Priežasties ir pasekmės dėsnis: kaip kasdieniai sprendimai kuria mūsų sveikatą ir gyvenimą?

Ar kada nors susimąstėte, kodėl vieniems žmonėms, atrodo, viskas klojasi lyg per sviestą, o kiti nuolat susiduria su tais pačiais iššūkiais? Kodėl vieni trykšta energija ir džiaugiasi puikia sveikata, o kitus kamuoja nesibaigiantys negalavimai? Dažnai esame linkę tai suversti sėkmei, likimui ar net genams. Tačiau tiesa yra kur kas paprastesnė ir kartu sudėtingesnė. Didžiąją dalį mūsų gyvenimo kokybės, savijautos ir net laimės lemia vienas fundamentalus, universalus principas – priežasties ir pasekmės dėsnis.

Šis dėsnis, dar žinomas kaip kauzalumo principas, teigia, kad kiekvienas įvykis (pasekmė) turi savo priežastį. Tai nėra jokia mistika ar ezoterika – tai fundamentalus visatos veikimo principas, galiojantis tiek fizikoje, tiek mūsų kasdieniame gyvenime. Obuolys nuo obels krinta žemyn dėl gravitacijos jėgos. Vanduo užverda pasiekęs 100 laipsnių Celsijaus temperatūrą. Lygiai taip pat mūsų sveikata, santykiai, karjera ir emocinė būsena yra tiesioginis mūsų minčių, sprendimų ir veiksmų rezultatas. Mes nesame pasyvūs stebėtojai savo pačių gyvenimo spektaklyje – esame jo scenaristai, režisieriai ir pagrindiniai aktoriai. Kiekvienas mūsų pasirinkimas, net pats menkiausias, yra tarsi sėkla, kuri anksčiau ar vėliau išaugins savo vaisių – pasekmę.

Minčių galia: nematoma priežastis, kuri formuoja mūsų realybę

Viskas prasideda mūsų galvoje. Mintys yra pirminė visų mūsų veiksmų priežastis. Jos tarsi architektūriniai brėžiniai, pagal kuriuos statomas mūsų gyvenimo pastatas. Jei nuolat galvojame apie nesėkmes, ligas ir sunkumus, mes nesąmoningai kuriame aplinkybes, kuriose šie dalykai klesti. Tai nėra magija – tai psichologija.

Mūsų smegenys yra linkusios filtruoti informaciją pagal tai, į ką sutelkiame dėmesį. Šis reiškinys vadinamas selektyviuoju suvokimu. Jei esate įsitikinę, kad jums niekada nesiseka, pastebėsite ir sureikšminsite kiekvieną smulkmeną, patvirtinančią šį įsitikinimą, ir ignoruosite sėkmingas akimirkas. Toks mąstymas (priežastis) veda prie pesimizmo, motyvacijos stokos ir nenoro imtis naujų iššūkių, o tai, savo ruožtu, lemia prastus rezultatus (pasekmė).

Pavyzdžiui, įsivaizduokite du žmones, kurie neteko darbo. Pirmasis galvoja: „Viskas baigta. Aš niekam tikęs. Niekada neberasiu gero darbo.“ Šios mintys sukelia neviltį, apatiją. Jis nustoja ieškoti naujų galimybių, apleidžia savo įgūdžių tobulinimą ir galiausiai iš tiesų ilgam lieka bedarbiu. Antrasis, susidūręs su ta pačia situacija, galvoja: „Tai skaudu, bet kartu tai ir nauja galimybė. Galiu išmokti ko nors naujo, galbūt rasti darbą, kuris man patiks labiau.“ Šios mintys skatina veikti. Jis atnaujina savo gyvenimo aprašymą, užsirašo į kursus, aktyviai ieško darbo ir galiausiai randa geresnę poziciją nei turėjo anksčiau.

Pati situacija (darbo praradimas) buvo neutrali. Tačiau mintys apie ją (priežastis) nulėmė visiškai skirtingas pasekmes. Lėtinis negatyvumas ne tik kenkia mūsų psichologinei būsenai, bet ir turi tiesioginį poveikį fizinei sveikatai. Nuolatinis stresas ir nerimas, kylantys iš negatyvių minčių, didina kortizolio (streso hormono) kiekį organizme. Ilgainiui tai gali sukelti aukštą kraujo spaudimą, susilpninti imuninę sistemą, prisidėti prie svorio augimo ir netgi padidinti lėtinių ligų, tokių kaip diabetas ar širdies ligos, riziką.

Sąmoningas savo minčių stebėjimas ir kryptingas jų keitimas yra pirmas žingsnis norint perimti savo gyvenimo kontrolę. Tai nereiškia, kad turime ignoruoti problemas ar apsimesti, kad viskas visada gerai. Tai reiškia sąmoningą pasirinkimą ieškoti sprendimų, o ne skęsti problemose; matyti galimybes, o ne vien kliūtis.

Kūnas – mūsų veiksmų veidrodis

Jei mintys yra brėžiniai, tai mūsų kasdieniai veiksmai – statybinės medžiagos. Niekur kitur priežasties ir pasekmės dėsnis nepasireiškia taip aiškiai ir neginčijamai kaip mūsų fizinėje sveikatoje. Kiekvienas maisto kąsnis, kiekvienas judesys, kiekviena bemiegė naktis yra priežastis, kuri anksčiau ar vėliau turės savo pasekmę.

Mityba: kuras ar nuodas?

Maistas, kurį valgome, yra tiesioginė informacija mūsų ląstelėms. Sveikas, natūralus, maistinių medžiagų gausus maistas (daržovės, vaisiai, neskaldyti grūdai, kokybiški baltymai) yra priežastis, kuri veda prie tokių pasekmių kaip stabili energija, stiprus imunitetas, sveika oda, gera nuotaika ir mažesnė lėtinių ligų rizika.

Ir atvirkščiai, nuolatinis perdirbto maisto, kuriame gausu cukraus, nesveikųjų riebalų ir cheminių priedų, vartojimas yra priežastis, vedanti į lėtinį uždegimą organizme, energijos svyravimus, antsvorį, virškinimo problemas, odos bėrimus ir ilgainiui – į tokias ligas kaip 2 tipo diabetas, širdies ir kraujagyslių ligos ar net kai kurios vėžio formos. Tai nevyksta per vieną dieną. Kiekvienas suvalgytas pyragėlis ar išgerta skardinė saldinto gėrimo yra mažytė priežastis, kuri, kartojama diena iš dienos, kaupiasi ir sukuria didelę, neigiamą pasekmę.

• Priežastis: Reguliarus pusryčių praleidinėjimas.
• Pasekmė: Sulėtėjusi medžiagų apykaita, didesnė persivalgymo tikimybė dienos metu, energijos stoka, sunkumai koncentruojant dėmesį.
• Priežastis: Nepakankamas vandens vartojimas.
• Pasekmė: Dehidratacija, galvos skausmai, nuovargis, odos sausumas, prastas virškinimas.

Judėjimas: gyvenimo variklis

Mūsų kūnai sukurti judėti. Sėdimas gyvenimo būdas, tapęs šiuolaikinės visuomenės norma, yra viena didžiausių grėsmių mūsų sveikatai. Ilgos valandos prie kompiuterio ar televizoriaus ekrano (priežastis) tiesiogiai lemia raumenų nykimą, laikysenos problemas, nugaros skausmus, lėtėjančią kraujotaką ir didėjančią nutukimo bei su juo susijusių ligų riziką (pasekmė).

Reguliarus fizinis aktyvumas, net ir pats paprasčiausias, pavyzdžiui, kasdienis 30 minučių pasivaikščiojimas, yra galinga teigiama priežastis. Jo pasekmės – tai stipresnė širdis, geresnė kraujotaka, tvirtesni kaulai, lankstesni sąnariai, efektyvesnė medžiagų apykaita, sumažėjęs stresas (fizinio krūvio metu išsiskiria endorfinai – „laimės hormonai“) ir geresnė miego kokybė. Nereikia tapti profesionaliu sportininku. Svarbiausia – nuoseklumas.

Miego svarba: naktinis organizmo „perkrovimas“

Miegą dažnai aukojame dėl darbo, pramogų ar kitų, atrodytų, svarbesnių reikalų. Tačiau lėtinis miego trūkumas (priežastis) yra vienas žalingiausių įpročių. Miego metu mūsų organizmas atsistato: tvarkosi smegenys, šalinami toksinai, atsinaujina ląstelės, reguliuojasi hormonai, atsakingi už alkį (grelinas) ir sotumą (leptinas).

Kai nuolat neišsimiegame, visos šios sistemos išsiderina. Pasekmės? Susilpnėjusi imuninė sistema (dažniau sergame), prasta atmintis ir koncentracija, padidėjęs dirglumas, nekontroliuojamas potraukis saldumynams ir nesveikam maistui (dėl hormonų disbalanso), padidėjusi nelaimingų atsitikimų rizika ir ilgalaikėje perspektyvoje – didesnė lėtinių ligų tikimybė. Kokybiškas 7-9 valandų miegas nėra prabanga – tai būtinybė, esminė geros savijautos priežastis.

Kaip ištrūkti iš neigiamų pasekmių rato?

Suprasti priežasties ir pasekmės dėsnį yra viena, bet pritaikyti jį praktiškai – visai kas kita. Daugelis iš mūsų esame įstrigę neigiamų įpročių ir pasekmių cikle, iš kurio, atrodo, neįmanoma ištrūkti. Tačiau raktas į pokyčius visada yra mūsų rankose. Štai keli praktiniai žingsniai:

1. Sąmoningas įsivardijimas ir atsakomybės prisiėmimas. Pirmas žingsnis – nustoti kaltinti išorines aplinkybes ir prisiimti atsakomybę už savo gyvenimą. Atvirai ir sąžiningai įsivardinkite, kokios neigiamos pasekmės jus vargina (pvz., nuolatinis nuovargis, antsvoris, konfliktai su artimaisiais). Tada pabandykite atsekti, kokios konkrečios, pasikartojančios priežastys (jūsų veiksmai, mintys, įpročiai) prie to veda. Pavyzdžiui: „Jaučiuosi pavargęs (pasekmė), nes kiekvieną vakarą iki vidurnakčio naršau telefone (priežastis).“
2. Vienos mažos priežasties pakeitimas. Nebandykite pakeisti visko iš karto. Tai – tiesus kelias į nesėkmę ir nusivylimą. Išsirinkite vieną, patį svarbiausią ar lengviausiai pakeičiamą neigiamą įprotį ir sutelkite visą dėmesį į jį. Užuot naršę telefone, 30 minučių prieš miegą paskaitykite knygą. Užuot ryte gėrę kavą tuščiu skrandžiu, išgerkite stiklinę vandens. Sėkmė pakeitus vieną mažą įprotį suteiks motyvacijos imtis kitų.
3. Sąmoningas teigiamų priežasčių kūrimas. Nelaukite, kol motyvacija nukris iš dangaus. Patys sąmoningai kurkite priežastis, kurios ves į norimas pasekmes. Norite būti energingesni? Suplanuokite ir pasiruoškite sveikus pietus iš vakaro, kad nereikėtų griebtis greito maisto. Norite geresnių santykių? Paskirkite laiko pokalbiui su partneriu be jokių pašalinių dirgiklių.
4. Kantrybė ir nuoseklumas. Pasekmės ne visada ateina iš karto. Reikia laiko, kad naujos, teigiamos priežastys duotų matomų rezultatų. Vieną dieną pasportavę netapsite atletu, o vieną kartą suvalgę salotų – nesuliesėsite. Tačiau nuoseklumas yra visagalis. Maži, kasdieniai žingsneliai ilgainiui sukuria didžiulius pokyčius. Prisiminkite: ne sprintas, o maratonas yra svarbiausia.

Priežasties ir pasekmės dėsnis nėra bausmė ar apdovanojimas. Tai neutralus, objektyvus principas, kaip ir gravitacija. Jis tiesiog veikia, nepriklausomai nuo to, ar mes jį suprantame, ar ne. Tačiau supratę ir sąmoningai jį taikydami, mes įgyjame neįtikėtiną galią – galią kurti tokį gyvenimą ir tokią sveikatą, kokių iš tiesų trokštame. Kiekviena akimirka yra nauja galimybė pasirinkti. Kiekvienas sprendimas yra nauja priežastis. O kokias pasekmes rinksitės kurti šiandien?