminga. Dažniausios šalutinės reakcijos yra lengvos ir trumpalaikės: karščiavimas, bėrimas, skausmas ar patinimas injekcijos vietoje. Sunkios alerginės reakcijos yra labai retos.
Skiepytis rekomenduojama ne tik vaikams, bet ir suaugusiems, kurie nėra skiepyti, nepersirgo tymais arba nežino savo skiepijimosi statuso. Ypač svarbu pasiskiepyti:
- Sveikatos priežiūros darbuotojams.
- Keliautojams į šalis, kuriose tymai yra endeminiai.
- Asmenims, turintiems kontaktą su imliais asmenimis (pvz., kūdikiais, nėščiomis moterimis, asmenimis su nusilpusia imunine sistema).
- Moterims planuojančioms nėštumą.
Skiepijimo svarba visuomenės sveikatai
Skiepai nuo tymų yra ne tik individuali apsauga, bet ir svarbi visuomenės sveikatos priemonė. Kai didelė populiacijos dalis yra paskiepyta, susidaro kolektyvinis imunitetas, kuris apsaugo ir tuos, kurie negali būti skiepijami (pvz., kūdikius iki 12 mėnesių amžiaus, asmenis su tam tikromis kontraindikacijomis skiepams). Norint išvengti tymų protrūkių ir epidemijų, būtina palaikyti aukštą skiepijimosi lygį (bent 95% populiacijos). Deja, dėl nepagrįstų baimių ir dezinformacijos apie skiepus, skiepijimosi apimtys kai kuriose šalyse mažėja, o tai didina tymų protrūkių riziką.
Ką daryti įtarus tymus?
Jei įtariate, kad jūs ar jūsų vaikas sergate tymais:
- Nedelsdami kreipkitės į gydytoją.
- Izoliuokitės nuo kitų žmonių, ypač nuo neskiepytų asmenų ir rizikos grupių (kūdikių, nėščių moterų, asmenų su nusilpusia imunine sistema).
- Laikykitės gydytojo nurodymų.
- Informuokite asmenis, su kuriais turėjote kontaktą, kad jie galėtų pasitikrinti savo skiepijimosi statusą ir, jei reikia, pasiskiepyti.
Tymai Lietuvoje
Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų Europos šalių, tymai vis dar pasitaiko, nors ir rečiau nei prieš skiepų erą. Protrūkiai dažniausiai kyla tarp neskiepytų ar nepilnai paskiepytų asmenų. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) nuolat stebi sergamumo tymais situaciją ir imasi priemonių protrūkiams valdyti. Svarbu suprasti, kad tymai nėra praeities liga – jie vis dar kelia realią grėsmę, ypač neskiepytiems asmenims. Todėl skiepai išlieka svarbiausia ir efektyviausia apsaugos priemone.
