Mažakraujystė, dar vadinama anemija, yra būklė, kai organizme sumažėja raudonųjų kraujo kūnelių (eritrocitų) arba hemoglobino – baltymo, pernešančio deguonį, kiekis. Tai reiškia, kad organizmo audiniai ir organai negauna pakankamai deguonies, o tai gali sukelti įvairius simptomus ir netgi rimtas sveikatos problemas. Nors mažakraujystė gali pasireikšti bet kurio amžiaus žmogui, ji dažniau pasitaiko tarp moterų, ypač vaisingo amžiaus, nėščiųjų, vaikų ir vyresnio amžiaus žmonių.
Mažakraujystės tipai ir priežastys
Egzistuoja įvairūs mažakraujystės tipai, kurių kiekvienas turi skirtingas priežastis. Štai keletas dažniausių:
Geležies stokos anemija
Tai pati dažniausia mažakraujystės forma. Ji atsiranda, kai organizme trūksta geležies – mineralo, būtino hemoglobino gamybai. Geležies trūkumas gali atsirasti dėl nepakankamo geležies kiekio maiste, prastos geležies absorbcijos iš virškinamojo trakto, kraujavimo (pvz., dėl gausių mėnesinių, skrandžio opos ar virškinamojo trakto vėžio) arba padidėjusio geležies poreikio (pvz., nėštumo ar spartaus augimo laikotarpiu).
Vitamino B12 stokos anemija
Šio tipo anemijai būdingas vitamino B12 trūkumas. Vitaminas B12 yra būtinas raudonųjų kraujo kūnelių gamybai. Jo trūkumas gali atsirasti dėl nepakankamo vitamino B12 kiekio maiste (dažniausiai pasitaiko veganams ir vegetarams), sutrikusios vitamino B12 absorbcijos (pvz., sergant Krono liga, celiakija ar po skrandžio operacijų) arba dėl autoimuninės būklės, vadinamos piktybine anemija, kai organizmas gamina antikūnus, kurie naikina skrandžio ląsteles, gaminančias vidinį faktorių, būtiną vitamino B12 absorbcijai.
Folio rūgšties stokos anemija
Folio rūgštis, dar vadinama folatu arba vitaminu B9, taip pat yra būtina raudonųjų kraujo kūnelių gamybai. Jos trūkumas gali atsirasti dėl nepakankamo folio rūgšties kiekio maiste (pvz., vartojant mažai žalių lapinių daržovių, vaisių, ankštinių kultūrų), sutrikusios absorbcijos (pvz., sergant celiakija) arba padidėjusio poreikio (pvz., nėštumo metu).
Hemolizinė anemija
Šio tipo anemijai būdingas pagreitėjęs raudonųjų kraujo kūnelių irimas (hemolizė). Hemolizę gali sukelti įvairūs veiksniai, įskaitant genetinius defektus (pvz., pjautuvinė anemija, talasemija), autoimunines ligas (kai organizmas puola savo paties raudonuosius kraujo kūnelius), infekcijas, tam tikrus vaistus ar toksinus.
Aplastinė anemija
Tai reta, bet sunki būklė, kai kaulų čiulpai negamina pakankamai visų tipų kraujo ląstelių – raudonųjų, baltųjų ir trombocitų. Aplastinę anemiją gali sukelti autoimuninės ligos, tam tikros infekcijos, radiacija, chemoterapija, toksinai ar genetiniai veiksniai. Dažnai priežastis lieka nežinoma.
Mažakraujystė sergant lėtinėmis ligomis
Daugelis lėtinių ligų, tokių kaip inkstų ligos, vėžys, reumatoidinis artritas, ŽIV/AIDS ir kitos, gali sukelti mažakraujystę. Šios ligos gali paveikti raudonųjų kraujo kūnelių gamybą arba jų gyvenimo trukmę.
Mažakraujystės simptomai
Mažakraujystės simptomai gali skirtis priklausomai nuo jos tipo, sunkumo ir atsiradimo greičio. Lengvais atvejais simptomai gali būti neryškūs arba jų gali visai nebūti. Dažniausi mažakraujystės simptomai yra:
- Nuovargis ir silpnumas: Tai patys dažniausi simptomai, atsirandantys dėl sumažėjusio deguonies tiekimo audiniams.
- Blyški oda ir gleivinės: Sumažėjus hemoglobino kiekiui, oda ir gleivinės (pvz., vidinė vokų pusė, dantenos) gali atrodyti blyškesnės nei įprastai.
- Dusulys: Net ir nedidelio fizinio krūvio metu gali atsirasti dusulys, nes organizmas stengiasi kompensuoti deguonies trūkumą.
- Galvos svaigimas ir galvos skausmas: Sumažėjęs deguonies tiekimas smegenims gali sukelti galvos svaigimą, galvos skausmą ir net alpimą.
- Širdies plakimas ir krūtinės skausmas: Širdis turi stipriau plakti, kad kompensuotų sumažėjusį deguonies kiekį kraujyje, o tai gali sukelti širdies plakimą ir krūtinės skausmą.
- Šaltos rankos ir kojos: Dėl sumažėjusios kraujotakos galūnėse gali atsirasti šalčio pojūtis.
- Trapūs nagai ir plaukų slinkimas: Geležies trūkumas gali paveikti nagų ir plaukų būklę.
- Pakitęs skonis, noras valgyti neįprastus dalykus (pica): Geležies stokos anemijai kartais būdingas noras valgyti ledą, molį, kreidą ar kitus nevalgomus dalykus.
- Burnos kampučių įtrūkimai, liežuvio uždegimas.
Sunkiais mažakraujystės atvejais gali atsirasti rimtesnių komplikacijų, tokių kaip širdies nepakankamumas, neurologiniai sutrikimai ar net koma.
Mažakraujystės diagnostika
Mažakraujystę diagnozuoti gali gydytojas, atlikęs išsamią apžiūrą ir kraujo tyrimus. Pagrindinis tyrimas – bendras kraujo tyrimas, kuris parodo raudonųjų kraujo kūnelių skaičių, hemoglobino kiekį, hematokritą (raudonųjų kraujo kūnelių tūrį kraujyje) ir kitus rodiklius. Taip pat gali būti atliekami papildomi tyrimai, siekiant nustatyti mažakraujystės tipą ir priežastį:
- Geležies kiekio kraujyje tyrimas, feritino (geležies atsargų organizme) tyrimas.
- Vitamino B12 ir folio rūgšties kiekio kraujyje tyrimas.
- Kaulų čiulpų tyrimas (biopsija) – atliekamas retai, kai reikia išsiaiškinti, ar kaulų čiulpai gamina pakankamai kraujo ląstelių.
- Kiti tyrimai, priklausomai nuo įtariamos priežasties (pvz., endoskopija, kolonoskopija, jei įtariamas kraujavimas iš virškinamojo trakto).
Mažakraujystės gydymas
Mažakraujystės gydymas priklauso nuo jos tipo ir priežasties. Pagrindiniai gydymo tikslai yra pašalinti priežastį (jei įmanoma), padidinti raudonųjų kraujo kūnelių ir hemoglobino kiekį kraujyje ir palengvinti simptomus.
Geležies stokos anemijos gydymas
Dažniausiai skiriami geležies preparatai (tabletės, kapsulės ar skysti preparatai). Svarbu vartoti geležies preparatus taip, kaip nurodė gydytojas, nes per didelės geležies dozės gali būti kenksmingos. Kartais, esant sunkiai geležies stokos anemijai arba jei organizmas netoleruoja geriamųjų geležies preparatų, geležis gali būti leidžiama į veną. Taip pat svarbu koreguoti mitybą, įtraukiant į ją daugiau geležies turinčių produktų (raudonos mėsos, paukštienos, žuvies, ankštinių kultūrų, žalių lapinių daržovių, džiovintų vaisių). Geležies absorbciją gerina vitaminas C, todėl rekomenduojama vartoti geležies preparatus kartu su vitaminu C arba valgyti daug vitamino C turinčių produktų (citrusinių vaisių, uogų, paprikų).
Vitamino B12 stokos anemijos gydymas
Dažniausiai skiriami vitamino B12 injekcijos, ypač jei yra sutrikusi vitamino B12 absorbcija. Kartais, jei vitamino B12 trūkumas nėra sunkus, gali pakakti vartoti geriamuosius vitamino B12 papildus. Taip pat svarbu koreguoti mitybą.
Folio rūgšties stokos anemijos gydymas
Skiriami folio rūgšties papildai. Taip pat svarbu koreguoti mitybą, įtraukiant į ją daugiau folio rūgšties turinčių produktų.
Hemolizinės anemijos gydymas
Gydymas priklauso nuo hemolizės priežasties. Gali būti skiriami vaistai, slopinantys imuninę sistemą (jei anemija yra autoimuninė), atliekamas kraujo perpylimas (esant sunkiai anemijai) arba netgi splenektomija (blužnies pašalinimas) – kai kuriais atvejais blužnis gali per daug aktyviai naikinti raudonuosius kraujo kūnelius.
Aplastinės anemijos gydymas
Gydymas gali apimti imunosupresinį gydymą, kraujo perpylimus, kaulų čiulpų transplantaciją.
Mažakraujystės, sergant lėtinėmis ligomis, gydymas
Svarbiausia yra gydyti pagrindinę ligą. Kartais gali būti skiriami eritropoetino injekcijos – hormono, kuris skatina raudonųjų kraujo kūnelių gamybą kaulų čiulpuose.
Mažakraujystės prevencija
Nors ne visų tipų mažakraujystės galima išvengti, kai kurių riziką galima sumažinti laikantis šių patarimų:
- Valgykite subalansuotą maistą, kuriame gausu geležies, vitamino B12 ir folio rūgšties.
- Jei esate vegetaras ar veganas, pasirūpinkite, kad gautumėte pakankamai vitamino B12 (pvz., vartodami papildus arba praturtintus maisto produktus).
- Jei turite gausias mėnesines, pasitarkite su gydytoju dėl geležies papildų vartojimo.
- Reguliariai tikrinkitės sveikatą, ypač jei turite lėtinių ligų ar esate rizikos grupėje (pvz., nėščiosios, vyresnio amžiaus žmonės).
- Venkite piktnaudžiauti alkoholiu.
Mažakraujystė – dažna ir įvairi būklė, galinti turėti rimtų pasekmių sveikatai. Ankstyva diagnostika ir tinkamas gydymas yra labai svarbūs siekiant išvengti komplikacijų ir pagerinti gyvenimo kokybę.
